Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-347/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
1-145-347/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
VSDFV
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudž.byla Nr. 1-145-347/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4 1.2.14.5.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1 2.1.3.1
N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 6d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui,gynėjams adv. Aušrai Veselovaitei, Artūrui Baužai, Vaidučiui Paliukui,specialistei Reginai Puzanovienei,civilinio ieškovo - VSDFV atstovei L. J. nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.2d., 24 str. 6d., 182 str. 2d., 222 str. 1d., 300 str. 3d. (2 ep.),

G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.2d., 300 str. 3d.,

J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu vaiko auginimo atostogose, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str.2d., 300 str. 3d.,

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ "(duomenys neskelbtini) " apskaitos skyriaus viršininkės pareigose, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6d., 182 str. 2d., 222 str. 1d., 300 str. 3d. (2 ep.),

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-1.10) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorini ketvirtį buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) nuo 2000-09-19 dirbdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigose nuo 2006-01-01, gaudama 1000 litų atlyginimą, 2008 m. sausio mėn., sužinojusi apie savo nėštumą, atbulinėmis datomis įformino 2007-12-03 įsakymą be numerio, kuriuo nuo 2008-01-01 pasidinino sau atlyginimą iki 4400 litų, tuo būdu neadekvačiai pakėlė savo atlyginimą už 2008 pirmą ketvirtį, nuo kurio skaičiuojama motinystės pašalpa laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2008-11-04. Po ko ji užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. sausio-gegužės mėn., kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie R. M. išmokėtą 4400 Lt atlyginimą, bei šiuos žiniaraščius pateikė apie pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J..

Motyvuojamoji dalis

Tęsdama nusikalstamą veiką R. M. savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinių 2008 metų 1 ketvirtį, kuriame sau priskaičiavo 13680 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 4648,46 Lt šių įmokų bei šį pranešimą 2008-04-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko 2008-05-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-06-01 pasididino atlyginimą iki 6510 litų, tuo būdu neadekvačiai pakeldama savo atlyginimą už 2008 antrą ketvirtį, nuo kurio skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa (vaiko auginimo), nuo 2008-11-05 bei užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2008 m. birželio mėn., kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie R. M. apskaičiuotą 6500 Lt atlyginimą, bei šį žiniaraštį pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J..

Po ko V. P., nuo 2008-07-02 eidama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinių 2008 metų II ketvirtį, kuriuose iš viso R. M. melagingai priskaičiavo 15630,48 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 5311,24 Lt šių įmokų ir šį pranešimą 2008-07-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko R. M. 2008-07-04 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius remiantis šiuo prašymu bei 2008-04-11 R. M. VSDFV Kauno skyriui pateikta melaginga informacija apie jai pačiai išmokėtą darbo užmokestį priėmė sprendimą 2008-07-16 Nr.8(duomenys neskelbtini) „Dėl R. M. teisės į motinystės pašalpą“ ir, įvertinus R. M. 2008 m I-o ketvirčio neadekvačiai padidintas draudžiamąsias pajamas, gautas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, R. M. už laikotarpį nuo 2008-07-02 iki 2008-11-04 papildomai paskaičiavo ir išmokėjo viso 15199,77 litus, tačiau apskaičiavus pagal 1000 litų mėnesinį darbo užmokestį pašalpos dydis būtų 4350 Lt, tuo būdu VSDFV Kauno skyrius R. M. išmokėjo didesnę motinystės pašalpą viso 10849,77 Lt (15199,77 Lt-4350 Lt).

Tęsdama savo nusikalstamą veiką R. M. 2008-11-05 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius remiantis šiuo prašymu bei 2008-07-11 VSDFV Kauno skyriui pateikta melaginga informacija apie R. M. išmokėtą darbo užmokestį priėmė sprendimą 2009-11-18 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ ir įvertinus R. M. 2008 m II-o ketvirčio neadekvačiai padidintas draudžiamąsias pajamas, gautas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ papildomai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-03 (iki vaikui sukaks 2 metai) viso 95317,16 Lt, tačiau apskaičiavus pagal 1000 litų mėnesinį darbo užmokestį pašalpos dydis būtų 20249,19 Lt, tuo būdu VSDFV priėmė sprendimą išmokėti 75067,97 Lt daugiau. To pasekmėje VSDFV Kauno skyrius iki 2009-08-01 R. M. išmokėjo didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą viso 37479,31 Lt.

Tokiu būdu R. M. apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 106166,93 Lt (10849,77 Lt +95317,16 Lt) sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-08-01 iš VSDF Kauno skyriaus gavo 48329,08Lt (10849,77 Lt+37479,31 Lt), tokiu būdu R. M. apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui žalą nurodytai sumai.

Šiais savo veiksmais R. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Tai pat ji kaltinama tuo, kad būdama VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore iki 2008-07-02, susitarusi ir bendrai veikdama su G. S., siekdama padėti apgaule G. S. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad G. S. yra nėščia bei kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. K-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio-birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodama, kad G. S. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama G. S. naudai padidinti 2008 m. II-ojo ir IIl-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, R. M. 2008-04-01 surašė ir pasirašė 2008-04-01 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. S. fiktyvų įsidarbinimą vadybininkės pareigoms VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nustatant jai darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį. Po ko R. M. savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius: už 2008 m. balandžio mėn. nurodant, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 4 darbo valandas per dieną, bei už 2008 m. gegužės-birželio mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat R. M. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. balandžio – 2008 m. birželio mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį – 4850 Lt per mėnesį bei šiuos žiniaraščius pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J.. Po ko V. P., tęsdama pradėtą R. M. nusikalstamą veiką, pastarajai nuo 2008-07-02 išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų, savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat V. P. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį – 4850 Lt per mėnesį bei šiuos žiniaraščius pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J.. R. M. užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius 2008-05-07 už 2008 m. balandžio mėn., 2008-06-05 už 2008 m. gegužės mėn. bei V. P. 2008-07-01 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius už 2008 m. birželio mėn., 2008-08-12 už 2008 m. liepos mėn., 2008-09-11 už 2008 m. rugpjūčio mėn. ir 2008-09-16 už 2008 m. rugsėjo mėn. ir G. S. pasirašius žiniaraščiuose grafoje ties savo pavarde jai buvo fiktyviai išmokėtas darbo užmokestis. Po ko V. P. savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II- ketvirtį, kuriame iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14550 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 4944,09 Lt šių įmokų, ir šį pranešimą 2008-07-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko 2008-10-06 G. S. pateikus prašymą, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius remdamasis šiuo prašymu ir 2008-07-11 V. P. VSDFV Kauno skyriui pateikta melaginga informacija apie G. S. išmokėtą darbo užmokestį 2008-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 paskaičiavo ir išmokėjo motinystės pašalpą viso 1 7476,85 litus pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas.

Po ko V. P. savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų {be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, kuriuose iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14692,25 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 4992,43 Lt šių įmokų, ir šį pranešimą 2008-10-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Tęsiant savo nusikalstamą veiką ir G. S. 2009-02-04 pateikus VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius remiantis šiuo prašymu ir 2008-10-13 V. P. VSDFV Kauno skyriui pateikta melaginga informacija apie G. S. išmokėtą darbo užmokestį, 2009-02-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2010-10-28 paskaičiavo viso pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas 88861,21 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir dalį šios pašalpos 27566,02 Lt iki 2009-07-31 išmokėjo.

Tokiu būda R. M. padėjo G. S. apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 106338,06 Lt (17476,85 Lt+88861,21 Lt) sumai, kuria pasinaudojusi G. S. iki 2009-07-31 iš VSDF Kauno skyriaus gavo 45042,87 Lt (17476,85 Lt +27566,02 Lt) ir tokiu būdu apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui žalą nurodytai sumai.

Šiais savo veiksmais R. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.

Taip pat, ji kaltinama tuo, kad, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, 2008m. sausio-2008m. liepos mėn. laikotarpiu, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu ir yra atsakinga, nes nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad: „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“:

R. M., kaip buvo teigiama kaltinime, į apskaitą įtraukė ir dokumentaliai įformino neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas bei iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį: R. M. suklastota 2008-04-01 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įformino fiktyvų G. S. įdarbinimą vadybininkės pareigoms, nustatant darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį.

Po ko R. M. savo parašu patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius: už 2008 m. balandžio mėn. nurodant, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 4 darbo valandas per dieną, bei už 2008 m. gegužės-birželio mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat R. M. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. balandžio-2008 m. birželio mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį – 4850 Lt per mėnesį.

Tuo būdu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi fiktyvūs atlyginimų išmokėjimai bei forminami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais R. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad yra nėščia, 2008 m. sausio mėn. sužinojusi apie savo nėštumą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui, o būtent:

atbulinėmis datomis įformino – tuo būdu suklastodama 2007-12-03 įsakymą be numerio, kuriuo nuo 2008-01-01 pasididino sau atlyginimą iki 4400 litų, tuo būdu neadekvačiai pakeldama savo atlyginimą už 2008 pirmą ketvirtį, nuo kurio skaičiuojama motinystės pašalpa laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2008-11-04;

užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. sausio-gegužės mėn., kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie R. M. išmokėtą 4400 Lt atlyginimą;

parengė ir savo parašu patvirtino 2008-05-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlyginimo padidinimo nuo 2008-06-01 iki 6510 litų, tuo būdu neadekvačiai pakeldama savo atlyginimą už 2008 antrą ketvirtį, nuo kurio skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa (vaiko auginimo) nuo 2008-11-05;

užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2008 m. birželio mėn., kuriame buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie R. M. išmokėtą 6500 Lt atlyginimą;

užpildė ir savo parašu patvirtino pranešimą apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinių 2008 m. I ketvirtį, kuriame sau priskaičiavo 13680 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 4648,46 Lt šių įmokų bei šį pranešimą 2008-04-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Tokiu būdu R. M. šių dokumentų pagrindu įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 106166,93 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-08-01 iš VSDF Kauno skyriaus gavo 48329,08 Lt, tokiu būdu R. M. apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui didelę žalą.

Šiais veiksmais R. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Taip pat ji kaltinama ir tuo, kad, būdama Všį „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, siekdama apgaule G. S. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

2008-04-01 surašė ir pasirašė 2008-04-01 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), apie G. S. fiktyvų įsidarbinimą vadybininkės pareigoms nustatant jai neadekvačiai didelį darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį;

savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius: už 2008 m. balandžio mėn. nurodant melagingus duomenis apie tai, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 4 darbo valandas per dieną, bei už 2008 m. gegužės-birželio mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną;

užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. balandžio – 2008 m. birželio mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį – 4850 Lt per mėnesį;

2008-05-07 užpildė bei savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. balandžio mėn., 2008-06-05 užpildė ir savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn., kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. išmokėtą darbo užmokestį.

Tokiu būdu R. M. G. S. naudai šių dokumentų pagrindu padėjo apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 106338,06 Lt sumai, kuria pasinaudojusi G. S. iki 2009-07-31 iš VSDF Kauno skyriaus gavo 45042,87 Lt ir tokiu būdu apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui didelę žalą.

Šiais veiksmais R. M. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

G. S. buvo kaltinama tuo, kad ji savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama kartu su R. M., ėjusia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas iki 2008-07-02, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodama, kad yra nėščia bei kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės pašalpa skaičiuojama pagal 2008 m. II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio – birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, ir žinodama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti 2008 m. II-ojo ir III-ojo ketvirčio draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-04-01 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. M. surašius ir pasirašius 2008-04-01 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant jai darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį, ji šioje sutartyje pasirašė ir taip fiktyviai įsidarbino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigoms. Po ko R. M. savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius: už 2008 m. balandžio mėn. nurodant, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 4 darbo valandas per dieną, bei už 2008 m. gegužės-birželio mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat R. M. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. balandžio – 2008 m. birželio mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį - 4850 Lt per mėnesį, bei šiuos žiniaraščius pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J.. Po ko V. P., tęsdama pradėtą R. M. ir G. S. nusikalstamą veiką, savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat V. P. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesių laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį - 4850 Lt per mėnesį, bei šiuos žiniaraščius pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J.. R. M. 2008-05-07 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. balandžio mėn., 2008-06-05 užpildžius ir patvirtinus savo parašu darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gegužės mėn. bei V. P. 2008-07-01 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. birželio mėn., 2008-08-12 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. liepos mėn., 2008-09-11 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. rugpjūčio mėn. ir 2008-09-16 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. rugsėjo mėn., G. S. pasirašė žiniaraščiuose grafoje ties savo pavarde, tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą.

Po ko V. P. savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriame iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14550 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir priskaičiavo 4944,09 Lt šių įmokų ir šį pranešimą 2008-07-11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko 2008-10-06 G. S. pateikus prašymą, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius remdamasis šiuo prašymu ir 2008-07-11 V. P. VSDFV Kauno skyriui pateikta melaginga informacija apie G. S. išmokėtą darbo užmokestį 2008-10-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 paskaičiavo ir išmokėjo motinystės pašalpą viso 17476,85 litus pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas.

Po ko V. P. savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, kuriame iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14692,25 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir priskaičiavo 4992,43 Lt šių įmokų, ir šį. pranešimą 2008-10-13 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką G. S. 2009-02-04 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o VSDFV Kauno skyrius remiantis šiuo prašymu ir V. P. VSDFV Kauno skyriui pateikta melaginga informacija apie G. S. išmokėtą darbo užmokestį priėmė sprendimą 2009-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. S. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, ir įvertinus G. S. 2008 m III-o ketvirčio draudžiamąsias pajamas neva gautas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ papildomai paskaičiavo už laikotarpį nuo 2009-02-04 iki 2010-10-28 viso 88861,21 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir dalį šios pašalpos 27566,02 Lt iki 2009-07-31 išmokėjo.

Tokiu būdu G. S. padedant R. M. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 106338,06 (17476,85+88861,21) Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-07-31 iš VSDFV Kauno skyrius gavo 45042,87 Lt (17476,85+27566,02) Lt, tokiu būdu G. S. apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV žalą nurodytai sumai.

Šiais savo veiksmais G. S. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR 182 str. 2 d.

Taip pat ji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su R. M., žinodama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, 2008-03-31 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė įstaigos direktorei R. M. savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos 2008-04-01 R. M. surašius darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią G. S. priimama vadybininkės pareigoms, nustatant 4850 Lt mėnesinį atlyginimą, t. y. šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą;

savo parašu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą pagal 2008-05-07, 2008-06-05, 2008-07-01, 2008-08-12, 2008-09-11 ir 2008-09-16 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius.

Tokiu būdu G. S. šių dokumentų pagrindu apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 106338,06 Lt sumai, kuria pasinaudojusi G. S. iki 2009-07-31 iš VSDF Kauno skyriaus gavo 45042,87 Lt ir tokiu būdu apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui didelę žalą.

Šiais savo veiksmais G. S. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

J. Ž., buvo kaltinama tuo, kad savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. P., siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia bei kad pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. (Žin. 2008, Nr. 149-499) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir žinodama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama padidinti draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. P. pasirašius 2008-10-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. Ž. (G.) priėmimo į darbą bei 2008-10-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ji šioje sutartyje pasirašė ir taip fiktyviai nuo 2008-11-04 įsidarbino vyr. finansininkės pareigoms nustatant jai darbo užmokestį 2000 litų sumai per mėnesį. Po ko direktorė V. P., siekdama padidinti J. Ž. (G.) draudžiamąsias pajamas, surašė ir pasirašė 2008-11-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio, 2008-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio, 2009-01-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio, 2009-03-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 514,29 Lt priedą prie 2009 m. 03 mėn. darbo užmokesčio, nors 2009-03-13 V. P. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18.

Po ko V. P. savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 kovo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat V. P. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2900 Lt per mėnesį, bei užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn., kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2705,43 Lt per kovo mėnesį ir šiuos žiniaraščius pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J..

V. P. 2008-12-11 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. lapkričio mėn., 2008-12-31 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-02-12 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-12 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. vasario mėn. J. Ž. (G.) kaip vyr. finansininkė patvirtino šiuos žiniaraščius, o V. P. 2009-03-18 užpildžius bei savo parašu patvirtinus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn. ir jį pateikė pasirašyti buhalteriui E. J., po ko šiuose žiniaraščiuose grafoje ties savo pavarde pasirašė J. Ž. (G.), tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą. Tuo būdu J. Ž. (G.) laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-03-18 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 14305,43 Lt.

Po ko V. P. savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį bei savo parašu patvirtino 2009-03-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriuose iš viso J. Ž. (G.) melagingai priskaičiavo 14305,43 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir priskaičiavo 5371,31 Lt šių įmokų, ir šiuos pranešimus 2009-01-12 ir 2009-03-18 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko J. Ž. (G.) 2009-04-28 pateikus prašymą, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2009-05-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2009-08-18 paskaičiavo ir išmokėjo motinystės pašalpą viso 6619,83 litus pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas. Be to J. Ž. (G.) 2009-08-20 pateikus prašymą, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-08-19 iki 2011-06-27 surašydamas sprendimo projektą paskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą viso 35472,20 Lt, tačiau pašalpos nemokėjo, kadangi išmokos buvo sustabdytos Kauno m. apylinkės prokurorui priėmus 2009-09-18 nutarimą laikinai apriboti teises į minėtas išmokas.

Tokiu būdu J. Ž. (G.) padedant V. P. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 42092,03 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-08-19 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 6619,83 Lt, tokiu būdu J. Ž. (G.) apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV didelę žalą.

Šiais savo veiksmais J. Ž. (G.) buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Taip pat J. Ž. (G.) kaltinama tuo, kad ji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su V. P., žinodama, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė įstaigos direktorei V. P. savo asmens anketinius duomenis, pagal kuriuos V. P. surašius 2008-10-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje, pagal kurią J. Ž. (G) priimama vyr. finansininkės pareigoms, nustatant 2000 litų mėnesinį atlyginimą, t. y. šiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą;

savo parašu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą pagal 2008-12-11, 2008-12-31, 2009-02-12, 2009-03-12, 2009-03-18 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį.

Tuo būdu J. Ž. (G.) laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-03-18 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 14305,43 Lt.

Tokiu būdu J. Ž. (G.) šių dokumentų pagrindu apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 42092,03 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-08-19 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 6619,83 Lt, ir tokiu būdu apgaule įgijo VSDF lėšas ir padarė Fondui didelę žalą.

Šiais savo veiksmais J. Ž. (G.) buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

V. P., buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, susitarusi ir bendrai veikdama su J. Ž., siekdama padėti apgaule J. Ž. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad J. Ž. yra nėščia bei kad pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. (Žin. 2008, Nr. 149-499) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, ir žinodama, kad J. Ž. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai nedirbs, tačiau siekdama J. Ž. naudai padidinti draudžiamąsias pajamas, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, surašė ir pasirašė 2008-10-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-10-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. Ž. (G.) fiktyvų įsidarbinimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigoms, nustatant jai darbo užmokestį 2000 litų sumai per mėnesį. Po ko direktorė V. P., siekdama padidinti J. Ž. (G.) draudžiamąsias pajamas, surašė ir pasirašė 2008-11-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio, 2008-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio, 2009-01-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio, 2009-03-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 514,29 Lt priedą prie 2009 m. kovo mėn. darbo užmokesčio, nors 2009-03-13 V. P. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18.

Tęsdama pradėtą nusikalstamą veiką V. P. savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. kovo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat V. P. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2900 Lt per mėnesį, bei užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn., kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2705,43 Lt per kovo mėnesį, ir šiuos žiniaraščius pateikė pasirašyti nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam vyr. finansininkui E. J..

Po ko V. P. 2008-12-11 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. lapkričio mėn., 2008-12-31 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-02-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. vasario mėn., o J. Ž. (G.) kaip vyr. finansininkė patvirtino šiuos žiniaraščius bei pasirašė grafoje ties savo pavarde, tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą. Po ko V. P. 2009-03-18 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn. ir jį pateikė pasirašyti buhalteriui E. J., po ko šiuose žiniaraščiuose grafoje ties savo pavarde pasirašė J. Ž. (G.), tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą. Tuo būdu J. Ž. (G.) laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-03-18 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 14305,43 Lt.

Po ko V. P. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18 bei savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį bei savo parašu patvirtino 2009-03-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriuose iš viso J. Ž. (G.) melagingai priskaičiavo 14305,43 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 5371,31 Lt šių įmokų ir šiuos pranešimus 2009-01-12 ir 2009-03-18 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Po ko J. Ž. (G.) 2009-04-28 pateikus prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2009-05-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2009-08-18 paskaičiavo ir išmokėjo motinystės pašalpą viso 6619,83 litus pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas. Be to, J. Ž. (G.) 2009-08-20 pateikus prašymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-08-19 iki 2011-06-27 surašydamas sprendimo projektą paskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą viso 35472,20 Lt, tačiau pašalpos nemokėjo, kadangi išmokos buvo sustabdytos Kauno m. apylinkės prokurorui priėmus 2009-09-18 nutarimą laikinai apriboti teises į minėtas išmokas.

Tokiu būdu V. P. padėjo J. Ž. (G.) apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės VSDF priklausantį turtą bendrai 42092,03 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-08-19 iš VSDFV Kauno skyrius gavo 6619,83 Lt, tokiu būdu J. Ž. (G.) apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV didelę žalą.

Šiais savo veiksmais V. P. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad nuo 2008-07-02 būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas 1(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktore, 2008 m. liepos mėn. – 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, ir yra atsakinga, nes nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“:

V. P. į apskaitą įtraukė ir dokumentaliai įformino neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas bei iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį: V. P. suklastotu 2008-10-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-10-31 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įformino fiktyvų J. Ž. (G.) įdarbinimą vyr. finansininkės pareigoms, nustatant darbo užmokestį 2000 litų sumai per mėnesį;

taip pat V. P., siekdama padidinti J. Ž. (G.) draudžiamąsias pajamas, pasirašė 2008-11-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio, 2008-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio, 2009-01-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio, 2009-03-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 514,29 Lt priedą prie 2009 m. kovo mėn. darbo užmokesčio, nors 2009-03-13 V. P. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18;

taip pat V. P. savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. kovo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną. Taip pat V. P. užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2900 Lt per mėnesį, bei užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn., kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2705,43 Lt per kovo mėnesį;

taip pat V. P. 2008-12-11 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. lapkričio mėn., 2008-12-31 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-02-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. vasario mėn., o J. Ž. (G.) kaip vyr. finansininkė patvirtino šiuos žiniaraščius bei pasirašė grafoje ties savo pavarde, tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą. Po ko V. P. 2009-03-18 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn. Tuo būdu J. Ž. (G.) laikotarpiu nuo 2008-11-04 iki 2009-03-18 buvo melagingai apskaičiuotas darbo užmokestis viso 14305,43 Lt.

Tuo būdu, kaip buvo teigiama kaltinime, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi fiktyvūs atlyginimų išmokėjimai bei forminami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais V. P. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, G. S. siekiant apgaule įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

savo parašu patvirtino A. K. užpildytus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną;

užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesiusių laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį – 4850 Lt per mėnesį;

savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriame iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14550 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 4944,09 Lt šių įmokų, ir šį pranešimą 2008-07- 11 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas;

savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, kuriuose iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14692,25 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir priskaičiavo 4992,43 Lt šių įmokų, ir šį pranešimą 2008-10-13 pateikė SDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Tokiu būdu V. P. suklastojo dokumentus, ko pasekoje G. S. apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 106338,06 (17476,85+88861,21) Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-07-31 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 45042,87 Lt (17476,85+27566,02Lf), tokiu būdu G. S. apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV žalą nurodytai sumai.

Šiais savo veiksmais V. P. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Taip pat ji kaltinama ir tuo, kad, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, siekdama padėti apgaule J. Ž. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose adresu (duomenys neskelbtini) suklastojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, o būtent:

surašė ir pasirašė 2008-10-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-10-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. Ž. (G.) fiktyvų įsidarbinimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės pareigoms, nustatant jai darbo užmokestį 2000 litų sumai per mėnesį;

surašė ir pasirašė 2008-11-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio, 2008-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m.gruodžio mėn. darbo užmokesčio, 2009-01-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio, 2009-03-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 514,29 Lt priedą prie 2009 m. kovo mėn. darbo užmokesčio, nors 2009-03-13 V. P. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18;

savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. lapkričio-2009 m. kovo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną;

užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2900 Lt per mėnesį, užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn., kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2705,43 Lt per kovo mėnesį;

2008-12-11 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. lapkričio mėn., 2008-12-31 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-02-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. vasario mėn., 2009-03-18 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn. tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą J. Ž. (G.);

Savo parašu patvirtino įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18 bei savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį bei savo parašu patvirtino 2009-03-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriuose iš viso J. Ž. (G.) melagingai priskaičiavo 14305,43 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir priskaičiavo 5371,31 Lt šių įmokų, ir šiuos pranešimus 2009-01-12 ir 2009-03-18 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam Mickevičiaus g. 42, Kaunas.

Tokiu būdu V. P. suklastojo dokumentus, ko pasekmėje J. Ž. (G.) apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės VSDFV priklausantį turtą bendrai 42092,03 Lt sumai, kuria pasinaudojusi iki 2009-08-19 iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 6619,83 Lt, tokiu būdu J. Ž. (G.) apgaule įgijo didelės vertės turtą ir padarė VSDFV didelę žalą.

Šiais savo veiksmais V. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 3 d.

Kaltinamosios dėl joms pareikštų kaltinimų kaltomis neprisipažino.

Kaltinamoji R. M. (t.4, b.l.124-127) parodė, kad 2000 m. rugsėjo mėn. įkūrė įmonę, dirbo iki 2008-07-02, kol išėjo atostogų. Vaikas gimė 2008-09-03. VšĮ veikla – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas trečiosioms įmonėms pagal sutartis. Nuo 2000 m. iki 2004 m. buvo du žmonės, ji ir vyr. finansininkas, vėliau plėtėsi. Yra baigusi VU ekonomiką ir verslo vadybą. Nuo 2004 m. iš darbo biržos priimta A. K., vėliau buhalterė D. K., kuri perėjo kitur. Nuo 2006-2007 m. apyvarta didėjo, įmonė buvo moki. Apie juos buvo skelbiama įmonių kataloguose, tačiau nepasiteisino, todėl priėmė vadybininkę, ji ir vežiojo viską kaip kurjeris. Tai ne pelno įmonė, pelnas nedalijamas. Įmonė plėtėsi, persikėlė į didesnes patalpas, atsirado naujos darbo vietos, tobulino kvalifikaciją, samdė specialistus, vieno seminaro įkainis – 3000 Lt, gerino įmonės darbuotojų kvalifikaciją, kad didėtų įmonės pelnas, buvo investuojama į darbuotojus. Darbo apimtys didėjo, įsakymai buvo rašomi. 2008-12-31 įmonė labai moki buvo, visi pinigai investuoti, rinkosi darbuotojas per darbo biržą, priimta mergaitė be patirties, apmokyta. V. P. buvo priimta. Kėlėsi į naujas patalpas. 2007 m. spalio mėn. priimta apskaitininkė. Darbo vietų didėjo. Sausio mėn. priimta kita apskaitininkė be praktinės patirties. 2007 m. liepos mėn. – E., V. P., 2007 m. gruodžio mėn. – V. V., spalį – L. S., 2008 m. sausį priimta R. R. be darbo patirties. Visas apmokė, dotacijomis nepiktnaudžiavo. Visos darbuotojos iki šiol VšĮ dirbo, atėjo visos be darbo patirties, gavo darbą, nėra niekam apmaudu, algos palaipsniui kyla visoms. Pelną turėjo, investavo į įmonės plėtrą, darbuotojų kvalifikaciją. Trims žmonėms, taip pat ir jai, buvo pakeltas darbo užmokestis, beveik 7 %. Kai jiems pasitaikė nemokios įmonės, pelnas mažėjo, jos alga mažėjo, bet dirbo toliau. 2008 m. buvo didelė krizė, paveikė. „MVP“ išvadą užsakė, atliko įmonės tyrimą. Užsakė 20 d., 21 d. vakare gavo atsakymą. Tai 2008 m. išvadą pateikė VMI kaip balansą, net neįtarė, kad yra nemokūs, buvo pelno virš 100000 Lt, galėjo viską investuoti. Nesukčiavo, nieko nepadarė, ką sakė specialistė. Atgalinėmis datomis ji nieko neformino. Įmonės pajamų ir pelno neklastojo. Kas metai sudaro įmonės biudžetą. 2007 metais jos atlyginimas buvo 1000Lt. 2007-12-03 ir buvo parašytas įsakymas, ne atbuline data, nes jau 2007 m. jautėsi pelnas. Jos specializacija – finansai, visą laiką žiūri į ateities planą, tvirtina 2008 m. įmonės biudžetą. 2007 m. apyvarta padidėjo, gruodyje jau matėsi padidėjusi apyvarta 6-7 kartus, nuo 2007 m. gruodžio persikėlė į didesnes patalpas. Naujų darbo vietų įsteigė, įdarbino žmonių, buvo ji, A. K., E. J., V. P., V. M., Ž. G.. Užsakymų padaugėjo. Vadybininku dirbo V. M., kelias įmones jis surado, bet dirbo pagal kitų įmonių rekomendacijas . 2008-07-02 ji išėjo į dekretą. 2008-05-03 įsakymas buvo dėl atlyginimo. Prieš jai išeinant, buvo formuojama komanda, kas su patirtimi ir be patirties, buvo bendravimo įgūdžių formavimas, dirbama su darbuotojais, buvo pakeltas darbo užmokestis. Direktorė nuo liepos 3 d. buvo V. P.. Prieš tai V. P. dirbo buhaltere puse etato. Įmonėje atsirado daugiau darbuotojų. Pelno dėka įmonė pradėjo kelti darbuotojų kvalifikaciją. Galvojo, kas galėtų teikti tokias paslaugas, ieškojo fizinio asmens, vertino, kiek kainuos. Ėjo specialistų ne vienas ir ne du. Atėjo ir G. S., sutarė daryti autorinę sutartį, tačiau vėliau pergalvojo, kad geriau darbo sutartį. Specialistė įvertino, kiek gali įmonė tam panaudoti lėšų. G. S. buvo savo srities specialistė, rodė sertifikatus, ji skaitė paskaitas. Įmonei kitos specialistės kainuotų trigubai brangiau. Programėlę derino, kas būtų aktualu, kad kelti kvalifikaciją. Po derybų su G. S. suderino kainą. G. S. tikrai atliko savo darbą kvalifikuotai. Aiškino dėl konfliktų derinimo. Kursai buvo veiksmingi. Kolektyvas dirba brandžiai. Specialistė nieko neklausė ir "be pagrindo mus nuteisė". Nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. dirbo V. P. puse etato, ji atėjo turėdama patirties, kvalifikuota, kitoje įmonėje dirbo vyr. finansininke. Nuo 2008 m. balandžio mėn. dirbo G. S., kurios atlyginimas buvo suderintas iš karto. Virš 4000 Lt paskaičiavo, ir tiek faktiškai mokėjo. Toks atlyginimas liko ir grįžus iš atostogų. Vėliau G. S. išėjo. Teigia, kad nežinojo, jog ji laukiasi, net neįtarė, neklausė, tik klausė, ar nesiruošia niekur išvykti, ar vaikai dažnai neserga. G. S. išėjo daug vėliau tų atostogų. Nieko atbuline data nerašė, niekam nepadėjo nieko pasisavinti. Visi buhalteriniai duomenys atitiko tikrovę. Ji pati 2010-05-04 grįžo į darbą ir tebedirba. V. P. gauna 2000 Lt, o ji – 4400 Lt. V. P. dirba pilnu etatu iki dabar. Patys save išsilaiko, liko VšĮ, taip patogiau fiziniams asmenims, daromos nuolaidos, taip pat ir asociacijoms, darbuotojai apmokomi . G. S. dar vaiką augina iki 2011-10-28. Sugrįžo ir J. Ž., puse etato dirba dabar. Įmonė dirba, buvo dirbanti, apyvartą turėjo, pelną turėjo. 2008 m. mokėjo atlyginimą, mokesčius, kaip ir 2009 m., galėjo samdyti tokius specialistus, mokesčiai visi sumokėti. Nėščios G. S. atleisti negalėjo, G. S. susitvarkė su savo darbu. Tyrimo metu jiems nesakė, ką pateikti, kokių nori dokumentų. Algą mokėjo G. S., 2008 m. buvo pinigų kasoje visą laiką, prašymo jos nebuvo pervesti pinigus į jos sąskaitą, algą gavo ji tada grynais pinigais. Dabar ruošia programą, ji dirbs ir toliau. Visa apskaita buvo „Excel“ formoje. Reikėjo sudaryti programą, kuri laiką sutaupo. Tam galėjo leisti sau samdyti specialistę, kuri visą apskaitą keltų į popierinę programą iš „Excel‘io“. Pas juos perkeliami visi duomenys į programą, buvo tam vyr. finansininko pareigos. Teigia nustačiusi, kiek galima samdyti specialistų, V. P. suderino, pasiderėjo ir priėmė J. Ž., finansininke dirbti. Specialistė kalbėjo tik telefonu su E. J., bet nekalbėjo su juo apie trečiąsias šalis, nes jis nėra kompetentingas specialistas, dirbo tik 2 val. per savaitę, visur turi būti vyr. finansininko parašas, kai pinigai įeina ir išeina. E. J. dirbo nedaug, kilo kliūčių, tai J. Ž. buvo ir vyr. finansininkė, specialistė, lygi E. J.. Tai jų įmonės darbo specifika.

Dar jie teikia konsultacijas. V. P. J. Ž. padėjo, aiškino, nes jai tai buvo naujas darbas. Ji pati taip pat J. Ž. matė, apmokė. Teigia, jog ši buvo gera specialistė. V. P. buvo griežta vadovė, spaudė visas. J. Ž. vėliau neišlaikė tempo, pasiprašė atleisti pačiai prašant. Vėliau įtarė, kad J. Ž. nėščia. Ji yra akcininkė, viską įmonėje stebi. J. Ž. atvežė vyro pavardės dokumentus, nežinojo apie vestuves, nesakė. J. Ž. dirbo su programa „Pragma“, taip sparčiau, taupomas laikas. Pretenzijų J. Ž. neturėjo, tik tempas buvo lėtas. VšĮ dirbo 4,5 mėnesio, skaičiuota vaiko gimdymo atostogos, išskaičiuojama buvo viskas. Kai J. Ž. išėjo iš darbo, nes nesusitvarkė su darbu. Vėl pas juos dirba. J. Ž. darbo užmokestis nekito, pusę etato dabar dirba. Patalpos yra (duomenys neskelbtini) pr. Įsakymas buvo parašytas 2007-12-03, ne vėliau. Jos alga buvo mokama ir per banką, ir kasoje, direktorė išmoka, kasininkas viską inkasuoja. Algą sau išsimokėdavo pati, nes buvo direktorė. Už paslaugas vieni per banką, kiti per kasą mokėjo. Įmonėje išaugo darbo krūvis, o nėštumai – sutapimas, dėl to algos didėjo. Darbo sutartys teisėtos, algos mokamos oficialiai, visi mokesčiai sumokėti. Įmonėje buvo dotuojamų darbuotojų, vieni naudojosi tuo, dirba iki dabar įmonėje, tik Ž. G. išvyko gyventi pas vyrą į JAV. Paaiškino, jog ji pati turi du vaikus -18 ir 3 metų, augina ne viena, nors yra išsituokusi. Patvirtino, kad 2008-06-01 buvo įsakymas, kuriuo pakėlė sau atlyginimą, nes įmonėje buvo pakilimas, ji dirbo daug. V. P. gaudavo 1200 Lt. Kai V. P. ją pakeitė, nepaliko 6500 Lt algos, įsakymas parašytas, kad 4400 Lt nemokama naujai dirbančiam žmogui, negarantavo, kad gerai dirba. Alga V. P. buvo keliama palaipsniui. Visi nauji darbuotojai gauna mažiau, nes nežinoma, kaip atliks darbo funkcijas. G. S. priimta vadybininkės pareigoms, vedė paskaitas. Skelbė „Kauno dienoje“, per pažįstamus ieškojo, per savo seserį pedagogę, ir rado G. S., kuri mokė jos sesers sūnų. G. S. dirbo visą darbo dieną, bet laisvu grafiku, nes turėjo kitą darbą. Visada būdavo pasiruošusi, ateidavo apie 16 val., dirbo 2-3 val., jei reikėdavo, ir ilgiau, nes dirba nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Apskaitoje buvo visos valandos, dar ruošėsi paskaitoms. Žinojo, kad tai G. S. antraeilės pareigos. 2008 m. mokėjo ir per banką, ir grynais iš kasos, kur būdavo daugiau pinigų. 2007 m. rugpjūčio mėn. V. P. priimta, 2007 m. spalį buvo apskaitininkė priimta, gavo 100 Lt daugiau nei minimalų atlyginimą. 2007 m. gruodžio mėnesį priimta V. V., be patirties, ne specialistė. 2008 m. sausį priimta R. R. be darbo patirties, negalėjo daugiau mokėti, nes be patirties buvo. 2008 m. sausio mėn. kėlė trims žmonėms algas – A., L., Ž., kurios jau dirbo pilnu etatu, o buvo pusę etato. Patalpas nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasirašė nuomos sutartį. Direktorius yra G. S. vyras, vėliau tik tai sužinojo. J. priėmė, sprendimą parašė, reikėjo žmogaus, kuris perkeltų iš Excel į programą, tam reikia specialių žinių. Ji ir V. P. tokios specialistės ieškojo, nes niekas nesutiko dirbti už tokį darbo užmokestį. Sutiko J. G., paskambino jai, nes jos įmonė yra jų klientai, teikė paslaugas. Surado J., ji mokėjo tą darbą, pati apmokė, matė, kad moka J.. Nežinojo, kada ištekėjo, nežinojo, kas ir kada laukiasi. J. buvo atleista pačios prašymu, dabar vėl pas juos dirba. J. priedą gavo už atliktą darbą, kai buvo atleista, kas mėnesį buvo priedo įsakymas, ne vienkartinis. Buvo nustatyta skirti priedus kas mėnesį. Mokama buvo ir per kasą, ir per banką, kaip sutarta būdavo. G. prieš priimant į darbą nepažinojo, G. vaiką mokė jos sesuo. Nežinojo, kad G. laukiasi. J. pažinojo, nežinojo, kad ji laukiasi. Algos didėjo, V. P. alga didėjo iki dabar net 5 kartus, visoms algos didėjo. Seminarai buvo skaitomi, neprivalomi buvo visiems, V. M. neatvykdavo, E. J. nebuvo. V. buvo vadybininkas, puse etato dirbo, nekilo jo kvalifikacija, nekilo ir alga, dirbo ir kurjeriu. Ž. būdavo seminaruose. 7000-7500 Lt būtų kainavę jai seminarai. Buvo daroma analizė, lyginama, ką siūlo kiti, kiek kainuoja, sprendėžiama, ką daryti, kol surado fizinį asmenį su darbo sutartimi, oficialiai įformino, suderėjo viską. G. kvalifikacija buvo gera, sutiko su mažesne alga, kitos moterys norėjo daugiau, G. sąlygos jiems tiko labiau. Kai G.išėjo, kito žmogaus nesamdė, laukė grįžtant į darbą. Pati buvo vaiko auginimo atostogose. V. J. ieškojo kito žmogaus, buvo poreikis įmonėje. Be paskaitų įmonėje pelno augimas ar mažėjimas nepakito. 2009-2010 m. pelnas augo, nauda buvo, seminarai buvo naudingi, tai nebuvo vienkartinis samdymas. Taip pat paaiškino, jog dalininkas negauna jokių dividendų, negali sau išmokėti pelno. Tai ne pelno siekianti organizacija. Dalininkas įvertina finansinę padėtį, gali algą didinti ir mažinti, priklauso nuo pelno, nuo pajamų dydžio, yra kelių ketvirčių vertinimai. Justė neturėjo buhalterinio išsilavinimo, todėl pati apmokė Justę, po to dirbo gerai, mokėjo dirbti „Pragma“, dirbo sparčiai. Su „Pragma“ dirbti niekas neapmoko, neturi tokio sertifikato nei viena, viena iš kitos išmoko, jokiam universitete nemoko, būna tik tobulinimo kursai, samdomi specialistai, viską pačios išmoksta, svarbu praktika, nes teorija nuo praktikos labai skiriasi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu 2012-05-14 kaltinamoji R. M. , be to, parodė, kad jei pirkėjas vėluoja atsiskaityti, tai įmonė irgi vėluoja mokėti pinigus. Bet jie įmokas sumokėję. Šiai dienai vėluoja mokėti už jų paslaugas ir jie vėluoja. Dėl bankroto keletas įmonių sustabdė veiklą. 2008-2007 metais skolų neturi. Apyvarta pagal 2008-2009 dabar yra svyruojanti. Atlyginimai nemažėja. Jos atlyginimas likęs tas pats, koks buvo iki išėjimo į dekretą. Tik vienai darbuotojai nekilo atlyginimas, ji neturėjo patirties ir išėjo į dekretą su minimumu. Teigia, jog įmonėje liko medžiaga, ką dėstė S.. Su programa „Pragma“ dirbo ji ir V. P.. Visi kiti dirbo su „Excel“ programa. „Excel“ neformuoja programos, todėl buvo nuspręsta surasti specialistę, kuri perkeltų duomenis iš „Excel“ programos į buhalterinės apskaitos programą „Pragma“. Kiekvienas specialistas turi savo įkainius. J. Ž. buvo numatytas didesnis užmokestis, kadangi negalėjo dirbti dėl sveikatos, buvo priimta nežinant, kad laukiasi. G. S. įdarbinant nepažinojo. Ją rekomendavo sesuo, pas kurią mokėsi G. S. sūnus. Nežinojo, kad G. S. vyras yra patalpų, kurias nuomojosi, direktorius. G. S. buvo atrinkta kaip stipri specialistė savo srityje. G. S. savo noru pasiprašė atleisti iš darbo. Šiuo metu nėra priimto žmogaus į jos vietą, ieško.Įmonės veikla – buhalterinės apskaitos paslaugos. G. S. dirbo su įmonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, vedė seminarus, buvo nuspręsta, kad pasiruošiamuosius darbus atlieka ne įmonės patalpose. Paskaitos – tai socialinio suvokimo, emocijos ir konfliktų valdymai, konfliktinių situacijų analizė, streso pasekmės. Jei nėra įmonės vadovo, tai tada klientai bendrauja su įmonės darbuotojais. Į įmonės paslaugas įeina bendravimas. Bendrauja su paslaugų pirkėjais. G. S. seminarai nėra tiesiogiai susiję su įmonės teikiamomis paslaugomis. Įmonė konsultuoja fizinius asmenis mokesčių klausimais. Viešoji įstaiga įsteigta, kad dirbtų kvalifikuoti darbuotojai. Paskutiniai darbuotojai buvo priimti be pasiruošimo iš darbo biržos. Įmonė paruošia profesijai, ruošia plačiai. Reikalingos paskaitos. Yra medžiaga likusi, ką dėstė. Tai susiję su kvalifikacijos kėlimu. 2008-2009 m. aptarnaudavo 35-40 įmonių. Su tokiu skaičiumi ji negali bendrauti. Darbuotojai bendrauja su Mokesčių inspekcija, Sodra. Būna ginčų, reikia emocijas valdyti. G. S. dėliodavo įvairias situacijas. Darbuotojai neturėjo nusiskundimų jos atžvilgiu. G. S. išėjo iš darbo, nes turi savo įmonę ir fiziškai nespėja.

Kaltinamoji G. S. teismo posėdžio metu 2011-11-25 parodė, kad ji VšĮ pradėjo dirbti 2008-04-01. Su direktore viską aptarė, buvo reali darbo sutartis, sutartis atitinka tikrovę. Sudarė darbo sutartį, nes autorinės teisės kitaip įformintos, tai tenkino ir ją, ir įmonę. Turėjo surinkti, susisteminti, perduoti tam tikrą medžiagą, ugdyti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų žinias ir intelektą. Gilinosi į įvairias temas – konfliktų priežastys, prevencija, reguliavimas, visas situacijas analizavo, nagrinėjo streso priežastis, aiškino streso valdymą. Vyko diskusijos, temų nagrinėjimas. Praktinės – probleminės užduotys, dalykinė komunikacija. Braižė žemėlapius, minčių dėstymą, daug temų, verslo etiketas, elgesio problemos, viskas, kas aktualu. Personalo atranka, valdymas, darbdavių ir darbuotojų motyvacija, karjera. Temos pajausti savo vertę, darbą. Daug buvo temų dėl įvaizdžio klausimų, visų nuomonės klausimų, daug buvo paskaitų, diskusijų, praktinio darbo. Dirbo 2-3 kartus per savaitę. Ji ruošėsi individualiai, buvo laisvas grafikas, įmonės patalpose. Jos kvalifikacija atitinka darbą, turi vadybos žinių, dirbo organizacinį darbą, baigė VU Kauno humanitariniam fakultete vokiečių filologiją, yra dirbusi, KTU baigė, daug žinių turi oratorinio meno srityje, gilinosi į specialią literatūrą, lankė kursus, projektuose dalyvauja, edukaciniuose užsiėmimuose. Dirbo pilnu etatu vadybininke. Daug laiko ruošdavo medžiagą. Tebedirba, ruošia temas, dirba švietėjišką darbą. Suderino darbo valandas, per savaitę ruošėsi laisvu grafiku, iš viso 40 valandų per savaitę, su pasiruošimu. Buvo bibliotekose, ruošėsi namie, tarėsi su savo buvusiais dėstytojais. Neskaičiavo, kiek gauna už akademinę valandą. Buvo suderintas atlyginimas su R. M.. Nežino lektorių įkainių, seminarai būna brangūs, 300 Lt gauti už valandą normalu. Įsidarbindama nesakė, kad laukiasi. Lankomumo žurnalo nevedė. Rinkosi apie 6 žmonės, visas žino. Nežino, kodėl ne visi ėjo į paskaitas. Žino, kad pas juos tam tikros konfliktinės situacijos, viską nagrinėjo. Pokalbiuose su pašaliniais nedalyvavo. Jų grupelė buvo produktyvi, gera atmosfera, dirbo ir be R. M. toliau. Buvo naudingos paskaitos, ugdoma kompetencija. Vėliau V. P. vadovavo, nesigilino, ką ji daro. Suderino pastovų atlyginimą su R., norėjo daugiau, bet sutarė 4800 Lt "ant popieriaus". Tuo metu dar dirbo mokykloje. Teko vykti į užsienį, kad semtųsi naujų žinių, jas perduotų. Dalykinė komunikacija svarbu buvo, įdomu karjeros planavimas, gilinosi į visus dalykus, plačiai nagrinėjo temas. Darbas vyko, o medžiaga kaupiama buvo segtuvuose, palikta ofise, susegta, susisteminta, galima viską skaityti, kada nori. Darė skaidres, ruošė medžiagą, yra kompiuteris, naujos technologijos. Tekstus suruošdavo, susegdavo pagal temas, viskas likdavo ofise. Streso valdymo medžiagos nedaug, pokalbio – daug. Teksto dabar nereikalauja, verbaliniu būdu perduodama, turi būti gera oratorė. Dirba vėl nuo 2011-11-02, ruošia kitas temas - pretenzijų priėmimas, tyrimas. Algą gaudavo, mokėjo direktorė, pasirašydavo, viskas oficialiai. Vedė paskaitas, skaitė, turi kompetenciją, darbas buvo realus, tinkamai skaitė paskaitas. Turi tam išsilavinimą. Įrašų nedarė. Pastabų ar nusiskundimų ja nebuvo.Seminarus vedė dar mokykloje, kitomis temomis, ruošdavo edukacines išvykas. Teigė, jog naudojo daug įvairios literatūros iš užsienio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apžiūrai pateikė segtuvus su medžiaga: Konfliktų valdymas bendravimo su klientais metu, verslo etiketas, personalo atranka ir valdymas, karjeros planavimas, dalykinė komunikacija, multiplikuotos medžiagos, užduotys.

2012-05-14 teismo posėdžio metu kaltinamoji G. S. , be to, parodė, kad grįžo po dekretinių atostogų su tokiu pačiu atlyginimu, o po to iš darbo išėjo. Turi tris vaikus ir nebegali kokybiškai atlikti darbo.

Kaltinamoji V. P. teismo posėdžio metu 2011-11-25 parodė, kad baigė Kauno kolegiją, ekonomikos ir teisės fakultetą. Įmonėje pradėjo dirbti 2007 m. balandžio mėn., dirbo puse etato, tai buvo antraeilės pareigos. Gaudavo 400 Lt. Kitur dirbo vyr. finansininke. VšĮ 2008 m. liepą tapo direktore, liko šiame darbe, iš kito darbo išėjo, čia dirbo pilnu etatu ir gaudavo iki 1200 Lt, 1500 Lt, 1700 Lt, 2000 Lt atlyginimą. Į darbą buvo priimta G. S., kuri skaitė paskaitas, sprendė daug klausimų, problemų, naudos buvo daug, baigėsi auditorijos baimės problemos. Pasiryžo tapti direktore, tapo drąsi, nors buvo jauniausia kolektyve, sugebėjo sutelkti kolektyvą darbui, vadovauti, sugebėjo bendrauti su VMI, su įstaigomis, įvairiais vadovais, seminarai buvo labai naudingi, net anglų kalba sugebėjo vesti darbo derybas. Buhalterinė programa buvo naudingesnė, bet kad dirbti su ja reikėjo įdarbinti žmogų, kuris sukeltų viską į „Pragmą“, taip atėjo J. Ž.. Dirbo pilnu etatu ir gaudavo priedus už papildomą darbą, nes daug modulių programoje. Suvesti visi duomenys labai palengvina darbą. J. Ž. mokėjo dirbti, nes ją buvo išmokiusi R. M.. J. Ž. dar užėmė vyr. finansininkės pareigas, nebuvo gera žinovė, todėl J. Ž. padėdavo ir gaudavo priedą. Bet dirbo gerai. Vėliau J. Ž. darbas netenkino. Ji turėjo suvesti apie 20 įmonių per pusę metų, o suvedė tik 10 įmonių per 4 mėnesius. Tai automatinis darbas, rezultatas netenkino, prašė skubėti, ji nebenorėjo, atsisakė dirbti tą darbą, 2009 m. kovą savo noru išėjo. Įstatymo nepažeidė, nedirbo pas juos ilgiau kaip 12 mėnesių, dirbo 4 mėnesius, nežino, kas jai netiko, išėjo. Priedus gavo už suvestus papildomus duomenis. Mokėjo už darbą, kadangi darbą padarė, mokėti privalėjo. J. Ž. darbas buvo suvesti pagrindinius duomenis, gaudavo algą, o už papildomų duomenų suvedimą gaudavo priedus. Dėl užmokesčio už paskaitas paaiškino, kad, pvz.: 8 akademinės valandos kitam žmogui kainuotų 2500 Lt + PVM, dar kitas pvz.: 2541 Lt + PVM, tokios kainos yra seminarų. Bet nepriklauso, kad bus kokybiškos paskaitos - buvo Vilniuje, sumokėjo 580 Lt, bet nieko nesuprato, negavo jokios naudingos informacijos. Internetu daug pasiūlymų gauna, siunčia profesinio mokymo centras, bet visai neįdomios, nenaudingos paskaitos. G. S. seminarai daug įdomesni, daug naudingesni. Tuose viešuose seminaruose būna virš 100 žmonių, salė didelė, nieko nesimato, nesigirdi, šurmulys, ne visiems tie seminarai įdomūs. Nepalyginsi G. S. paskaitų, mažas kolektyvas, daug aukštesnio lygio. Juos tenkina, darbo efektyvumas didėja, tapo direktore, turi jau 24 žmones, sugebėjo keletą sutarčių pasirašyti su Vilniaus įmonėmis, kad apskaitą vestų Kaune. Buvo dalininkės sprendimas, kiek mokėti J. Ž., tai R. M., ji domėjosi darbu net būdama vaiko auginimo atostogose. Šiuo metu vyr. finansininkas – R. R., sužiūri, ar teisingai suvesti dokumentai, teikia deklaracijas ir ataskaitas VMI, Sodrai, pasirašo viską, turi koordinuoti, sužiūrėti darbą. J. Ž. atliko tik techninį darbą, nutarė ją pavadinti kitaip R. M.. Ji priėmė J. Ž. į darbą, nedarė vyr. finansininko darbo. Ji gavo 2008 m. spalio mėn. algą kaip direktorė, vadovavo visam skyriui, visai įmonei jau tada. Vadovavo skyriui, atliko savo funkcijas, pareigas. J. Ž. dirbo tik techninį darbą, bet užmokestį jai skyrė dalininkė – R. M., jos nurodymas buvo, ji nebūtų galėjusi jos darbo dirbti. Ji investavo į savo žinias, pareigas. R. M. ją atvedė, jos iki tol asmeniškai nepažinojo. Įmonė tvarko visų įmonių buhalterinę apskaitą. M.buvo vadybininkas, ieškojo klientų, vėliau tik vežiojo viską. Ji sutartis pasirašydavo, jis ieškojo žmonių. G. S. skaitė paskaitas, susijusias su bendravimu su kolektyvu, konfliktų sprendimu. Seminarai buvo naudingi, pavadinimų dabar nepamena. V. M. nenorėjo dalyvauti, nesutapo darbo grafikas, jis dirbo puse etato, neprivalėjo ateiti po darbo į paskaitas. Dalyvavo buhalterės, ji , R. M., paskaitos vyko antroje dienos pusėje, darbo metu. Įmonė turėjo finansinio turto 120000 Lt, tiek ir liko, kai grįžo R. M.. Specialistė ne taip viską nurodė, kalba tik apie mokėtinas sumas, apie 94000 Lt, iš kur tas jos skaičius, iš karto nepaklausė specialistės. Mokesčius stengdavosi mokėti laiku, vėlavimo priežastys – klientai įmonei laiku nesumokėdavo. Gal būdavo šeštadienis ar sekmadienis, todėl vėluodavo. Dėl daug priežasčių galėjo būti vėlavimai, bet viską darė laiku, stengėsi laiku mokėti, įmonė buvo moki, vėlavimai kartais ne nuo jų priklausė. Kai tapo direktore, turėjo apie 20 įmonių. Įmonės viską veždavo pačios arba veždavo jų vadybininkas. Jų žmonės bendraudavo su kitų įmonių darbuotojais. Tekdavo laiku viską sužiūrėti, ko trūksta, todėl G. S. seminarai buvo labai naudingi, spręsti tuos konfliktus su įmonių darbuotojais, jų darbuotojai skundėsi, kad iš įmonių ko nors laiku negauna, tekdavo spręsti konfliktus, seminarai buvo labai naudingi, visos jos paskaitos girdėtos. J. Ž. pas juos dirbo vyr. finansininke, visi dokumentai pas tyrėję likę. Ji suvedė 8 įmonių duomenis, tinkamai, dėl darbo kokybės pretenzijų neturi. Ji atėjo 2008 m. lapkričio mėn., duomenis vedė nuo 2008 m. sausio. Tai tikrai ne paprasta daryti. Viskas priklauso nuo įmonės dydžio, tai duomenų dydis. „Pilies optika“ buvo klientai, turėjo turto, įrangos, prekių, ji viską vedė. Kita buvo reklamos įmonė, daug žmonių, pirkimų – pardavimų, daug duomenų. Visų duomenų suvedimas užtrunka, ji per 1 mėnesį suvestų 2-3 įmones, priklauso nuo įmonės dydžio, jos tempas labai didelis, o J. Ž. tempas buvo mažas. „Pragma“ - tai kita programa, su kuria teko dirbti. Ne visi moka su „Pragma“ dirbti, o J. Ž. mokėjo, buvo vyriausioji finansininkė. J. Ž. buvo vyriausioji finansininkė jų įmonėje tuo metu, nes tokia pareigybė privalo būti. Prieš tai buvo E. J., jis dirbo 1-2 valandas, buvo dar įgaliotas asmuo, pasirašydavo, todėl J. Ž. padarė vyr. finansininke. Taip buvo geriau ir patogiau, nes J. Ž. buvo vietoje, ofise. J. Ž. prašė 3500 Lt, bet buvo R. M. sprendimas, kiek mokėti. Ji sutiko mokėti 2000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu 2012-05-14 kaltinamoji R. P., be to, parodė, jog jos darbo užmokestis nesumažėjo ir yra patenkinta, nemano, kad kitose įmonėse moka dvigubai. Visi įmonės darbuotojai dirba su visomis įmonėmis. Visos buhalterės-apskaitininkės suveda pirminius dokumentus. Visos moka dirbti tą darbą. Darbo užmokestį gaudavo iki 15 mėnesio dienos. Nėra laikinam darbui priimtų asmenų. Planuoja priimti praktikantus, jie dirba be atlyginimo. Ji priėmė J. Ž. į darbą. Buvo dalininko sprendimas, koks turi būti darbo užmokestis. Ji nustatė 2000 litų darbo užmokestį. Dėl 900 litų ji pasirašė, dalininko sprendimu. J. Ž. ji nepažinojo. Ar iš darbuotojų kas pažinojo, negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma, jų klientė, 2009 metais direktorė buvo E.. Nežinojo, kad ji J. Ž. motina. J. Ž. dirbo 8 val. per dieną, vedė duomenis į programą. Žiniaraščių melagingų nebuvo. Įmonėje vienas kabinetas, kurio plotas virš 50 kvadratų. Vadovo kabinetas atskirtas stiklu. E. J. ne visą darbo dieną dirbo, būdavo darbe gal 1-2 val. per savaitę. Jis tik patvirtindavo ir pasirašydavo dokumentus. Jis turėjo dar kitą darbą, čia buvo jo antraeilės pareigos. Ji su G. S. bendradarbiavo. G. S. savo paruošiamuosius darbus darydavo ne ofise, o seminarus vesdavo ofise, antroje dienos pusėje skaitydavo paskaitas. G. S. buvo suteikta teisė ruoštis ne darbo vietoje, ji neprivalo 4 valandas išsėdėti ofise, ji privalo pristatyti medžiagą. G. S. buvo mokamas atlyginimas, nepasakys, kokio dydžio. Buvo žinoma, kad ji dirba kitą darbą.

Kaltinamoji J. Ž. parodė, kad buhalterinių kursų nebaigė, 2007 metais mokėsi dirbti su „Pragma“ programa. 2008 m. spalio mėn. gavo darbo pasiūlymą. Jai R. M. paskambino ir pasakė, kad reikia žmogaus, jiems reikėjo suvesti duomenis. Su V. P. 2008-10-31 pasirašė sutartį, suderino 2000 Lt algą plius priedą. Prašė daug daugiau, bet V. P. nesutiko. 2008-11-04 pradėjo dirbti. Pirmą darbo dieną turėjo perkelti visus duomenis iš „Excel“ programos į „Pragmą“. Jau mokėjo dirbti. Dar ji atliko vyr. finansininkės pareigas. Nors pagrindinis darbas buvo duomenų suvedimas, bet jiems reikėjo ir vyr. finansininko, dar turėjo ten pareigas, kad nebūtų problemų su užpajamavimu, išlaidavimu, nuolat darbe buvo, darbo grafiką darė, deklaracijas ruošė, pirkimų ir pardavimų įvedimą darė. Suvedami būdavo pirkimai, po to – pardavimai, visos datos, įmonių rekvizitai, įmonių kodai, PVM kodai, sąskaitos, daug visko, mokesčiai, atlyginimai. Žymėdavo, kur kreditas, kur debetas, labai tiksliai, be klaidų, pildė kasos knygų duomenis, kitus duomenis, nurašymo aktus. Už priedą suvesdavo ilgalaikį turtą, kitus duomenis. Suvedė 8 įmonių duomenis. Jos tempas buvo nedidelis, todėl nebetiko ji. Dirbo kiekvieną dieną nuo 9 val., turėjo darbo vietą, stiklinę atskirtą patalpą bendroje patalpoje su visais. Dirbo realiai, gaudavo atlyginimą, direktorė mokėjo jai algą, mokėjo mokesčius. Nedarbingumo neturėjo, norėjo pinigų. Birželį gimdė, įsidarbindama nežinojo, kad laukiasi. Tuo metu G. S. nebuvo, jau su vaikeliu buvo atostogose. Daug su kolegomis nebendravo, rūpėjo darbas, nebuvo kada kalbėti, dirbant reikėjo atidumo. Raktų jai nereikėjo, ateidavo, kai kas nors jau būdavo. Teigė, jog R. M. pažįsta jos mama, mama buvo R. M. klientė, ji buvo jos dukra. Priimta į darbą G. pavarde. 2008-12-06 ištekėjo, tapo Ž.. Gegužės mėnesį norėjo tuoktis, bet laukėsi, todėl viską paankstino.

2012-05-14 teismo posėdžio metu kaltinamoji J. Ž. parodė, kad grįžo dirbti puse etato, nes vaikas mažas. Gauna pusę atlyginimo. Kitų darbuotojų atlyginimais nesidomėjo, savo darbą dirba viena. Dabar yra mažiau įmonių, sumažėjęs darbo krūvis. Anksčiau darbo buvo daugiau. Išsilavinimas universitetinis, gyvulininkystės technologė. Pažinojo R. M., kai darbinosi, nesilaukė, nežinojo, kad laukiasi. Vaikas dažnai serga, dažnai turi nedarbingumą. Praėjusį mėnesį buvo mokymosi atostogose, dirbo 5 darbo dienas. Priedų dabar negauna.

Be kaltinamųjų parodymų byloje buvo apklausti liudytojai, specialistė, surinkti rašytiniai įrodymai, o būtent:

liudytoja A. K. , apklausiama teismo posėdžio metu 2011-10-13, parodė, kad kaltinamąsias žino, kartu dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikia įmonėms buhalterines paslaugas. Vadovė R. M.. 2008 m. R. M. augino vaiką, tada vadovė buvo V. P.. Ji baigusi buhalterinius kursus, dirba buhaltere nuo 2004 m. Jos alga buvo pastovi, pagal minimumą, iki 1000 Lt. Algas skaičiuodavo direktorė. Nežinojo, kiek kas gauna, pervedama buvo per banką. Jos funkcijos – suvesti pirminius firmų duomenis į kompiuterį. VšĮ apskaitą tvarkė pati direktorė, kuri vadovavo, R. M. ir V. P.. VšĮ žiniaraštį pildė vadovė. Kai priėmė G. S., vyko seminarai 2-3 kartus per savaitę po 2-3 val. darbo pabaigoje. Seminarai buvo organizuojami įvairiomis temomis – apie karjeros siekimą, apie bendravimą su klientais, tarpusavio santykius darbe. Tokių seminarų anksčiau nebuvo. Su G. S. susipažino seminaruose. G. S. sudarė seminarų programą, viską viena skirstė, visas temas, mokymų plano nematė, viskas darbo metu. Būdavo visose paskaitose, pasirašyti, kad dalyvauja, nereikėjo. Buvo duodama medžiaga. Nežinojo, koks G. S. išsilavinimas. Reikalingi buvo seminarai, iki tol buvo namie, vaikus augino, todėl buvo sunku pradėti dirbti, bendrauti. G. S. padėjo bendrauti su kitų įmonių vadovais. Seminarai vykdavo tik jų VšĮ darbuotojams, vyko darbo metu. Ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete, ten vienas bendras kabinetas. Seminarai visiems buvo aktualūs dėl bendro išsilavinimo. Ji bendrauja su vadovais – jie atneša jai dokumentus, klausinėja, kokios skolos ir kokia jų įmonės finansinė padėtis. Seminarai jai nepamaišė, blogiau nebuvo. V. M. jų VšĮ dirbo vadybininku, ieškojo naujų įmonių – klientų. Nežino, kodėl V. M. nedalyvavo paskaitose. Ji dirbo savo darbą. Nežino, kodėl algos keitėsi, jų niekas neinformavo, nežinojo, kas ir kiek gauna. Seminaruose būdavo R. M., R. R., V. P., Ž.. E. J. nedalyvavo, nesigilino, kodėl. G. S. skaitė paskaitas 6 mėnesius įvairiomis temomis. Nežinojo, kiek moka G. S.. Jie dirbo nuo 9.00 val. iki 18.00 val., vėliau nuo 8.00 val. iki 17.00 val., po 8 valandas per dieną, turėjo savo darbo vietą, kabinetą, 2008 m. gavo 1000 Lt „popieriuje“, 800 Lt „į rankas“. Nežinojo, kad G. S. gaudavo po 4000 Lt, vertina normaliai, jei ji sugeba dirbti tokiu krūviu. Dabar seminarų niekas neveda. G. S. dabar augina vaiką. Ji savo paslaugas teikė kitoms įmonėms, ne VšĮ buhalteriją tvarkė, nieko nežinojo apie VšĮ buhalteriją, jai tokios informacijos niekas neteikė. J. Ž. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke 2008 m. rudenį. Žiniaraščiai buvo pildomi vadovo - R. M., po to V. P.. VšĮ turėjo apie 30 įmonių. Ji tvarkė pirkimus-pardavimus apie 10 įmonių. Pagal sutartį viską vedė, techninį darbą darė;

liudytoja R. R. parodė, kad 2008 m. sausio mėn. pradėjo dirbti VšĮ, priėmė direktorė R. M.. Dirba apskaitininke, suveda pirminius dokumentus į apskaitos programą. Darbą surado per darbo biržą, buvo baigusi prekybą, ėjo į pokalbį, pasakė, kad su buhalterija nieko bendro neturi, todėl ją priėmė dirbti apskaitininke. Ten jau dirbo A. K., V. P., žmonių dirbo iki 10, visi vienam kabinete iš karto nebuvo. V. P. dirbo buhaltere, vėliau direktore, vasarą 2008 m. J. Ž. viską suvedinėjo į buhalterinius duomenis. Seminarai vyko pas juos kabinete, niekur vykti nereikėjo, ateidavo kvalifikuota dėstytoja G. S.. Temos buvo įvairios, įmonės veiklos, konfliktų sprendimų temos, bendravimo. Vyko 2-3 dienas per savaitę, į darbo pabaigą, darbo metu. Ji atėjo iš prekybos į naują sferą, buvo aktualu, vėliau niekas kitas tokių seminarų nevedė. Direktorė nusprendė, kad bus seminaras, bus įdomu, neįsakydavo būti ten, bet ji būdavo paskaitose. Kai kartais direktorės nebūna, tenka joms bendrauti su įmonių vadovais. Seminaruose dalyvaudavo A. K., V. P., R. M.. Ji yra mačiusi E. J., jis pas juos dirbdavo po 1 valandą, buvo finansininkas, paskaitose nedalyvaudavo. V. M. dirbdavo pas juos, dabar nedirba, buvo vadybininkas, vesdavo dokumentus, klientų ieškojo, paskaitose nedalyvavo. Ji dirbo po 8 valandas, per savaitę 5 dienas, dirbo kabinete, 2008 m. gaudavo 600 Lt į rankas, 800 Lt „ant popieriaus“, dabar gauna 1000 Lt „ant popieriaus“, virš 840 Lt į rankas. Seminarų medžiaga darbe palikta, galima naudotis. Dirbo visą laiką kabinete, prie kompiuterio, prie to paties savo stalo, dirbo tik su „Excel“ programa, su tuo kompiuteriu dirbo tik ji, visi turėjo savo darbo vietą, buvo šeši kompiuteriai kabinete. Direktorė ten pat dirbo, tik jos kabinetas atskirtas stiklu. V. P. sėdėdavo ir direktorės vietoje, ir savo darbo vietoje. A. K. turi savo darbo vietą, dabar R. M., o prieš tai buvo J. tame kabinete, ji viską suvedinėjo. Jų darbo vietos kaitaliodavosi. J. Ž. 2008 m. dirbo visą dieną, dabar – pusę dienos. Seniau V. P. dirbo po pusę dienos, o tapusi direktore – visą dieną. Buvo dar V., apskaitininkė, dirbo visą dieną. Dabar toje vietoje sėdi A.. Su J. Ž. daug nebendravo, kadangi ši labai uždaras žmogus. Ji veda duomenis į programą. Nesimatydavo, kas duomenis suvedė, algą gaudavo už darbo dieną, ne už suvestų dokumentų kiekį. Ką spausdina, tą pačios pasirašo. Po seminarų atsirado daugiau klientų, įmonei davė finansinės naudos;

liudytojas V. M. parodė, kad jis VšĮ „Auksinis rytmetys“ pradėjo dirbti apytiksliai nuo 2006 m. vidurio vadybininku ir užsiima klientų paieška. Kartais paprašomas nuveždavo kur nors kokius nors dokumentus. Pačioje įmonėje jis lankydavosi retai. Keletą kartų įstaigos patalpose „Buityje“ matė, kiek suprato, Godą, pavardės nežino. Anksčiau jos nepažinojo. Apie tai, ką ji įmonėje veikė, jis nieko nežino. Jam neteko dalyvauti jokiame jos pravestame seminare. Šioje įmonėje dirba puse etato ir gaudavo nepilnai 400 litų atlyginimą atskaičius mokesčius (t. 2, b. l. 76-177);

liudytoja A. K. parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veiklos sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas įmonėms. Ji VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti apytiksliai nuo 2004 m., dirba buhaltere, tvarko įvairių įmonių apskaitą. Įmonės steigėja ir 100 procentų akcijų turėtoja yra R. M., kuri šiuo metu (t.y. apklausos metu) yra vaiko auginimo atostogose. Nuo 2008 m. pradžios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 10 žmonių: R. M., E. J., Ž. G., A. P., ji pati, L. S., V. P., V. V., R. R. ir V. M.. Nuo 2008 m. balandžio mėn. iš darbo išėjo L. S., o į darbą buvo priimta G. S., kurios ji anksčiau nepažinojo. Pastaroji darbuotojams pravesdavo įvairius seminarus bendravimo su klientais klausimais, etiketo klausimais. Apie buhalterinės apskaitos vedimą seminarų nevedė, apie tai aiškindavo įmonės direktorė R. M.. G. S. atvykdavo į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) kabinete, Kaune. Ten yra bendra patalpa, kur ji ir pravesdavo seminarus apie darbo laiko planavimą, bendravimą su klientais, karjeros planavimą, tarpusavio santykius, verslo etiketą. Ji atvykdavo 2-3 kartus per savaitę, darbo pabaigoje, seminarai trukdavo apie porą valandų. Nuo 2008 m. lapkričio mėn. G. S. irgi išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Liudytoja, dirbdama buhalterės pareigose, 2008 metais gaudavo apie 814 Lt į rankas (t. 2, b. l. 168-169);

liudytoja Ž. G. davė analogiškus parodymus liudytojos A. K. parodymams. 2008 metais už pilną darbo etatą ji gaudavo 660Lt į rankas (t. 2, b.1. 172-173);

liudytojas E. J. parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 2000 m., nuo įmonės įsteigimo. Kadangi domėjosi finansais, sutiko dirbti puse etato vyr. finansininku. Jam buvo svarbiausia turėti praktikos finansuose. Pagrindinė veiklos sritis yra buhalterinių paslaugų teikimas įmonėms, tačiau jam tai nebuvo pagrindinė darbovietė, pačioje įmonėje lankydavosi retai, po porą kartų per savaitę kelioms valandoms ir jis tik sutikrindavo, ar tinkamai yra vedama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, kitų įmonių buhalterinės priežiūros nevykdė. Realiai jokių dokumentų, žiniaraščių, registrų, deklaracijų, ataskaitų VMI, kasos dokumentų ar kitų dokumentų nepildydavo, duomenis į minėtus dokumentus supildydavo įmonės darbuotojai, o jis tik juos sutikrindavo. G. S. jam nepažįstama, tik girdėjo, kad tokia buvo įdarbinta ir pravedinėjo įmonės darbuotojams seminarus. Jis asmeniškai juose nedalyvavo. Taip pat jam negirdėta ir J. Ž. (G.). Jis šioje įmonėje dirbo tik lyg puse etato ir gaudavo nepilnai 100 litų atlyginimą (t. 2, b. l. 174-175);

specialistė R.Puzavonienė parodė, kad vykdant jai pavestą užduotį, atliko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ analizę. Buvo Sodros pateikta medžiaga dėl keturių darbuotojų, kurios galimai buvo įformintos įmonėje tam, kad gautų padidintą atlyginimą, nuo kurio skaičiuojamos motinystės išmokos. R. M. dirbo pagal darbo sutartį direktore, dirbo įvairiose darbovietėse, ir antraeilėse pareigose. Dirbdama keliose įstaigose, ji nesivadovavo Darbo kodekso normomis, darbo laiko trukmė viršijo jos fizines galimybes, negalėtų tinkamai atlikti visų savo pareigų, išvados 6 lape nurodyta, kiek dirbo, koks darbo užmokestis, darbo laiko trukmė buvo viršyta. R. M. sudarė sąlygas gauti ir sau padidintą darbo užmokestį, kaip ir kitoms VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms. Niekaip negalima nustatyti, ar G. S. tikrai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ar ji tik įforminta buvo. Galima teigti pagal surinktą informaciją, ji dar dirbo pedagoge, gavo aiškiai padidintą atlyginimą kaip ir R. M.. R. M. negalėjo dirbti ilgiau kaip 12 val. per parą, įvairiose darbovietėse dirbdavo, o pagal turimus duomenis, ji gerokai viršijo savo fizines galimybes, taip negalėdama tinkamai atlikti savo darbinių pareigų. R. M. sudarė sąlygas ir sau gauti padidintą darbo užmokestį, ir G. S. sudarė tokias sąlygas. Negalima nustatyti, ar G. S. įmonėje dirbo, kuo įforminta, taip, bet kaip ji vedė paskaitas, viso 29242 Lt jos alga nuo 2008 m. balandžio mėnesio iki 2008 m. rudens. Klausimų sukėlė jai mokamas didelis atlyginimas. V. K. mokykloje jos alga buvo maža, neturi ji vadybos ar kito tam tinkamo išsilavinimo, nuo ko įmonė gautų didelį pelną. Ar ji faktiškai dirbo, neaišku, niekas nenurodė, kad ji dirbo toje įmonėje, viskas užfiksuota. G. S. gavo dideles išmokas, derino su Sodra, surašyti visi duomenys į medžiagą. Įmonės veikla buvo nedidelė, per visus metus įmonė negavo tokio pelno, ką gavo tos keturios mamos, tiek lėšų įmonė negavo. R. M. buvo priskaičiuota 125331 Lt, G. S. – 113980 Lt, J. Ž. – 42092 Lt. Valstybė negaus pajamų. Tyrimo metu buvo daromi palyginimai, kiek gavo darbo užmokesčio kiti darbuotojai, vadybininkai, skirtumas didelis. E. J. pasirašė viską, žinojo visą atsakomybę, kokia jo kvalifikacija, kaip ir V. P., atlyginimas turėjo didelę įtaką. J. Ž. dirbo vyr. finansininke. Nuo 2008 m. sausio mėn. iki liepos priskaičiuota 29000 Lt, o į fondą pervesta tik 10000 Lt. Pateikta lentelė buvo. Įmonės vadovas gali gauti padidintą darbo užmokestį, kai vykdo veiklą, bet iki motinystės darbo užmokestis nebuvo didelis, moterys gerai žinojo įstatymus, spraga pasinaudojo, suformino sau ji ir kitoms gerus atlyginimus, ką veikė konkrečiai kiekviena iš jų, dokumentuose jų parašų nėra, o parašai turi būti. Parašai yra tik E. J., R. M.. Po to – V. P., kitų motinų parašų niekur nėra nei vieno. Tyrimo metu R. M. įformino didelį užmokestį sau, kur 1 val. darbo užmokestis siekė didelę sumą, dar įformino didelį darbo užmokestį G. S., kur 1 val. darbo užmokestis taip pat buvo nenormaliai didelis. V. P. įformino J. Ž. vyr. finansininkės pareigoms, peržengė sąžiningumo, protingumo kriterijus, 14205,43 Lt užmokestį jai įformino, 1 val. – 19,52 Lt. E. J. gaudavo tik 215 Lt darbo užmokestį, už analogišką darbą, su kvalifikacija. Jos norėjo gauti dideles motinystės išmokas. R. M. įformino G. S., V. P. įformino J. Ž.. Įmonės turto nustatyti neįmanoma, už viską atsako tie, kas rašė, pasirašė, ir įmonės vadovė, tai R. M., V. P.. V. P. pradėjo dirbti 2008 m., po 40 val. per savaitę, alga – 2000 Lt, 2009-03-18 darbo sutartis buvo nutraukta. J. Ž. 2008-11-04 – 2009-03-18, sudaro 723 val. darbo. 134 dienas dirbo kitoje įmonėje. J. Ž. darbo laikas neatitinka Darbo kodekso, dirbo keliose įstaigose, turėjo būti ne daugiau kaip 12 val. per dieną, ji laukėsi, o nustatyta, kad ji tam tikrais periodais dirbo 248 val. 2009 m. kovo mėn. dirbo 200 val. tiek dirbti pagal Darbo kodeksą negalėjo. J. Ž. įformino vyr. finansininke, bet ženkliai didesnis atlyginimas, kaip kiti įmonės darbuotojai, kaip E. J., kuris irgi buvo vyr. finansininku. Vertino, kiek ji realiai būtų gavusi pagal gautas pajamas iš kelių darboviečių, trijų įmonių, viso 30780,39 Lt, tai 163,74 Lt per dieną, dėl to gavo dideles išmokas. Nuo 2009-04-15 iki 2009-08-14 priskaičiavo 14245,38 Lt išmokų, 6619,83 Lt būtų pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimus. Skaičiuojama buvo per Sodrą, būtų daug mažesnės išmokos, jei taip nepasielgtų. 31316,35 Lt negavo biudžetas dėl tokio dalyko. Darbuotojos buvo priimamos prieš pat dekretą, akivaizdžiai buvo siekiama naudos, nesivadovavo buhalterinės apskaitos įstatymu, Darbo kodeksu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė neįvykusias operacijas į apskaitą. Neribodavo įstatymas, kas traukiama į apskaitą, pagal turinį įtraukiama. Darbo užmokestis neatitiko įmonės pajamų, atliktų darbų. 281403,79 Lt išmokos paskaičiuotos, o įmonės pelnas daug kartų mažesnis. Padaryta žala fondui. Teikiami duomenys, neatitinkantys tikrovės, padaryta didelė turtinė žala Sodrai. Nebuvo galima nustatyto įmonės veiklos. Būtent prieš pat motinystės laiką pasikėlė sau algą R. M., buvo priimtos G. S.. J. Ž., Sodra viską tikrino, vėliau išmokas sustabdė, tik tuo laikotarpiu viskas buvo, būtent, kad gautų geras išmokas. Anksčiau tokių algų jos negaudavo. Jų įmokos buvo daromos trumpą laiką, tikslas buvo vėliau gauti geras motinystės išmokas. Biudžetas mokėjo joms daugiau, nei įmonė turėjo pelno per visus metus. Kovo 18 d. buvo atleista J. Ž., bet dar gavo priedą, kad didintų vidurkį, atbuline data įformino priedą. Teigė, jog neturi dokumentų dėl E. J. kompetencijos, su juo bendravo, o dėl kitų moterų taip pat jokių kvalifikacijos dokumentų neturi. E. J. dirbo įmonėje pusę etato ir tokiose pačiose pareigose. Neklausė nė vieno, ką baigė, ką moka, ką žino, kokios kvalifikacijos. Lygino analogišką darbą ir algas. E. J. retai lankėsi įmonėje, kaip ir G. S.. Jai buvo pateikti 23 klausimai, ji atsakė tiek, kiek turi kompetencijos. Turi būti pirminės darbovietės sutikimas dirbti kitur. Jos viršijo savo fizines galimybes. Atlyginimą galima mokėti, kokį nori, bet protingumo ribose. Pelno – nuostolio ataskaita buvo; mokesčius mokėjo.Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį viską tikrino, žiniaraštis privalomas, darbdavys gali nustatyti kitą, laisvą, tvarką. Turi būti darbo apskaita. Darbdavys gali viską nustatyti, dirbti galima ir namuose. Ar moterys įmonėje faktiškai dirbo, pasakyti negali, jos buvo „įformintos“, jų darbas neparemtas jokiais dokumentais, nėra jokių duomenų, ką dirbo. Algos lygintos, kiek jos gaudavo, kiek kiti įmonės darbuotojai. Tvirtina savo išvadą;

Kiti duomenys, kuriais buvo grindžiami kaltinimai:

Dėl R. M. nepagrįstų išmokų:

2007-12-03 įsakymas be numerio, kuriuo nuo 2008-01-01 R. M. pasididino sau atlyginimą iki 4400 litų (t.1, b.l. 26);

darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2008m. sausio-gegužės mėn., kuriuose buvo nurodyti duomenys apie R. M. išmokėtą 4400 Lt atlyginimą (t.2., b.l. 10-14);

2008-04-11 pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinių 2008 m. I ketvirtį (t.3., b.l. 152);

2008-05-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuo 2008-06-01 R. M. padidinamas atlyginimas iki 6500 Lt (t. 1 .,b.L 198);

darbo užmokesčio žiniaraštis už 2008m. birželio mėn., kuriame buvo nurodyti duomenys apie R. M. apskaičiuotą 6500 Lt atlyginimą (t..2, b.l. 15);

pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinių 2008 m. II ketvirtį, kuriuose iš viso R. M. priskaičiuota 15630,48 Lt pajamų (t.3.,b.l. 156);

R. M. 2008-07-04 pateiktas VSDFV Kauno skyriui prašymas jai skirti motinystės pašalpą (t.2.,b.l. 39);

VSDFV Kauno skyriaus priimtas sprendimas 2008-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. M. teisės į motinystės pašalpą" (t.2., b.l. 38);

R. M. 2008-11-05 pateiktas VSDPV Kauno skyriui prašymas skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (t.2,b.l. 30);

VSDFV Kauno skyriaus priimtas sprendimas 2009-11-18 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" (t.2,b.l. 26);

2009m.gruodžio 15d. surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. M. nesivadovavo LR Darbo kodekso (2002-06-04 patvirtinto įstatymu Nr. DC-926 )144str.5 d., kurioje nurodoma:

„Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų". R. M. darbo laiko trukmė VŠį (duomenys neskelbtini) institute, Kauno Technologijos universitete, Lietuvos Mokslo akademijos bibliotekoje ir VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2008-07-02 neatitinka LR Darbo kodekso (2002-06-04 parvirtinto įstatymu Nr. DC-926 )144str., kuriame nurodoma, kad:

darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę;

kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys;

maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

be to, specialistės išvadoje teigima, jog galima daryti išvadą, kad R. M., dirbdama VšĮ „(duomenys neskelbtini) " direktorės pareigose, turėjo vadovautis LR Darbo kodekso (2002-06-04 parvirtinto įstatymu Nr. IX-926) 144 str. 5 d., kurioje nurodyta:

„Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų". Tuo tarpu, tyrimo metu nustatyta , kad R. M. vidutiniškai į dieną dirbo 19,71 valandų (t.l, b.l. 105);

VšĮ "(duomenys neskelbtini) " dėl darbo užmokesčio didinimo direktorė R. M. įsakymu (2008-05-30Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtino sau didesnį darbo užmokestį, motyvuodama, kad padidėjo darbo apimtys. Darbo užmokestis R. M. pagal įsakymą buvo padidintas bei įformintas būtent tik tuo laikotarpiu, nuo kurio buvo skaičiuojamos išmokos iš VSDFV biudžeto, t.y. per 2008 metų 01-07 mėnesį buvo priskaičiuota 29605,93 Lt bei išmokėta 21124,49Lt. Todėl, tik įformintas ir visai nemotyvuotas darbo užmokesčio padidinimas sudarė sąlygas R. M. pasididinti sau darbo užmokestį, kuris turėjo įtakos padidintoms motinystės (tėvystės) išmokoms. Atsakant į klausimą "Nuo kada ir kokiu pagrindu R. M. buvo padidintas darbo užmokestis? Ar gaunant didesnį darbo užmokestį pakito darbo pobūdis, darbo krūvis, apimtys"- gautas specialistės atsakymas, kad nebuvo galima nustatyti kokiais dokumentais ar darbų aktais bei gautomis pajamomis pati direktorė R. M. galėjo prisidėti prie įmonės darbų, kurie įtakojo padidintą darbo užmokestį, nes būtent įformintas pasididintas darbo užmokestis apima tą laikotarpį, nuo kurio skaičiuojamos motinystės (tėvystės) išmokos. Todėl, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar gaunant įformintą didesnį darbo užmokestį pakito darbo pobūdis, darbo krūvis, apimtys (t.l., b.l. 113);

R. M. 2008-11-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2008-11-05 iki 2010-09-03, pagal pateiktas draudžiamąsias pajamas iš VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", VšĮ (duomenys neskelbtini) instituto, Kauno Technologijos universiteto, Lietuvos Mokslo akademijos bibliotekos VSDFV Kauno skyrius apskaičiavo pašalpos dydį 158 645,93Lt.

Tik pagal Všį „(duomenys neskelbtini) " draudžiamąsias pajamas motinystės (tėvystės) pašalpa būtų 105 495,18Lt.

Specialistės išvadoje teigiama, jog dėl padidinto VšĮ "(duomenys neskelbtini) " darbo užmokesčio R. M. VSDF biudžetas patyrė 105 652,65Lt nuostolį.

Dėl G. S. nepagrįstų išmokų (bendrininkaujant su R. M.):

R. M. 2008-04-01 surašyta ir pasirašyta 2008-04-01 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) apie G. S. įsidarbinimą vadybininkės pareigoms VŠĮ"(duomenys neskelbtini) ", nustatant jai darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį (t.l b.l. 195);

darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2008 m. balandžio mėn, nurodant, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 4 darbo valandas per dieną (t. 1, b.l. 199);

darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008m. gegužės-birželio mėnesius, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad vadybininkė G. S. bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną (t. 1, .b.l. 200, t.2,b.l. 1);

R. M. užpildyti darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2008m. balandžio - 2008-birželio mėn. laikotarpį, kuriuose nurodyti duomenys apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį - 4850 Lt per mėnesį (t.2., b.l. 13-15);

V. P. parašu patvirtinti VŠĮ "(duomenys neskelbtini) " darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2008m. liepos-rugsėjo mėnesius laikotarpį., kuriuose nurodyti duomenys apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį - 4850 Lt per mėnesį (t. 2., b.l. 20-22);

R. M. užpildyti bei parašu patvirtinti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai už 2008m. balandžio mėn., 2008m. gegužės mėn.(t. 1., b.l. 61, 62);

V. P. užpildyti bei parašu patvirtinti darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai už 2008m. birželio mėn,, 2008m. liepos mėn., 2008m. rugpjūčio mėn. ir 2008m. rugsėjo mėn.(t. 1, b.l. 57-60);

V. P. parašu patvirtintas pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II- ketvirtį, kuriame iš viso G. S. priskaičiuota 14 550 Lt pajamų (t. 3, b.l. 157);

G. S. 2008-10-06 pateiktas VSDFV Kauno skyriui prašymas jai skirti motinystės pašalpą (t.2, b.l. 74);

2008-10-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. S. už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03 paskaičiavo ir išmokėjo motinystės pašalpą viso 17 476,85 litus (t. 2, b.l. 73);

V. P. parašu patvirtintas pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, kuriame iš viso G. S. priskaičiuota 14 692,25 Lt pajamų (t. 3., b.l. 161);

G. S. 2009-02-04 VSDFV Kauno skyriui pateiktas prašymas skirti motinystės (tėvystės) pašalpą (t.1, b.l. 89);

2009-02-11 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009- 02-04 iki 2010-10-28, pagal kurį paskaičiavo viso pagal VŠĮ "(duomenys neskelbtini) " draudžiamąsias pajamas 88 861,21 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą (t.2, b.l. 81);

2009m.gruodžio 15d. surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad G. S., dirbdama VšĮ "(duomenys neskelbtini) " ir V. K. vidurinėje mokykloje, nesivadovavo LR Darbo kodekso įstatymu nustatytos dirbto darbo laiko trukmės (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius), t.y. LR Darbo kodekso (2002-06-04 patvirtinto Įstatymu Nr. IX-926) 144 str. 5d. kuriame nurodoma, kad "darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų";

G. S. neužtikrino, kad dirbant pagal darbo sutartis keliose įstaigose dienos darbo laiko trukmė nesudarytų daugiau nei dvylika valandų, nes laukdama kūdikio jinai fiziškai negalėjo pakelti tokios didelės darbų apimties, kadangi tam tikrais periodais ir prieš pat dekretą 2008m. 05-08 mėnesiais jinai dirbo nuo 13 iki 14 valandų per dieną (t.1, b.l.109);

VšĮ darbdavys R. M. darbo sutartimi įsipareigojo mokėti G. S. darbo užmokestį, ne mažiau, kaip valstybės nustatytą 1 etato MMA , bet ne mažiau 4850,0 Lt. Per 2008 metų 04-09 mėnesius buvo priskaičiuota darbo užmokesčio 29 242,25 Lt bei išmokėta 17 702,50Lt;

Didelis darbo užmokestis VšĮ "(duomenys neskelbtini) " buvo numatytas ir aptartas darbo sutartyje, tačiau nėra dokumentų įrodančių, kad dirbdama vadybininkės pareigose VšĮ "(duomenys neskelbtini) " G. S. galėjo atlikti šias pareigas, numatytas sutartyje, nes dirbdama dar ir pedagoginį darbą, jinai nei fiziškai, nei laiko atžvilgiu negalėjo atlikti jai pavesto darbo įmonėje;

todėl specialistė padarė išvadą, kad G. S. VšĮ "(duomenys neskelbtini) " buvo įforminta darbo sutartimi tik pareigybė bei didelis atlyginimas buvo priskaitomas, tikslu gauti vadintas motinystės (tėvystės) išmokas (t.l., b.l. 112-113);

2008-03-31 VšĮ "(duomenys neskelbtini) direktorės R. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. buvo pavesta: supažindinti ir konsultuoti VŠĮ „(duomenys neskelbtini) " darbuotojus su karjeros planavimu; rsonalo atranka, personalo valdymu; etikos kod supažindinti ir konsultuoti VŠĮ „(duomenys neskelbtini) " darbuotojus su karjeros planavimu; personalo atranka, personalo valdymu; etikos kodeksu; verslo etiketu; dalykine komunikacija;

G. S., specialistės teigimu, dirbdama VšĮ „(duomenys neskelbtini) ", buvo įforminta pilnu etatu, kai tuo tarpu, mokykloje jinai dirbo pedagoge pagal nustatytą normatyvą ir tai buvo daugiau negu 5 valandas per dieną, įvertinus pietų pertraukas ir atstumas tarp darboviečių bei atžymas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nustatyta, kad darbo laiko apskaita neatitinka dirbtam laikui. VšĮ „(duomenys neskelbtini) " nėra atžymų, kad kiti darbuotojai dirbo po darbo ir G. S. paslaugomis darbuotojai galėjo gauti reikalingą vadybinę informaciją, kurią direktorė R. M. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) delegavo G. S.. G. S. neturėjo personalo vadybos kvalifikacijos, todėl atlikti personalo vadybininkės pareigas VšĮ „(duomenys neskelbtini) " ji negalėjo.

G. S. vadybininkės VšĮ „(duomenys neskelbtini) " darbai per 2008 metų 04-09 mėnesius neparemti dokumentais ir apskaitoje ar sutartyse, specialistės teigimu, nėra fiksuojamas jos intelektualaus ar materialaus darbo rezultatas, o didelio atlyginimo paskyrimas buvo būtent tik už tą laikotarpį nuo kurio skaičiuojamos motinystės (tėvystės) išmokos.

G. S. darbo užmokestis VšĮ „(duomenys neskelbtini) " buvo ženkliai didesnis negu kitų darbuotojų, kurie dirbo analogišką vadybininko darbą, bet gavo ženkliai mažesnį uždarbį. Todėl įformintas didelis darbo užmokestis prieš pat dekretą G. S. yra akivaizdus naudos siekimas, t.y. nepelnytai gauti didesnę motinystės( tėvystės) pašalpą (t.1, b.l. 114-115).

specialistės išvadoje teigiama, jog dėl padidinto VšĮ "(duomenys neskelbtini) " darbo užmokesčio G. S., VSDF biudžetas patyrė 95 230,72Lt nuostolį.

Dėl J. Ž. nepagrįstų išmokų

V. P. pasirašytas 2008-10-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. Ž. (G.) priėmimo į darbą (t.3, b.l.114);

2008-10-31 darbo sutartis Nr, (duomenys neskelbtini), dėl J. Ž. (G.) įdarbinimo nuo 2008-11 -04 vyr. finansininkės pareigoms nustatant jai darbo užmokestį 2000 litų sumai per mėnesį (t.3., b.l. 103);

2008-11 -28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio (t. 3., b.l. 115);

2008-12-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008m.gruodžio mėn. darbo užmokesčio (t. 3., b.l. 116);

2009-01-30 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2009m. sausio mėn. darbo užmokesčio (t. 3., b.l. 117);

2009-03-18 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) skiriant J. Ž. (G.) 514,29 Lt priedą prie 2009m. 03mėn. darbo užmokesčio (t. 3., b.l. 118);

2009-03-13 V. P. pasirašytas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18 (t. 3., b.l. 175);

darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už 2008m. lapkričio-2009 kovo mėn. mėnesius, kuriuose nurodyta, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną (t. 2., b.L 86-90);

darbo užmokesčio žiniaraščiai už 2008m. lapkričio - 2009m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodyti duomenys apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais- 2900 Lt per mėnesį (t. 2., b.l. 109-112);

darbo užmokesčio žiniaraštis už 2009m. kovo mėn., kuriame nurodyti duomenys apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais - 2705,43 Lt per kovo mėnesį (t. 3., b.l. 113);

V. P. 2008-12-11 užpildytas bei parašu patvirtintas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis už 2008m. lapkričio mėn. (t. L, b.l. 54), 2008-12-31 užpildytas bei parašu patvirtintas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis už 2008m. gruodžio mėn.(t.l, b.l. 53);

V. P. 2009-02-12 užpildytas bei parašu patvirtintas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis už 2009m. sausio mėn. (t. 3., b.J. 176);

V. P. 2009-03-12 užpildytas bei parašu patvirtintas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis už 2009m. vasario mėn. (t. 3., b.l. 177);

V. P. 2009-03-18 užpildytas bei parašu patvirtintas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis už 2009m. kovo mėn. (t. 3.. b.l. 178);

V. P. parašu patvirtintas pranešimas VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį (t. 1., b.l. 82);

2009-03-18 pranešimas VSDFV Kauno skyriui apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą kuriame iš viso J. Ž. (G.) priskaičiuota 14 305,43 Lt pajamų (t.l., b.l. 85);

J. Ž. (G.) 2009-04-28 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateiktas prašymas (t. 1. b.l. 79);

2009-05-04 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr.8(duomenys neskelbtini), pagal kurį už laikotarpį nuo 2009-04-15 iki 2009-08-18 J. Ž. (G.) paskaičiavo ir išmokėjo motinystės pašalpą viso 6619,83 litus pagal VŠį "(duomenys neskelbtini) " draudžiamąsias pajamas (t.l., b.l. 77);

J. Ž. (G.) VSDFV Kauno skyriui 2009-08-20 pateiktas prašymas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pagal VŠĮ "(duomenys neskelbtini) " draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009-08-19 iki 2011-06-27 surašytas sprendimo projektas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos J. Ž. (G.) paskaičiavimo (t.l., b.l. 67);

2009m.gruodžio 15d. surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad VšĮ "(duomenys neskelbtini) " 2008-10-31 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), darbdavio nustatyta darbo dienos trukmė 40 valandų per savaitę. Darbdavys šios sutarties 3p. įsipareigojo mokėti J. Ž. darbo užmokesčio 2000Lt. Tačiau darbo sutartyje nėra aptarti priedai (už labai gerą darbą), kurie buvo mokami J. Ž., nes tai didino darbo apmokestinamąsias pajamas, o vėliau ir išmokas iš Sodros. Tyrimo metu nustatyta, kad VšĮ " (duomenys neskelbtini) " priskaičiuota darbo užmokesčio 10 191,14Lt bei priedai prie atlyginimo sudarė 4114,29Lt.

Specialistės išvadoje teigiama, jog J. Ž. nesivadovavo LR Darbo kodekso (2002-06-04 parvirtinta įstatymu Nr. IX-926 ) 144str. 5 d., kurioje nurodoma: „Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų", įmonių vadovai - VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", UAB"(duomenys neskelbtini) ", VšĮ "(duomenys neskelbtini) " tarpusavyje buvo susiję darbais ir paslaugomis, žinojo vienas kitą, todėl įformintas šiai darbuotojai didelis darbo užmokestis ir buvo vienas - tikslu gauti dideles išmokas iš Sodros. (t.l, b.I. 127);

Darbo sutartys su J. Ž. buvo sudarytos ir darbo užmokestis buvo padidintas būtent tik tam laikotarpiui nuo kurio turėjo būti skaičiuojama motinystės (tėvystės)išmokos .

VšĮ "A. R." direktorė V. P. įformino ne tik didelį atlyginimą prieš dekretą J. Ž. , bet ir priedus prie atlyginimo. Pvz., 2009-03-18 buvo skirtas priedas (Įsakymas Nr.(duomenys neskelbtini)) prie atlyginimo, nors prieš tai buvo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) J. Ž. atleisti nuo 2009-03-13 iš darbo (t.1, b.l. 129);

Vš Į"(duomenys neskelbtini) " direktorė V. P. žinojo LR Viešųjų įstaigų įstatymo (2004-01-27 d.Nr.IX-1977)14 str.2d. nuostatas, kuriose nurodama, kad:

„Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms", todėl, išmokėdama pagal įsakymą tik priedus prie atlyginimo direktorė V. P. lyg ir nenusižengė įstatymui, tačiau šiomis išmokomis, kurios neaptartos darbo sutartimi, direktorė V. P. didino J. Ž. apmokestinamąsias pajamas, nes šios pajamos turėjo didelės įtakos skaičiuojant motinystės (tėvystės) išmokas.

Be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini) " direktorės R. M. bei V. P., išmokėdamos didelius atlyginimus R. M., G. S., J. Ž. didino įmonės sąnaudas.

LR Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 4 d. nustato, kad nuo 2009 m. pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, viršijanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama 20% pelno mokesčiu.

J. Ž. motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2009-08-19-2011-06-27 apskaičiuota pateiktas draudžiamąsias pajamas (iš VšĮ "(duomenys neskelbtini) " VšĮ „(duomenys neskelbtini) " , UAB "(duomenys neskelbtini) ", Vyriausioji rinkimų komisija), VSDFV Kauno skyrius apskaičiavo pašalpos dydį 77274,45Lt.

Tik pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini) " draudžiamąsias pajamas motinystės (tėvystės) pašalpa būtų 35 472,20L. Todėl, dėl galimai nepagristai padidintų VšĮ "(duomenys neskelbtini) " draudžiamųjų pajamų J. Ž. biudžetas negavo 26388,67Lt. Dėl padidinto VšĮ "(duomenys neskelbtini) " darbo užmokesčio J. Ž., VSDF biudžetas patyrė 31316,35 Lt nuostolį.

Toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad VšĮ "(duomenys neskelbtini) " direktorė V. P. 2009-03-18 įformino J. Ž. (darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ) vyr.finansininkės pareigoms ir šiais veiksmais peržengė sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nes tuo laikotarpiu J. Ž. buvo įformintas 14305,43Lt žymiai didesnis atlyginimas, negu kitų darbuotojų, dirbančių šioje įmonėje. Tuo tarpu, VšĮ "(duomenys neskelbtini) " vyr. finansininkui E. J. pagal darbo sutartį už analogišką darbą ir 0,5 etato buvo nustatytas 215 Lt darbo užmokestis. Tačiau, pakeitus E. J. darbo sutartį buvo numatyta, kad jis dirbs 2 valandas į savaitę.

Tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokiais dokumentais ar darbų aktais bei gautomis pajamomis J. Ž. galėjo pridėti prie įmonės veiklos bei darbų, kurie įtakojo padidintą darbo užmokestį, nes būtent įformintas pasididintas darbo užmokestis apimą tą laikotarpį, nuo kurio skaičiuojamos motinystės (tėvystės) išmokos. Todėl, specialistės teigimu, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar gaunant įformintą didesnį darbo užmokestį J. Ž. pakito darbo pobūdis, darbo krūvis, apimtys.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

Kaltinime teigiama, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini) " įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu ir yra atsakinga, nes nevykdė Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 N. LX-574) 6 str 2d. nuostatų, kuriose nurodoma, kad "Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ".

Tuo tarpu, direktorė R. M. į apskaitą įtraukė ir dokumentaliai įformino neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas bei iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį.

Todėl kaltinamajame akte daroma išvada, kad darbo užmokestis, apspręstas sutartyse tik toms darbuotojoms, kurios ruošiasi eiti motinystės atostogų (R. M., J. Ž., G. S.) ir pagal įsakymą buvo išmokėti priedai prie atlyginimų (R. M., J. Ž.) buvo viena iš sąlygų gauti labai dideles išmokas iš sodros.

VšĮ „(duomenys neskelbtini) " vadovė R. M., teigiama kaltinime, priskaitydama bendrovės darbuotojams atlyginimus, nesivadovavo LR įmonių finansinės atskaitomybės Įstatymo (2001m.lapkričio 6 d.Nr.IX-575) 14 straipsniu, kuriame nurodoma, kad "Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į 'apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą."

VšĮ "(duomenys neskelbtini) " piniginės lėšos tampa tik deklaratyvios, o išlaidos (darbo užmokestis), įforminamas tikrovės neatitinkančiais duomenimis, nes įmonės sąnaudos (darbo užmokestis) neparemtas gautomis pajamomis ir atliktais darbais.

Todėl padaryta išvada, kad sumokėti mokesčiai (VSDFV -30,98%) nuo darbuotojų apmokestinamųjų pajamų (darbo užmokesčio) yra ženkliai mažesni ir sudaro tik 22663,0Lt (9171,93Lt+9059,25Lt+4431,82Lt).

Tuo tarpu, Sodra paskaičiavo motinystės (tėvystės) išmokų 281403,79Lt ( 125331,18Lt + 1139 80,58Lt + 42092,03Lt).

VšĮ „(duomenys neskelbtini) " direktorės R. M. ir V. P. nesivadovavo LR VSD Įstatymo (1991-05-21 Nr.I-1336) 1 8 straipsniu, kuriame nurodoma: "Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti Įstatymų nustatyta tvarka."

VšĮ „(duomenys neskelbtini) " buvo vykdomi atlyginimų priskaitymai bei tokiu būdų teikiami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys bei priskaitomos ir deklaruojamos įmokos Kauno apskrities VMI bei Sodrai apie darbuotojams vykdytas išmokas, tokiu būdu VSD fondui padaryta didelė turtinė žala (realus nuostolis) sumoje 232199,72Lt.

Todėl, iš dalies negalima nustatyti VšĮ"(duomenys neskelbtini) " veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Ir tuo pačiu teigiama, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. M., G. S., J. Ž. ir V. P. padarė joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kur aiškiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais

Ištyrus teismui pateiktus įrodymus – kaltinamųjų R. M., V. P., G. S. ir J. Ž. bei liudytojų parodymus, kitus byloje esančius ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, šių įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamosios padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., bei R. M. ir V. P. dar ir LR BK 222 str. 1d. Jų veiksmuose nenustatyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymiai, nenustatyta apgaulė ir tyčia užvaldyti svetimą turtą, t.y. gauti didesnes išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat nenustatyta, kad bendrovėje buvo vykdomi fiktyvūs atlyginimų išmokėjimai bei forminami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Sukčiavimas – tai kaltininko veiksmai, kai jis apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tyčios turinį, esant sukčiavimui, sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir nori tokių padarinių. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas (šiuo atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. R. M., V. P., G. S. ir J. Ž. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad jos suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu R. M., G. S. ir J. Ž. buvo paskirtos motinystės pašalpos.

Pagal BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai, todėl tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais.

Pareiga surinkti ir pateikti kaltinimą patvirtinančius duomenis įstatymais yra nustatyta prokurorui, baudžiamojo proceso teisės normos neįpareigoja įtariamųjų ar kaltinamųjų rinkti ar pateikti juos teisinančius dokumentus. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Prokuroras nurodo, jog sukčiavimas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog kaltinamosios nusikalstamam sumanymui įgyvendinti fiktyviai įdarbino J. Ž. ir G. S., surašė fiktyvias sutartis, pildė fiktyvius darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir kt., naudojo tai kaip apgaulės priemonę siekiant gauti nepagrįstai dideles motinystės pašalpas iš VSDFV. Prokuroras, teigdamas, jog darbo santykiai buvo fiktyvūs, atlyginimai kaltinamosioms mokami per dideli, lygindamas juos su kitų darbuotojų atlyginimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas yra tos nuomonės, jog byloje apklaustos liudytojos A. K., Ž. G., R. R. patvirtino kaltinamųjų parodymus apie G. S. atliekamą darbą, šio darbo specifiką, liudytojai E. J. ir V. M. nei patvirtino, nei paneigė aplinkybės apie jos bei J. Ž. (G.) darbą, patvirtindami tik tai, kad patys įmonėje būdavo retai. Ir tai neprieštarauja kitų liudytojų parodymams, jog jie seminaruose nedalyvaudavo, atvykdavo gana retai. Kaip matyti iš byloje ištirtų aplinkybių, kaltinamosios G. S. faktiškai atliekamo darbo specifika labai skyrėsi nuo kitų darbuotojų atliekamo darbo, daugiau buvo panaši į autorinį darbą, kuris darbo vietoje būdavo pristatomas paskaitų, seminarų pavidalu bei pateikiamas parengtas raštu. Jos darbo specifika leido derinti darbo laiką su pagrindinės darbovietės darbo laiku. J. Ž. darbo specifika taip pat iš dalies skyrėsi nuo kitų darbuotojų darbo ir jos darbo laiko negalima lyginti su liudytojų E. J. bei V. M. darbo laiku bei darbo užmokesčiu, nes jie priimti į darbą skirtingoms funkcijoms ir ne tokiam pačiam darbo krūviui atlikti.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp VšĮ "(duomenys neskelbtini) " ir G. S. bei J. Ž. buvo sudarytos darbo sutartys, darbdavys ir darbuotojas sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. G. S. darbo pobūdis VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ nereikalavo, kad ji įstaigos darbo metu t. y. nuo 8 val. iki 17 val. būtų įstaigos buveinėje, su ja buvo sutartos konkrečios užduotys, kurias ji galėdavo atlikti ir kitu laiku bei būdama namuose, buvo mokamas atlyginimas už atliktą darbą. J. Ž. dirbo konkretų jai pavestą darbą darbo vietoje su nurodyta programa, atliko kitas su įstaigos vadove suderintas darbo funkcijas. Sukčiavimu šioje baudžiamoje byloje R. M., G. S., J. Ž. ir V. P. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog R. M., G. S. ir J. Ž. nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo.

Prokuroras nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų ir net atvirkščiai - gavęs ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad R. M., G. S. ir J. Ž. "neužtikrino, kad dirbdama pagal darbo sutartis keliose įstaigose dienos darbo laiko trukmė nesudarytų daugiau nei dvylika valandų". Specialisto išvadoje teigima, kad R. M. vidutiniškai į dieną dirbo 19,71 val., o G. S. "laukdama kūdikio fiziškai negalėjo pakelti tokios didelės darbų apimties, kadangi tam tikrais periodais ir prieš pat dekretą jinai dirbo nuo 13 iki 14 valandų per dieną," buvo padaryta išvada, kad G. S. ir G. Ž. įdarbinimas buvo fiktyvus, ir nebuvo kreipiamas dėmesys jos realiai dirbo, ar ne. Teismo posėdžio metu buvo surinkti ne tik liudytojų parodymai, bet ir gauta apžiūrai materialinė G. S. darbo išraiška - seminarų medžiaga, kuri buvo laikoma darbovietėje. Taip pat teismui nepateikta jokių įrodymų, kurie neginčytinai paneigtų realų J. Ž. darbą VšĮ "(duomenys neskelbtini) ". Nei kaltinamųjų, nei liudytojų parodymai dėl G. S. ir J. Ž. darbo VšĮ "(duomenys neskelbtini)“ byloje nėra paneigti, todėl teismas konstatuoja, kad prokuroras nepateikė duomenų, kad kaltinamosios G. S. ir J. Ž. realiai įmonėje nedirbo.

Be to, teismo posėdžio metu pateikti UAB apyvartos žiniaraščiai (t.4, b.l.168-179) akivaizdžiai patvirtina, kad įstaigoje tuo laikotarpiu buvo pakankamai didelė darbų apimtis ir apyvarta leido išmokėti darbuotojams sutartyse nurodytus, suderėtus atlyginimus.

Prokuroras kaltinimą, kad R. M., G. S. ir J. Ž. įdarbinimas buvo fiktyvus, grindė specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad jos tiesiog negalėjo dirbti tokiu krūviu - "besilaukdamos kūdikio jos fiziškai negalėjo pakelti tokios didelės darbų apimties". BPK 89 str. reglamentuoja, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, o BPK 90 str. nurodyta, kad specialisto išvadoje, surašytoje kaip atskirame dokumente, nurodoma: specialisto asmeniniai duomenys – vardas pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Vertinant specialisto išvadą, turi būti patikrintas ne tik duomenų sąsajumas ir leistinumas, bet ir specialistui patektos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas, ar specialistas neviršino savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas. Iš byloje esančios užduoties specialistui (t. 1, b.l.95-96) ir pačios specialisto išvados (t.1, b.l.100-133) matyti, kad specialistui buvo užduoti ne specialių žinių reikalaujantys klausimai, o klausimai, atsakymais į kuriuos nustatomos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai nėra priskiriami specialisto kompetencijai, nes faktines aplinkybes turi konstatuoti ikiteisminio tyrimo organai, prokuroras ir teismas. Be to, surašytoje specialisto išvadoje nėra nurodyti įstatymo reglamentuoti duomenys, t. y. specialistės išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, naudoti tyrimo metodai, taip pat teismas sprendžia, kad, siekiant gauti atsakymus į užduoties 8 ir 9 klausimus, specialistui nebuvo pateikta visa reikalinga medžiaga, todėl teisiamojo posėdžio metu specialistė R.Puzanovienė tik patvirtino, kad negali atsakyti, ar kaltinamosios dirbo įmonėje ir kiek faktiškai laiko dirbo. Nurodė, jog sprendžia, kad fiziškai negalėjo tiek dirbti ir kokybiškai atlikti savo pareigas. Byloje nesurinkta jokių neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamosios R. M., G. S. ar J. Ž. tuo neatliko savo pareigų, darbo sutartimi sulygtų darbų VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", t.y. įstaigoje, kuri yra nurodyta kaltinime. Todėl sprendžiama, kad kaltinime nurodyti teiginiai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, pranešimuose apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas buvo nurodytos melagingos žinios, nėra neginčytinai įrodyti objektyviais įrodymais.

R. M. teigė, jog jai nebuvo žinoma apie G. S. nėštumą darbinimosi metu. J. Ž. ( darbinimosi metu – G.) priėmė į darbą V. P.. Ji taip pat teigia nežinojusi apie nėštumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. įsidarbino VšĮ "(duomenys neskelbtini) " 2008m. kovo 31d. įsakymo pagrindu, o dukra gimė 2008m. spalio 28d. J. Ž. (G.) įsidarbino VšĮ "(duomenys neskelbtini) " 2008m. lapkričio 4d., o vaikas gimė 2009m, birželio 27d. G. S. teigė, jog įsidarbinant apie savo nėštumą neinformavo, nes niekas apie tai neklausė,o J. Ž. nurodė dar ir pati apie nėštumą nežinojusi. Kadangi nėra surinkta jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos teiginius, sprendžiama, jog darbo sutarties sudarymo metu aptartoms sąlygoms įtakos joms nėštumas neturėjo. Tai, kad kaltinamosioms atlyginimas buvo nustatytas būnant nėščioms, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad atlyginimas buvo nustatytas tikslu ateityje gauti didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. tokiu būdu apgauti VSDFV Kauno skyrių, nes Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos nedraudžia nėščioms darbuotojoms mokėti sulygtą, nors ir didelį, darbo užmokestį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. Todėl sprendžiama, kad kaltinamosios nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Be to, R. M. ir V. P. paaiškino, kodėl nustatė tokį atlyginimą G. S. ir J. Ž. bei kodėl pasididino atlyginimą pati sau, kad atlyginimus nustatė atsižvelgiant į analogišką tokių darbų (paskaitų, seminarų, naujų programų diegimo ir kt.) apmokėjimą, į darbo funkcijas ir darbuotojų atliekamo darbo reikalingumą įstaigos normaliam funkcionavimui. Šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo ir tebedirba darbuotojai, t. y. įstaiga vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta, darbuotojams atlyginimai buvo mokami iš įstaigos pajamų, byloje nėra duomenų, kad atlyginimų mokėjimui reikėjo imtis kažkokių tai priemonių (imti paskolą, parduoti tam tikrą turtą ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, kad nustačius byloje minimose darbo sutartyse sulygtą ir įsakymais papildomai išmokėtą atlyginimą, buvo esmingai pabloginta įstaigos finansinė padėtis. Faktas, kad R. M., G. S. ir J. Ž. darbo užmokestis VšĮ ,, (duomenys neskelbtini) “ buvo didesnis, nei kitų darbuotojų, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą. Kad buvo sumokėti tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Be to, lyginti įstaigos darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno įstaigos darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas, todėl teismas konstatuoja, kad šioje byloje pagrindo išvadai, kad darbo užmokestis objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitiems toje pačioje įstaigoje dirbantiems asmenims, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, todėl ta aplinkybė, jog vieniems buvo nustatytas didesnis atlyginimas nei tuo metu nustatytas kitiems įmonės darbuotojams, neduoda pagrindo teigti, kad jis buvo nustatytas tikslu – apgaule įgyti turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas.

R. M., J,Ž. ir G. S. nuo joms mokamo darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl jos įgijo teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą. Kaltinamosioms išmokėta didesnė motinystės (tėvystės) pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, todėl joms teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo sudėties. Byloje nepateikta faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad R. M., G. S. ar J. Ž. gavo didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą apgaulės būdu, t.y. fiktyviai jas įdarbinant, sumokant įmokas į Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad R. M., R. S., J. Ž. ir V. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., o R. M. veiksmuose taip pat nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 6 d., 182 sttr. 2 d. sudėties, priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad moteris, tapusi nėščia, nebeturi teisės ir negali įsidarbinti į antrą darbą, gauti didesnio atlyginimo, darbdavys jai atlyginimo nebegali didinti, nes už tai tiek darbdavys, tiek nėščia moteris būtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

BK 300 str. 1d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. R. M. kaltinama tuo, kad, turėdama tikslą apgauti VSDFV, suklastojo įsakymą 2007-12-03, patvirtino žinomai melagingus duomenis darbo užmokesčio žiniaraščiuose už 2008m. sausio-gegužės mėn., parengė ir patvirtino 2008-05-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlyginimo padidinimo, užpildė ir savo parašu patvirtino darbo užmokesčio žiniaraštį už 2008 m, birželio mėn. su žinomai melagingais duomenimis, užpildė ir patvirtino pranešimą apie VšĮ "(duomenys neskelbtini) " apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas. Taip pat ji kaltinama tuo, kad pasirašė fiktyvią 2008-04-01 darbo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodant juose melagingus duomenis, užpildė ir patvirtino žinomai melagingus darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008m. balandžio-birželio mėn. laikotarpį, bei 2008-05-07 užpildė bei savo parašu patvirtino VšĮ "(duomenys neskelbtini) " darbo užmokesčio ižmokėjimo žiniaraštį už 2008m. balandžio mėn., 2008-06-05 užpildė ir patvirtino darbo užmokesčio ižmokėjimo žiniaraštį už 2008m. gegužės mėn., kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. išmokėtą darbo užmokestį. Kaltinamoji R. M. neneigia, kad ji rašė ir tvirtino savo parašais kaltinime minimus dokumentus, tačiau juose nurodyti duomenys atitinka tikrovę, juose nėra nurodyta jokių žinomai melagingų duomenų.

G. S. kaltinama tuo, kad ji, žinodama, kad VšĮ "(duomenys neskelbtini) " realiai nedirbs, susitarusi ir bendrai veikdama su R. M., 2008-03-31 pateikė įstaigos direktorei R. M. savo asmens anketinius duomenis ir savo parašu patvirtino fiktyvų įsidarbinimą įmonėje - darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagamindama netikrą dokumentą bei savo parašu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą pagal 2008-05-07, 2008-06-05, 2008-07-01, 2008-08-12, 2008-09-11 ir 2008-09-16 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius.

J. Ž. kaltinama tuo, kad ji, susitarusi ir bendrai veikdama su V. P., žinodama, kad realiai VšĮ "(duomenys neskelbtini) ", pateikė direktorei savo anketinius dueomenis ir savo parašu patvirtino 2008-10-31 fiktyvią darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei savo parašu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą pagal 2008-12-11, 2008-12-31, 2009-02-12, 2009-03-12, 2009-03-18 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį.

V. P. kaltinama tuo, kad savo parašu patvirtino A. K. užpildytus VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. liepos-rugsėjo mėnesius, užpildė ir savo parašu patvirtino darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. liepos – rugsėjo mėn., kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį, savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. II ketvirtį, kuriame iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14550 Lt pajamų, savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, kuriuose iš viso G. S. melagingai priskaičiavo 14692,25 Lt pajamų. Taip pat ji kaltinama tuo, kad surašė ir pasirašė 2008-10-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-10-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apie J. Ž. (G.) fiktyvų įsidarbinimą, surašė ir pasirašė 2008-11-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-01-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) priedus prie atlyginimo, savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. lapkričio-2009 m. kovo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, užpildė ir savo parašu patvirtino darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį, užpildė ir savo parašu patvirtino darbo užmokesčio žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn., kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį , 2008-12-11 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. lapkričio mėn., 2008-12-31 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-02-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. vasario mėn., 2009-03-18 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn. tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio išmokėjimą J. Ž. (G.), savo parašu patvirtino įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo2009-03-18 bei savo parašu patvirtino pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį bei savo parašu patvirtino 2009-03-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriuose iš viso J. Ž. (G.) melagingai priskaičiavo 14305,43 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Byloje nesurinkta jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad kaltinamosios G. M., V. P., G. S. ir J. Ž. minimuose dokumentuose pasirašė tvirtindamos žinomai melagingus duomenis ar fiktyvias sutartis, nė vienos iš jų tyčia darant aukščiau minėtą nusikalstamą veiką nenustatyta.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

R. M. kaltinama tuo, kad 2008m. sausio-2008m. liepos mėn. laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, į apskaitą įtraukė ir dokumentaliai įformino neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas bei iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį: R. M. suklastota 2008-04-01 darbo sutartimi Nr. 22 įformino fiktyvų G. S. įdarbinimą vadybininkės pareigoms, nustatant darbo užmokestį 4850 litų sumai per mėnesį, savo parašu patvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie G. S. apskaičiuotą darbo užmokestį – 4850 Lt per mėnesį, 2008 m. liepos mėn. – 2009 m. kovo mėn. laikotarpiu. V. P. kaltinama tuo, kad į apskaitą įtraukė ir dokumentaliai įformino neįvykusius ūkinius įvykius ir operacijas bei iškreipė ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio turinį: suklastotu 2008-10-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2008-10-31 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įformino fiktyvų J. Ž. (G.) įdarbinimą vyr. finansininkės pareigoms, nustatant darbo užmokestį 2000 litų sumai per mėnesį; siekdama padidinti J. Ž. (G.) draudžiamąsias pajamas, pasirašė 2008-11-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio, 2008-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2008 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio, 2009-01-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.) 900 Lt priedą prie 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio, 2009-03-18 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), skiriant J. Ž. (G.i) 514,29 Lt priedą prie 2009 m. kovo mėn. darbo užmokesčio, nors 2009-03-13 V. P. pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atleisti J. Ž. (G.) iš darbo nuo 2009-03-18, savo parašu patvirtino A. K. užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. kovo mėnesius, kuriuose melagingai nurodė, kad J. Ž. (G.) bendrovėje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraščius už 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėn. laikotarpį, kuriuose nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2900 Lt per mėnesį, bei užpildė ir savo parašu patvirtino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn., kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie J. Ž. (G.) apskaičiuotą darbo užmokestį su priedais – 2705,43 Lt per kovo mėnesį, 2008-12-11 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. lapkričio mėn., 2008-12-31 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2008 m. gruodžio mėn., 2009-02-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. sausio mėn., 2009-03-12 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. vasario mėn., o J. Ž. (G.) kaip vyr. finansininkė patvirtino šiuos žiniaraščius bei pasirašė grafoje ties savo pavarde, tuo būdu patvirtino fiktyvų darbo užmokesčio gavimą, po ko V. P. 2009-03-18 užpildė bei savo parašu patvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį už 2009 m. kovo mėn. Tuo būdu, kaip buvo teigiama kaltinime, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi fiktyvūs atlyginimų išmokėjimai bei forminami tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos duomenys, dėl ko iš dalies negalima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šie kaltinimai R. M. ir V. P. suformuluoti pagrindžiant jį specialistės R.Puzanovienės atsakymu į menamą ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą ,,ar dėl nustatytų norminių aktų pažeidimų padidinant R. M. darbo užmokestį bei įdarbinant G. S. bei J. Ž. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti VšĮ "(duomenys neskelbtini) " veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros?". Apklausiama teisiamajame posėdyje specialistė D. P. nurodė, kad atsakydama į ikiteisminio tyrimo pareigūno klausimą, ji analizavo Sodros pateiktą medžiagą, sprendė, kad VšĮ buvo padaryti Darbo kodekso nuostatų pažeidimai, kad darbuotojos " viršijo savo fizines galimybes. Atlyginimą galima mokėti, kokį nori, bet protingumo ribose. Pelno – nuostolio ataskaita buvo; mokesčius mokėjo", pripažino, kad "darbdavys gali nustatyti kitą, laisvą, tvarką (...). Darbdavys gali viską nustatyti, dirbti galima ir namuose. Ar moterys įmonėje faktiškai dirbo, pasakyti negali," teigė, jog atsižvelgdama į viršytas fizines galimybes ir labai didelius atlyginimus, ji sprendė, kad įmonėje apskaitoje įtrauktos neįvykusios operacijos. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad būtų atliktas pilnas VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos patikrinimas, prokuroras neįrodė, kad nors vienos darbuotojos, minimos kaltinime, darbas šioje įstaigoje buvo fiktyvus, kad joms nebuvo mokamas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas ir kad buvo sumokėti tik mokesčiai. Kadangi neginčytinai nenustatyta, kad R. M. ir V. P. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukusios suklastotų ar tikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už kaltinime nurodytą laikotarpį, sprendžiama, kad R. M. ir V. P. veiksmuose nėra BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

R. M. 2010-02-25 nutarimu apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas. 2010-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2010-11-25. 2010-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio priėmimo.

2009-12-14 nutarimu apribotos G. S. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas. 2010-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2010-12-14. 2010-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio priėmimo.

2009-09-18 nutarimu apribotos J. Ž. nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpas. 2010-08-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstas iki 2010-12-18. 2010-12-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK3 str. 1d. 1p., 297-298 str. str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-308 str.,

nusprendžia:

R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d., 24 str. 6d., 182 str. 2d., 222 str. 1d., 300 str. 3d. (2 ep.), išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. S.pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d. ir 300 str. 3d., išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2d. ir 300 str. 3d., išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6d., 182 str. 2d., 222 str. 1d., 300 str. 3d. (2 ep.), išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti R. M. 2010-02-25 nutarimu , G. S. 2009-12-14 nutarimu ir J. Ž. 2009-09-18 nutarimu apribotas nuosavybės teisės į gaunamas motinystės pašalpasuž vaiko iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį.

Kardomosios priemonės nepaskirtos.

VSDFV Kauno skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus FNTT Kauno apskrities skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

T. A. Naujokienė