Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1577-275/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-27
Bylos Nr.
e2A-1577-275/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
UAB „Legal balance“
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
  • 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1577-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33978-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Legal balance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Legal balance“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 3633,69 Eur negrąžintos kredito dalies, 781,54 Eur mokėjimo palūkanų iki reikalavimo perleidimo sutarties, 185,31 Eur mokėjimo palūkanų nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3633,69 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018-10-18 iki visiško kredito grąžinimo, 172,19 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-01-23 tarp vartojimo kredito davėjo AB „BnP finance“ ir atsakovo M. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4000 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Atsakovas suteikto kredito negrąžino. 2018-06-19 pranešimu kreditorius AB „BnP finance“ informavo atsakovą, kad nutraukia sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2018-06-29. 2018-08-28 kreditorius AB „BnP finance“ ir ieškovas UAB „Legal balance“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovo UAB „Legal balance“ naudai iš atsakovo M. K. 3633,69 Eur negrąžinto kredito, 781,54 Eur palūkanų, 172,19 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018-11-06) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas savo prievolės pirminiam kreditoriui AB „BnP finance“ tinkamai neįvykdė. Tarp atsakovo ir AB „BnP finance“ sudarytoje vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose nurodyta, kad atsakovas privalo mokėti 39 proc. metines palūkanas, o pirminis kreditorius ieškovui perleido reikalavimo teises į 781,54 Eur dydžio sutartines palūkanas.

5. Nurodė, kad pradinis kreditorius perleido ieškovui, reikalavimo teises į 3633,69 Eur dydžio negrąžintą vartojimo kredito sumą ir 781,54 Eur dydžio sutartines palūkanas. Taigi, ieškovo reikalavimas priteisti 3633,69 Eur negrąžinto vartojimo kredito sumą bei 781,54 Eur palūkanų yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkino.

6. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat prašo priteisti 185,31 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet neilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos. Vienas iš sutarties pasibaigimo pagrindų yra sutarties nutraukimas (CK 6.217 str.). Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pirminis kreditorius nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2018-06-29, taigi, šalių susitarimu mokėjimo palūkanos skaičiuojamos tik iki sutarties pabaigos, t. y. nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 185,31 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo, yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimą šioje dalyje netenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliantas (ieškovas) UAB „Legal balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo M. K. 185,31 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo M. K. 39,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3633,69 EUR), nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo M. K. 228,00 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo M. K. 15,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

7.1 Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į Sutarties 1.17. punktą, kuris numato, kad „Palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Vartojimo kredito davėjui. Skaičiuojant Palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų“, ir į Sutarties 8.6. punkto paskutinį sakinį, kuriame aiškiai nurodoma, jog „Sutarties nutraukimas nesustabdo Palūkanų skaičiavimo“. Atsižvelgiant į sisteminį Sutarties 1.17., 6.1. ir 8.4. punktų aiškinimą, darytina išvada, kad Pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui Sutarties nutraukimas įtakos neturi, ir jos skaičiuojamos iki to momento, kai visa vartojimo kredito suma gražinama į Pradinio kreditoriaus banko sąskaitą

7.2 Apeliantas pažymėjo, kad tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta ne viena vartojimo kredito sutartis, kuriose šalys susitarė, jog atsakovui netinkamai vykdant sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir dėl tokių atsakovo veiksmų Pradiniam kreditoriui prireikus vienašališkai nutraukti sutartis, sutarčių nutraukimas nedaro įtakos mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos iki visiškos vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. preliminarus ir 2019 m. sausio 29 d. įsiteisėjęs sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2-42162-820/2018, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. preliminarus ir 2019 m. sausio 21 d. įsiteisėjęs sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2-40144-1064/2018.

7.3 Nurodė, kad teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – apeliantas) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 4000 EUR vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 48 mėnesius sumokėti 3953,12 EUR kredito mokesčio (palūkanų), kurių metinė norma yra 39 proc. Skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovo priteisė tik 781,54 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos. Visus kitus apelianto reikalavimus, susijusius su mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimu, teismas atmetė. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius jis būtų sumokėjęs penkis kartus didesnę sumą.

7.4 Pažymėjo, kad pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. LR CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis LR CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir LR CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kitaip tariant, kredito gražinimo termino pabaigos momentas yra svarbus tik tam, kad būtų aišku nuo kurios dienos pradedamos skaičiuoti kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, kadangi jos negali būti skaičiuojamos anksčiau kaip tik po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas jokios įtakos neturi, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolinta pinigų suma.

7.5 Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors apeliantas pateikė visus bylinėjimosi išlaidų patyrimą patvirtinančius įrodymus. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sumažino žyminį mokestį nuo 107,00 EUR iki 102,85 EUR. Nurodė, kad ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Išdėstyta aukščiau patvirtina, kad Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Todėl apelianto naudai iš atsakovo priteistinos 228,00 EUR patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikiant šį apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15,00 EUR žyminis mokestis, kuris visa apimtimi priteistinas iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovo UAB „Legal balance“ naudai iš atsakovo M. K. priteista 3633,69 Eur negrąžinto kredito, 781,54 Eur palūkanų, 172,19 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018-11-06) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti 185,31 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo, yra nepagrįstas, todėl reikalavimą šioje dalyje netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas skundžia dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, t. y. dalyje dėl 185,31 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; dėl 39,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 633,69 EUR), nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-01-23 AB „BnP finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. gswbd6k9, kuria atsakovui suteiktas 4 000 EUR vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui su 39 proc. vartojimo kredito metine palūkanų norma. 2018-06-19 pranešimu pirminis kreditorius AB „BnP finance“ informavo atsakovą, kad nutraukia sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2018-06-29. 2018-07-31 AB „BnP finance“ ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01. Išraše iš reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 nurodyta, kad AB „BnP finance“ perleido ieškovui reikalavimo teises į 4415,23 Eur skolos sumą, kurą sudaro 3633,69 Eur pagrindinė skola ir 781,54 Eur mokėjimo palūkanos iki įsigijimo.

12. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (įskaitant ir piniginę), kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas (skolininkas) pažeidė piniginės prievolės vykdymo terminą, kadangi nesilaikė sutartimi sulygto įmokų grafiko ir nemokėjo mėnesinių įmokų, kas reiškia, kad ieškovas (kreditorius) įgijo teisę reikalauti apginti jo pažeistas turtines teises.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kur teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius (šiuo atveju pradinio kreditoriaus teisių perėmėjas – apeliantas) mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo, apelianto nuomone, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti.

14. Iš vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punkte numatyta, kad grąžintina suma (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma), tai vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei pasibaigus vartojimo kredito terminui. Ši suma yra apskaičiuojama sudedant vartojimo kredito mokestį su vartojimo kredito suma, nurodyta vartojimo kredito gavėjo pateiktoje paraiškoje ir perkelta į vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17 papunktyje šalys sulygo, jog palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų sutarties specialiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjui už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte šalys susitarė, kad iki vartojimo sutarties nutraukimo termino suėjimo vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kreditą, iki grąžinimo dienos paskaičiuotas sutartines palūkanas bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsį vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl fiksuoto kredito mokesčio/palūkanų (3 953,12 Eur), kuris dalimis mokamas kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama paskolos dalimi.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš: neįvykdytos piniginės prievolės sumos; palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos); palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).

16. Bendrąją prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 28 dalis; Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai; pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad sutarties nutraukimas palūkanų skaičiavimo nesustabdo (8.6 punktas) ir kad palūkanos yra skaičiuojamos iki visiško skolos sumokėjimo dienos (6.1 punktas), todėl apeliantas turi teisę reikalauti iš atsakovo ir, nutraukus sutartį, priteisti apeliantui 39 proc. dydžio metines palūkanas už naudojimąsi negrąžinto kredito suma nuo pradelstos mokėti sumos (3 953,12 Eur) iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašymą priteisti 185,31 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo, laikė netenkintinu.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad reikalavimą priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas dalija į tris atskiras dalis: iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos 781,54 Eur suma, su kuria pirmosios instancijos teismas sutiko; nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos 185,31 Eur suma ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentu, kadangi pirmaisiais dviem atvejais apeliantas turi galimybę paskaičiuoti faktinę negrąžintą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą. Trečiuoju atveju apeliantas prašo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas priteisti procentu iki visiško kredito grąžinimo dienos, kadangi apeliantas neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai ieškovo naudai nepriteisė 185,31 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

20. Apeliacinį skundą tenkinus, atitinkamai perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies priteisė 102,85 Eur bylinėjimosi išlaidų t. y. 102,85 Eur iš sumokėtų 107 Eur žyminio mokesčio. Be to pirmosios instancijos teisme apeliantas iš viso patyrė 228 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 121 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškinį patenkinus visiškai, apeliantui priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, todėl apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą už akių pakeisti dalyje dėl mokėjimo palūkanų priteisimo ir šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 633,69 Eur negrąžinto kredito, 781,54 Eur palūkanų, 172,19 Eur delspinigių, 185,31 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2018-11-06) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. K. 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė