- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-55-72-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00426-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- S. P.
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, nuteistajam S. P., jo gynėjui advokatui N. S., civilinio ieškovo atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 str. ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda (BK 2000-09-26 redakcija Nr. VIII-1968), pagal BK 202 str. 1 d. ir jam paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda (BK 2007-06-28 Nr. X-1233). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda. Tenkinta dalis civilinio ieškinio ir priteista iš A. P. 383 035,81 Lt negautų pajamų UAB „A.“ naudai. Ieškinio reikalavimas dėl 40 000 Lt išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtas. Iki bus atlyginta UAB „A.“ žala ir išieškotos proceso išlaidos valstybei paliktas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. P. turtą – žemės sklypą, butą, du automobilius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-06-25 iki 2007-11-21, būdamas UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, agronomu -konsultantu, žinodamas UAB „A.“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su įmonės jam patikėtu agronomo - konsultanto darbu, 2003-07-22 sutarties Nr. 61 ir jos 2003-07-22 priedo Nr. 03/1083/03 pagrindu, susipažinęs su UAB „A.“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu bei įmonės komercinę paslaptį sudarančia informacija apie prekių pirkėjus, pardavėjus, kainas, prekybines ir tarpininkavimo sąlygas, nuolaidas, įsipareigojęs jos neatskleisti, pažeisdamas 2003-07-22 komercinės paslapties sutarties su UAB „A.“, reikalavimus, piktnaudžiaudamas jam patikėta įmonės informacija, sudarančia įmonės komercinę paslaptį, tinkamą sąžiningam agronomo - konsultanto pareigų atlikimui UAB „A.“ ir tinkamam įmonės mokumui, sąžiningam verslui, siekdamas asmeninės naudos, neteisėtai UAB „A.“ ir asmeniniu vardu tarpininkavo sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo -pardavimo sutartis, su kitomis įmonėmis, apie tokius sandorius nepranešdamas UAB „A.“ ir juos nuslėpdamas, taip atskleidė UAB „A.“ komercine paslaptimi laikomą jam UAB „A.“ patikėtą informaciją ir UAB „A.“ padarė didelę 383 035,81 Lt dydžio turtinę žalą.
S. P. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2009-01-23, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ (Žin., 2005, Nr. 46-1537; Žin., 2007, 81-3356) nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos - prekybos už atlyginimą ar pagal sutartį, žemės ūkio produkcija ar žemės ūkio produkcijos paslaugų veikla ir jai neįgijęs leidimo, kuris reikalingas, neteisėtai, versliškai ėmėsi komercinės veiklos ir ja neteisėtai vertėsi, kurios metu, turėdamas tikslą tarpininkauti perparduodant žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio produkcijos paslaugų veiklą ir tokiu būdu gauti pajamų (komisinių) iš fizinių ar juridinių asmenų, tarpininkavo, suteikiant prekių ir produkcijos pardavimo brokerio/tarpininko paslaugas, t.y., surasdamas pardavėjus/pirkėjus, norimai produkcijai pirkti ar parduoti, pateikdavo informaciją užsakovui (klientui) ne UAB „Agrolitpos“ vardu, kurioje dirbo, bet ofšorinės (netikros) kompanijos „KREMON LIMITED“ (Britanija, Virdžinijos salos) vardu, kito ūkio subjekto ar individualiai - savo vardu ir rekvizitais, o būtent:
1) su juridiniu asmeniu „I. T. G. z. o. o.“ (Lenkija) sudarė pardavimų sandorius pagal sutartis Nr.K0820-1/4, kur vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „KREMONA LIMITED“, produkcijos pardavėjas: „I. T. G. sp. z.o.o.“, pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- 2007-04-23 sąskaitą Nr.2/ES/2007 saulėgrąžų branduoliai už 15 330,00 eurų (52 931,42 Lt),
- 2007-05-08 sąskaitą Nr.4/ES/2007 saulėgrąžų branduoliai už 15 330,00 eurų (52 931,42 Lt);
- 2007-05-31 sąskaitą Nr.6/ES/2007 saulėgrąžų branduoliai už 15 330,00 eurų (52 931,42 Lt);
- 2007-06-12 sąskaitą Nr.7/ES/2007 saulėgrąžų branduoliai už 15 330,00 eurų (52 931,42 Lt), iš viso už 61 320,00 eurų (211 725,70 Lt), kur už šių sandorių sudarymą gavo 919,80 euro (3 175,88 Lt) komisinių.
2) su fiziniu asmeniu ūkininku A. P. (Lietuva) sudarė pardavimų sandorius pagal sutartį Nr.K0805, 2007-03-08, kur vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: ūkininkas A. P., pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- 2007-03-20 sąskaitą AP Nr. 01 išlukštentų sorų sėklos už 11 660,00 eurų (40 259,65 Lt);
- 2007-04-13 sąskaitą AP Nr. 02 išlukštentų sorų sėklos už 12 190,00 eurų (42 089,63 Lt);
- 2007-05-09 sąskaitą AP Nr. 03 išlukštentų sorų sėklos už 12 190,00 eurų (42 089,63 Lt);
- 2007-05-22 sąskaitą AP Nr. 04 išlukštentų sorų sėklos už 12 190,00 eurų (42 089,63 Lt);
- 2007-06-18 sąskaitą AP Nr. 05 išlukštentų sorų sėklos už 10 350,00 eurų, (35 736,48 Lt), iš viso už 58580,00 eurų (202 265,02 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 878,70 euro (3 033,97 Lt) komisinių.
3) su juridiniu asmeniu įmone „T.“ (Ukraina) sudarė pardavimų sandorius pagal sutartis Nr. K0923-1/6. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: „T.“, pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- sąskaitą be nustatytos datos Nr.0000017 išlukštentos sorų sėklos už 6 720,00 eurų, (23 202,82 Lt);
- sąskaitą be nustatytos datos Nr.0000391 išlukštentos sorų sėklos už 16 590,00 eurų, (57 281,95 Lt);
- sąskaitą be nustatytos datos Nr.0000642 išlukštentos sorų sėklos už 8 400,00 eurų, (29 003,52 Lt);
- 2007-08-30 sąskaitą Nr.K0923-1 išlukštentos sorų sėklos už 9 900 eurų (34 182,72 Lt);
- 2007-09-05 sąskaitą Nr.K0923-2 išlukštentos sorų sėklos už 9 900 eurų (34 182,72 Lt);
- 2007-09-03 sąskaitą Nr.K0923-3 išlukštentos sorų sėklos už 9 900 eurų (34 182,72 Lt);
- 2007-09-11 sąskaitą Nr.K0923-4 išlukštentos sorų sėklos už 9 900 eurų (34 182,72 Lt);
- 2007-09-17 sąskaitą Nr.K0923-5 išlukštentos sorų sėklos už 9 900 eurų (34 182,72 Lt);
- 2007-09-24 sąskaitą Nr. K0923-6 išlukštentos sorų sėklos už 9 900 eurų (34 182,72 Lt), iš viso už 91 110,00 eurų (314 584,61 Lt) kur už šių sandorių sudarymą gavo 1 366,65 euro (4 718,77 Lt) komisinių.
4) su juridiniu asmeniu (duomenys neskelbtini) (Vokietija) pagal sutartis Nr. RUS /2007-08-23, Nr. RUS 11/2007-08-23. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: OOO „Neva“, pirkėjas: Progress Agrar Handelsgesselshaft mbH“ (Vokietija) pagal:
- 2007-08-28 sąskaitą Nr.12 kalendros sėklos už 13 800,00 eurų (47 648,64 Lt);
- 2007-09-06 sąskaitą Nr.15 kalendros sėklos už 13 800,00 eurų (47 648,64 Lt), iš viso už 27 600 eurų (95 297,28 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 414 eurų (1 429,46 Lt) komisinių.
5) su juridiniu asmeniu įmone (duomenys neskelbtini) (Vokietija) kur tiekėjas buvo Kauno rajono žemės ūkio bendrovė „D.“, gavėjas: bendrovė „Kroppenstedfer Olmuhle Walter Dopel“, pagal sandorį ir 2007-10-24 sąskaitą DGL Nr.0069 baltoji garstyčia už 22 591,00 eurų (78 002,20 Lt), už šio sandorio sudarymą gavo 338,86 euro (1 170,03 Lt) komisinių.
6) su juridiniu asmeniu ŽŪB „D.“ (Lietuva) sudarė pardavimų sandorius pagal sutartis Nr.K0869-1/5. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: ŽŪB „D.“, pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- 2007-07-11 sąskaitą DGL Nr.0051 sėmenys už 7 495,40 euro (25 880,12 Lt);
- 2007-07-21 sąskaitą DGL Nr.0052 sėmenys už 7 673,60 euro (26 495,41 Lt);
- 2007-07-21 sąskaitą DGL Nr.0053 sėmenys už 7 507,20 euro (25 920,86 Lt);
- 2007-07-22 sąskaitą DGL Nr.0054 sėmenys už 7 564,80 euro (26 119,74 Lt);
- 2007-07-23 sąskaitą DGL Nr.0055 sėmenys už 7 564,80 euro (26 119,74 Lt), iš viso už 37 805,80 euro (130 535,87 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 567,09 euro (1 958,04 Lt) komisinių.
7) su juridiniu asmeniu UAB „A.“ (Lietuva) sudarė pardavimų sandorius pagal sutartį Nr.K0888. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: UAB „A.“, pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- 2007-05-18 sąskaita Nr. AKEKS 0001496 kmynų sėklos už 18 480,00 eurų (63 807,74 Lt);
- 2007-05-18 sąskaitą Nr. AKEKS 0001698 kmynų sėklos už 18 480,00 eurų (63 807,74 Lt);
- 2007-07-25 sąskaitą Nr. AKEKS 0001797 kmynų sėklos už 18 960,00 eurų (65 465,09 Lt), iš viso už 55 920,00 eurų (193 080,58 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 838,80 euro (2 896,21 Lt) komisinių.
8) su juridiniu asmeniu įmone (duomenys neskelbtini) (Austrija) sudarė sandorius pagal sutartis Nr.RUS 13/2007-09-11. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: OOO „Neva“, pirkėjas: „A.M.T. HandelsgesmbH“ (Austrija) pagal:
- 2007-10-02 sąskaitą Nr.17 kalendros sėklos už 16 600,00 eurų (57 316,48 Lt);
- 2007-10-19 sąskaitą Nr.18 kalendros sėklos už 16 600,00 eurų (57 316,48 Lt), iš viso už 33 200,00 eurų (209 930,24 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 498,00 eurų (1 719,49 Lt) komisinių.
9) su juridiniu asmeniu įmone(duomenys neskelbtini) (Prancūzija) sudarė sandorį pagal sutartį Nr. RUS 07/2007-07-23. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: OOO „Neva“, produkcijos pirkėjas: „CEPASCO S.A.S.“, pagal:
- 2007-07-24 sąskaitą Nr.10 kalendros sėklos už 10 131,16 euro (34 980,87 Lt), už šio sandorio sudarymą gavo 189,90 euro (655,69 Lt) komisinių.
10) su juridiniu asmeniu įmone (duomenys neskelbtini) (Austrija) sudarė sandorį pagal sutartį Nr. RUS 08/2007-08-23. Vykdytojas (arba tarpininkas): kompanija „K. L.“, produkcijos pardavėjas: OOO „Neva“, pirkėjas: „KAVO-Gewuerzindustrie“, pagal:
- 2007-08-28 sąskaitą Nr.11 kalendros sėklos už 13 800,00 eurų (47 648,64 Lt), už šio sandorio sudarymą gavo 200,00 eurų (690,56 Lt) komisinių.
11) su juridiniu asmeniu įmone „V.-V. B.“ s.r.o. (Čekijos Respublika) pagal sutartis Nr.K0927-1, Nr.K0927-2, K0937, K0951, K0960, K0963. Vykdytojas – „K. L.“, pardavėjas: „V.-V. B.“ s.r.o., pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- 2007-08-27 sąskaitą Nr.2007294 mėlynųjų aguonų sėklos už 47 760,00 eurų (164 905,73 Lt);
- 2007-08-29 sąskaitą Nr.2007299 mėlynųjų aguonų sėklos už 47 760,00 eurų (164 905,73 Lt);
- 2007-09-14 sąskaitą Nr.2007329 mėlynųjų aguonų sėklos už 52 617,60 euro (181 678,05 Lt);
- 2007-10-02 sąskaitą Nr.2007357 mėlynųjų aguonų sėklos už 65 280,00 eurų (225 398,78 Lt);
- 2007-10-09 sąskaitą Nr.2007369 mėlynųjų aguonų sėklos už 64 920,00 eurų (224 155,78 Lt);
- 2007-10-10 sąskaita Nr.2007370 mėlynųjų aguonų sėklos už 63 360,00 eurų (218 769,41 Lt), iš viso už 341 697,60 euro (1 179 813,47 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 5 125,46 euro (17 697,02 Lt) komisinių.
12) su juridiniu asmeniu įmone (duomenys neskelbtini) (Čekijos Respublika) pagal sutartis Nr. K0914 ir K0932. Vykdytojas – „K. L.“, pardavėjas „Probi“ spol. s.r.o., pirkėjas: firma „Maximum Trading B. V.“ (Olandija) pagal:
- 2007-08-09 sąskaitą Nr.2877009 mėlynųjų aguonų sėklos už 46 800 eurų (161 591,04 Lt);
- 2007-09-06 sąskaitą Nr.2877023 mėlynųjų aguonų sėklos už 58 440 eurų (201 781,63 Lt) iš viso už 105 240,00 eurų (363 372,67 Lt), už šių sandorių sudarymą gavo 1 578,60 euro (5 450, 59 Lt) komisinių,
taip neteisėtai, versliškai vertėsi komercine veikla jos neįregistravęs, sudarė sandorių už 858 995,56 euro (3 061 237,15 Lt) ir gavo komisinių už sudarytus sandorius 12915,86 euro (44 595,71 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, panaikinti kardomąją priemonę ir laikiną nuosavybės teisių į turtą apribojimą. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Teismas pažeidė teisę į teisingą procesą. Nuosprendis priimtas padarant baudžiamojo proceso normų esminius pažeidimus. Netinkamai aiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos. Pažeistas nekaltumo prezumcijos principas, nuosprendis paremtas samprotavimais ir prielaidomis, pažeistos jo surašymo taisyklės. Pirmas esminis šioje byloje pažeidimas, tiesiogiai lėmęs jo teisių suvaržymą į tinkamą procesą, yra procesinių veiksmų atlikimas pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui. Prokuroras buvo įpareigotas pabaigti ikiteisminį tyrimą iki 2012-06-05. Tačiau ikiteisminis tyrimas iki to laiko pabaigtas nebuvo. Prokuroras, pasibaigus terminui ir jo nepratęsus tinkamai, turėjo tik galimybę nutraukti baudžiamąją bylą, tačiau net ir pasibaigus terminui toliau tęsė procesinius veiksmus ir perdavė bylą į teismą, o teismas ją priėmė ir išnagrinėjo. Nurodo, kad kaltinimas pagal BK 202 str. 1 d. jam pateiktas tik teisme 2012-10-09, t. y. skubotai, neaiškiai jį suformuluojant ir išsamiai neišdėstant faktinių aplinkybių, nors, kaip mano, niekas ikiteisminio tyrimo pareigūnams netrukdė to padaryti anksčiau, t. y. laikotarpiu nuo 2010-10-21 iki 2012-06-05. Įsitikinęs, kad procesiniai veiksmai, atlikti pasibaigus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytiems terminams, yra niekiniai, taip buvo esmingai pažeistos BPK normos, o dar ir dėl ilgo ikiteisminio tyrimo atlikimo buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą. Mano, kad teismo nuosprendis, priimtas padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėtų būti panaikintas ir byla perduota teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarytų BPK 99 str., 101 str. 1 d., 215 str. 5 d. numatytų reikalavimų pažeidimų neturi galimybės ištaisyti. Dėl to iš naujo nagrinėdamas bylą teismas negalės priimti BPK 329 str. 4 p. numatyto sprendimo. Kadangi jis yra nuteistas pažeidžiant BPK normas, o tolesnis baudžiamasis procesas negalimas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. baudžiamoji byla turi būti nutraukta. Nurodo, kad taip pat buvo pažeistos jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Mano, kad šioje byloje yra padarytas BPK 22 str. 3 d. pažeidimas, tiesiogiai lėmęs ir jo teisių suvaržymą į tinkamą procesą. Kaltinimas yra neaiškus, nekonkretus, taip pažeidžiama jo teisė į gynybą, nes nežinia, nuo ko turėjo gintis. Kaltinime pagal BK 211 str. aiškiai ir išsamiai neišdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas. Iš kaltinimo jam neaišku, kokią konkrečią komercinę paslaptį jis atskleidė, visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis ir kokį konfidencialios sutarties ir jos priedo komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašo punktą pažeidė. Taip pat kaltinime visiškai nenurodyta, kokiems tretiesiems asmenims jis komercines paslaptis atskleidė. Teigiama, kad atskleidė komercines paslaptis nuo 2003-2009, nors V. K. pareiškime nurodomi tik 2007 metai. Kaltinime nenurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė paslapties atskleidimas – nėra aprašyti nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai. Iš kaltinimo nesuprantamas ir nurodytas žalos dydis, taip pat kokiais veiksmais ji padaryta. Neaišku, kodėl kaltinime jis įvardijamas agronomu – konsultantu, kai darbo sutartyje jo pareigybė buvo vyr. agronomas. Teismas, pripažinęs tokį kaltinimą tinkamu, tik pakeisdamas jo laiką, t. y. nuo 2007-06-25 iki 2007-11-21, nuosprendžio motyvuose iš esmės kaltinimą papildė, nurodydamas, kokią komercinę paslaptį jis atskleidė, kokiomis aplinkybėmis bei nurodė kitas aplinkybes, tik liko nuosprendžio motyvuose nesuprantamai apskaičiuotas ir nurodytas veiką kvalifikuojantis požymis - didelė žala. Tokie nuosprendžio motyvai ne tik pažeidžia baudžiamojo proceso taisykles, bet kartu įrodo, jog kaltinimas buvo jam suformuluotas neaiškus ir nekonkretus, o prokuroro darbą atliko teismas, suformuluodamas kaltinimo faktines aplinkybes ir teisinį vertinimą, tik, deja, klaidingai. Nurodo, kad jo veikoje nėra BK 211 str. ir 202 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėties požymių. Tiek ikiteisminis tyrimas atliktas, tiek teismas išnagrinėjo bylą esmingai pažeisdamas BPK normas, teisės taikymo klaidos rodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo šališkumą. Nesutinka su nuosprendyje teismo išdėstytais motyvais dėl BK 211 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Mano, kad nei jo elektroninio susirašinėjimo laiškuose, nei liudytojo V. K. parodymuose, taip pat ir specialisto išvadoje nėra duomenų apie tai, kad jis kam nors būtų perdavęs duomenis apie UAB „A.“ komercinę veiklą, t. y. apie produkcijos kiekį ir kainą, anksčiau sudarytus ir įvykdytus sandorius ir pan. Jis perdavė atsitiktinai internete susirastų įmonių rekvizitus, su kuriomis UAB „A.“ nepajėgė (dėl savo finansinių pajėgumų) sudaryti sandorių. Tačiau pokalbiuose yra bendra vieša internetinė informacija apie rinkos kainas, o ne apie UAB „A.“ komercinę veiklą. Be to, UAB „A.“ komercinės paslapties negalėjo sudaryti vieša, internete esanti informacija. Antra, šią viešą informaciją jis pats susirado internete, o ne įmonė jam patikėjo. Trečia, jokios realios didelės žalos jis nepadarė, o teismas netinkamai nustatė didelės žalos požymį ir netinkamai apskaičiavo negautą naudą. Ketvirta, aiškindamas priede Nr. 1 punktus, teismas suklydo, nes juose nėra įtraukti įmonių rekvizitai ir veiklos duomenys, kurie minimi jo elektroniniame pašte kaip komercinė paslaptis. Nurodo, kad komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptys yra ginamos ne tik BK, bet ir Darbo, Civiliniame, Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Tačiau pagrindiniai požymiai, kad atsirastų bet kuri iš paminėtų atsakomybių yra tie, kad informacija turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu, t. y. jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra ją patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Teismas nesvarstė, kodėl nusprendė, kad jo veiksmai užtraukia tik baudžiamąją, o ne kitokią atsakomybės rūšį. Be to, jį pripažino kaltu pagal BK 211 str., o motyvuose pasirėmė civilinių bylų praktika, kas, jo nuomone, rodo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas. Mano, kad teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 211 str., privalėjo ir turėjo nuosprendyje atskleisti bei motyvuoti dėl nuosprendyje minimų įmonių rekvizitų ir jų veiklos pobūdžio viešumo, dėl viešos – internetinės informacijos perdavimo. Teismas turėjo pasisakyti, kas jam patikėjo komercinę paslaptį. Be to, nuosprendžio dalyje, aprašant BK 211 str. kvalifikuojančius požymius, iš viso nekalbama apie tai, kas šioje byloje sudaro realią, didelę žalą. Teismas jo veiksmus pagal BK 211 str. kvalifikavo sutapatinęs civilinį ieškinį su žala, o civilinį ieškinį nagrinėjo tik tariamos, paremtos prielaidomis negautos naudos prasme, nors baudžiamojoje teisėje žala ir civilinis ieškinys yra skirtingos sąvokos. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų neaišku, kaip buvo nustatyta turtinė žala, atsiradusi dėl negautos naudos, kuri tapo kvalifikuojančiu požymiu pagal BK 211 str. Teigia, kad tik toje dalyje, kurioje įmonė nepajėgė sudaryti sutarčių, elektroninius laiškus atsitiktinai perdavė kitoms įmonėms. Negautos pajamos yra negautos lėšos, kurias realiai buvo tikimasi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Tuo tarpu specialistės išvadoje ir nuosprendyje nėra įvertinti tokie duomenys, kaip UAB „A.“ tiriamojo laikotarpio pajėgumas plėsti verslą. Tai, kad įmonė 2007 m. dirbo pelningai, dar neįrodo jos pasirengimo ir finansinio pajėgumo sudaryti papildomas sutartis, nuo kurių teismas paskaičiavo negautą naudą. Mano, jog būtina buvo įvertinti pelną nuo jo darbo pradžios iki bylos iškėlimo 2010 m., kad būtų aiškus visas įmonės finansinio pajėgumo vaizdas, o tai, kad įmonė dirbo pelningai, įrodo, jog jis darbą atliko gerai. Nurodo, kad teismas neapklausė liudytojo V. K. apie jo valdomos įmonės pasirengimą ir finansinius pajėgumus sudaryti sandorius, nuo kurių apskaičiavo negautą naudą. Be to, minėto liudytojo parodymuose dėl neva jo komercinės paslapties atskleidimo daromos tik prielaidos konkurencijai, o ne komercinės paslapties atskleidimas. Joks ūkinis subjektas, kuriam jis neva atskleidė komercinę paslaptį neapklaustas, o apklausus galbūt paaiškėtų, kad jie rinkosi internetinius duomenis apie byloje paminėtas kai kurias įmones. Mano, kad specialisto išvada turėjo būti vertinama kritiškai, nes ji remiasi tik pareiškėjo parodymais, o į 6 klausimą dėl įmonės nuostolių atsakyta, kaip jau minėjo, nesuvokiamai, jog tai nuo 2003 iki 2009 m. jam išmokėtas atlyginimas ir mokesčiai Sodrai bei VMI. Be to, teismas net nesvarstė dėl ekonominės – finansinės ekspertizės paskyrimo, kurią galėtų atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centras. Teismas taip pat neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką bylose dėl negautos naudos. Nurodo, kad veiksmai, kuriuos jis atliko, yra visiems laisvai prieinama galimybė ir vieša informacija – pirkti, parduoti sėklas, prieskonius. Tai nėra informacija, kurios nežinojo tretieji asmenys. Su juo nebuvo sudaryta nekonkuravimo sutartis. Iš konfidencialios sutarties matyti, kad joje nėra numatyto punkto, jog įgijus patirties draudžiama konsultuoti kitus subjektus. Nurodo, kad taip pat nepagrįstai nuteistas ir dėl kitos jam inkriminuotos veikos (BK 202 str. 1 d.). Nuosprendžio motyvuose yra beveik paraidžiui perkelta specialisto išvada, be teisinės analizės ir motyvų, įvardijant kaip jo sudarytus sandorius, tačiau net neapklausus tikrųjų sandorio šalių. Mano, kad teismas neturėjo priimti pakeisto kaltinimo dėl jau pirmiau paminėtų aplinkybių. Be to, kaltinime ir nuosprendyje BK 202 str. 1 d. objektyviosios pusės požymių aprašymas prieštarauja minėto straipsnio dispozicijai, taip pat nėra jo veikoje BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad jis sudarė sandorius už 858 995,56 euro. Tvirtina, kad jis minėtų sandorių nesudarė, nes nėra paminėtų sandorių šalimi. Nesivertė nuolat ir versliškai komercine veikla, o tik atsitiktinai pažįstamiems asmenims davė (elektroninio laiško būdu) įmonių, kurios užsiima sėklų, prieskonių prekyba, kontaktus, visiškai nenuskriausdamas ir savo darbdavio, nes jam tiek „parūpindavo“ kontaktų, kiek įmonei leido finansiniai pajėgumai. Byloje nenustatyta, kad UAB „A.“ turėjo jam priekaištų dėl darbinių pareigų atlikimo. Mano, kad nustačius, jog jis kokiu nors būdu atliko neteisėtą komercinę veiklą ir per trejus metus gavo 44 595,71 Lt pajamų, kurių dydis per 12 mėn. neviršija Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. numatytos 500 MGL dydžio sumos, būtų galima kalbėti tik apie administracinę atsakomybę, bet jokiu būdu ne apie baudžiamąją. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perdavus į teismą yra nustatyti tik trys subjektai, atlikę kelis pavedimus į jo sąskaitą ir tų pačių pavedimų kilmė bei faktinės aplinkybės liko teismo objektyviai netirtos – nekviesti ir neapklausti asmenys. Taigi, akivaizdu, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog jokio versliškumo nebuvo, o tik buvo atsitiktiniai, pavieniai kontaktai. Mano, kad šiuo nuosprendžiu nėra įvykdytas teisingumas. Jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas, turi ir išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Tad priteista milžiniška suma negautų tariamų pajamų pasmerks visą jo šeimą kentėti nepriteklius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas advokatas Dainius Tamošiūnas prašo atmesti nuteistojo S. P. apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-20 nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad konkrečioje įmonėje atskleidžiama informaciją turi būti priskirta prie komercinę paslaptį sudarančių žinių ir atitinkamai įforminta. Su S. P. buvo sudaryta 2003-07-22 konfidencialumo sutartis Nr. 03/1083/03 bei parengtas jos priedas Nr. 1 „UAB „A.“ komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas“, su kuriuo S. P. supažindintas. Be to, buvo parengtas UAB „A.“ gen. direktoriaus 2003-07-02 įsakymas Nr. 61 „Dėl konfidencialumo sutarčių sudarymo su darbuotojais sąrašo“. Pirmiau paminėtoje konfidencialumo sutartyje bei priede yra aiškiai nurodyta, kokia informacija yra laikoma konfidencialia. Nurodo, kad kitas baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinas kriterijus tai, kad atskleistą konfidencialią informaciją perduodantis asmuo sužinojo ją eidamas pareigas toje įmonėje. Mano, kad informaciją apie prekių pirkėjus, pardavėjus, kainas, prekybines ir tarpininkavimo sąlygas, nuolaidas, S. P. sužinojo eidamas pareigas UAB „A.“. Pasirašydamas pirmiau paminėtą konfidencialumo sutartį bei jos priedą S. P. patvirtino, kad konfidenciali informacija yra išskirtinė informacijos perdavėjo, t. y. UAB „A.“, nuosavybė ir įsipareigojo ją naudoti tik bendrovės interesais, tarnybinių užduočių vykdymui. Konfidencialumo sutarties 6.1. p. numatyta, kad „Šalis, neįvykdžiusi šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdžiusi netinkamai (įskaitant neatsargų konfidencialios informacijos atskleidimą) atsako informacijos perdavėjui už jam ir kitiems asmenims padarytus nuostolius, materialinę ir moralinę žalą, įskaitant ir negautas pajamas“. S. P. nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d. dirbo UAB „A.“ vyriausiuoju agronomu. 2009 m. sausio 23 d. darbo sutartis su juo buvo nutraukta. Išeidamas iš darbo S. P. grąžino savo darbo reikmenis ir jam darbo metu skirtą kompiuterį. 2010 m. rugpjūčio pabaigoje buvusį S. P. kompiuterį reikėjo panaudoti kitoms reikmėms. Buvo peržiūrėti ištrinti dokumentai, esantys kompiuterio šiukšliadėžėje. Mano, kad kompiuteryje rasti duomenys įrodo, jog buvęs vyriausiasis agronomas S. P. nuo 2006 m., naudodamasis konfidencialia informacija (kuri jam buvo patikėta dirbant bendrovėje UAB „A.“), t. y. duomenimis apie prekių pirkėjus, pardavėjus, kainas, prekybines ir tarpininkavimo sąlygas bei nuolaidas, siekė asmeninės naudos – už atitinkamą mokestį, UAB „A.“ nežinant, tarpininkavo sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis tarp klientų, gaudamas už tai atlygį. Tokia savo veikla jis padarė žalą įmonei, t. y. įmonė negavo pajamų. Nurodo, kad apylinkės teismas tenkino dalį ieškovo reikalavimo dėl 559 167,20 Lt negauto pelno priteisimo ir UAB „A.“ iš S. P. priteisė 383 035,81 Lt negautų pajamų. Su tokiu apylinkės teismo sprendimu visiškai sutinka.
Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras bei civilinio ieškovo atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Tenkinama dalis nuteistojo S. P. apeliacinio skundo, apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, nes surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p.).
BPK 219 str. reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent, už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia nutartis gali būti priimama tik esant būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą.
Kolegijos nuomone, šiuo atveju negalima nagrinėjamoje byloje surašyto kaltinamojo akto laikyti tinkamu, kadangi jis buvo surašytas pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui ir jo nepratęsus.
BPK 99 str. įtvirtinta, kad proceso terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką. BPK 101 str. 1 d. nurodyta, kad proceso veiksmai atliekami laikantis BPK nustatytų terminų. Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino pabaigos įteiktas paštui <...>. BPK 215 str. 5 d. nustatyta, kad per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą prokuroras privalo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą. Tačiau pažymėtina, kad prokuroras turi kreiptis į apylinkės teismą dėl procesinio termino pratęsimo įvertinęs būtiną laiko tarpą apylinkės teismo posėdžiui surengti ir procesiniam sprendimui dėl tokio prašymo priimti, t. y. numatęs pakankamai laiko tam, kad apylinkės teismo sprendimas šiuo klausimu būtų priimtas ir paskelbtas dar iki procesinio termino pabaigos, o ne po jo.
Taigi šios teisės normos suponuoja tai, kad pasibaigęs procesinis terminas (terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas turi būti pabaigtas) sudaro kliūtį atlikti procesinius veiksmus, kurie turėjo būti atlikti iki šio termino pabaigos, o taip pat ir pratęsti patį procesinį terminą. Tai reiškia, kad procesiniai terminai gali būti pratęsti tik iki atitinkamo termino pabaigos. BPK 102 str. 1 d. numato praleisto termino atnaujinimą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 211 str., požymius pradėtas 2010-10-21. 2011-01-14 S. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 str., ir jis apklaustas kaip įtariamasis. 2012-03-20 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas S. P. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Išnagrinėjęs minėtą skundą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio mėn. 24 d. nutartimi tenkino jo dalį ir įpareigojo Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje pabaigti iki 2012-06-05. 2012-06-06 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas prokuroro prašymas pratęsti ikiteisminiam tyrimui pabaigti nustatytą terminą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio mėn. 14 d. nutartimi tenkintas prokuroro prašymas ir nuo 2012-06-05 dviem mėnesiams pratęstas terminas ikiteisminiam tyrimui pabaigti. Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų aplinkybių, nagrinėjamu atveju prokuroras prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą apylinkės teismui pateikė 2012 m. birželio 6 d., t. y. 2012 m. birželio 5 d. jau pasibaigus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje pabaigimo terminui, o apylinkės teismas nutartį pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą priėmė tik 2012 m. birželio 14 d., t. y. po ankstesne apylinkės teismo nutartimi nustatyto ikiteisminio tyrimo pabaigimo termino pabaigos praėjus 9 dienoms. Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas negalėjo pratęsti prokuroro prašomo termino ikiteisminiam tyrimui pabaigti, nes jis jau pareiškimo priėmimo teisme dieną buvo pasibaigęs. Šiuo atveju teismas turėjo priimti vienintelį sprendimą – prokuroro prašymą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo atmesti, apie ką išsamiai pasisakė ir Panevėžio apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartyje, kuria pirmiau paminėtus procesinių terminų pažeidimus pripažino esminiais proceso pažeidimais ir panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį bei priėmė naują sprendimą – atmetė prokuroro 2012-06-05 (teisme gautą 2012-06-06) prašymą dviem mėnesiams pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą (t. 1, b. l. 12-13). Taigi, akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo terminas šioje byloje pasibaigė 2012 m. birželio 5 d., iki šio termino pabaigos jis nebuvo pratęstas, o praėjus šiam terminui, nebuvo atnaujintas BPK 102 str. numatyta tvarka. Tačiau, nepaisant to, kad buvo pasibaigęs ikiteisminio tyrimo terminas, nagrinėjamoje byloje ir toliau buvo atliekami procesiniai veiksmai: 2012-07-09 priimtas pareigūno nutarimas dėl daiktų saugojimo ir daiktai priduoti saugoti, 2012-07-09 priimtas prokuroro pavedimas atlikti BPK 218 str. 1-2 d. numatytus veiksmus, 2012-07-18 išsiųstas paklausimas Nr. 50-S-8133 ir į jį gautas atsakymas, 2012-08-07 surašytas kaltinamasis aktas. Taigi, akivaizdu, kad šie veiksmai buvo atliekami pažeidžiant BPK 215 str. 5 d. nuostatas, kurios imperatyviai įpareigoja prokurorą ikiteisminį tyrimą pabaigti ir kaltinamąjį aktą surašyti arba surašyti nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo per ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytą terminą, o ne pasibaigus jam. Todėl bet kokie procesiniai veiksmai, įskaitant ir kaltinamojo akto surašymą, atlikti pasibaigus BPK nustatytiems terminams, yra niekiniai. Taigi šiuo atveju laikytina, kad byla į teismą atiduota ir jame išnagrinėta esant iš esmės nesurašytam kaltinamajam aktui.
Be to, net ir nenustačius pirmiau paminėtų procesinių terminų pažeidimų, kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, kurie sudaro kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija mano, jog S. P. pagal BK 211 str. 1 d. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, jame nenurodytos svarbios aplinkybės. Kaip matyti iš S. P. pareikšto kaltinimo turinio, jame nenurodoma, kokią konkrečiai UAB „A.“ komercinę paslaptį jis atskleidė bei kokiems tretiesiems asmenims komercinė paslaptis buvo atskleista, nenurodoma, kokiomis aplinkybėmis ir kokį konfidencialios sutarties punktą S. P. pažeidė bei kokiais veiksmais pasireiškė jo komercinės paslapties atskleidimas. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. P. pareikštas kaltinimas dėl BK 211 str. yra neaiškus, netikslus, nes jame iš esmės neatskleistas nusikalstamos veikos turinys, o konkrečiai - neatskleista inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė, dėl ko buvo pažeista S. P. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei nebuvo užtikrinta tinkama teisė pasirengti gynybai.
Kolegijos vertinimu, be to, kas jau paminėta, nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas turinio prasme turi esminių trūkumų bei nesutapimų ir su bylos medžiaga. Kaip minėta, S. P. įtarimai buvo pateikti, o vėliau ir kaltinamasis aktas surašytas dėl veikos, numatytos BK 211 str. 2012-09-10 teismo nutartimi S. P. dėl šios veikos atiduotas teismui. 2012-10-09 teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teismui pateikė prašymą pakeisti S. P. kaltinimą, kuriame be jau paminėtos BK 211 str. numatytos nusikalstamos veikos, S. P. pateikiamas kaltinamas ir dėl naujos BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas priėmė tokį prokuroro S. P. pakeistą kaltinimą ir teisminį procesą vykdė bei S. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pakeisto kaltinimo apimtyje. Pažymėtina, kad BPK 255 str. 2 d. numatyta galimybė teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, tačiau nei šiame, nei kituose BPK straipsniuose nenumatyta galimybės bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam inkriminuoti naujas nusikalstamas veikas. Taigi šiuo atveju prokuroras neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pradėti naują procesą pagal pakeistą kaltinimą, o pirmosios instancijos teismas tokį procesą vykdyti ir priimti S. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat ir dėl šio esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kita vertus tai, kad neatlikus jokio tyrimo ir nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms, t. y. kad dar iki kaltinamojo akto surašymo iš byloje jau surinktų duomenų buvo aišku, jog S. P. gali būti pareikštas kaltinimas ne tik dėl BK 211 str., o ir dėl BK 202 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, leidžia pagrįstai manyti, jog byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir tai šiuo atveju sudaro kliūtis teisingo sprendimo priėmimui.
Taigi dėl pirmiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės yra ydingas, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje negalės priimti tinkamo, teisingo, aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Bylos perdavimas prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti duoda pagrindą manyti, jog kaltinimas bus konkretesnis, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Analizuojamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Taigi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo pareiga nustatyti objektyvią tiesą bei teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui manant, jog jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo nepašalinus pirmiau išdėstytų ir aptartų kaltinamojo akto trūkumų, byla perduodama prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Šioje nutartyje nurodytų pažeidimų pašalinimui nustatytinas dviejų mėnesių terminas.
Kadangi skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamo akto surašymo grąžinama prokurorui, nebėra prasmės aptarti bei atsakyti į kitus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti dalį S. P. apeliacinio skundo.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, kuriuo S. P. nuteistas pagal BK 211 str. ir 202 str. 1 d. panaikinti ir bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti iki 2013 m. balandžio 1 d.