Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria iš dalies patenkinus administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens L. J. skundą, buvo pakeistas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN-90685151-17 - L. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 3 dalyje, paskiriant 80 (aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Vyresniosios tyrėjos M. B. 2017 m. kovo 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) L. J. buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 190 Eur dydžio bauda. L. J. buvo nubausta už tai, kad 2017 m. sausio 19 d. 9 val. nesilaikydama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių, neinformavo savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus apie bute vykdomus buto remonto darbus ir bute darė remontą, tuo pažeisdama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-20 patvirtintų Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių 19.2 punkto reikalavimus.Nesutikdama su nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. 2017 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė skundžiamą nutarimą panaikinti. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens L. J. skundas buvo patenkintas iš dalies ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017 m. kovo 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 41ANN-90685151-17 buvo pakeistas - L. J. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje, paskiriant 80 (aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodo, kad nors apylinkės teismas sumažino paskirtą baudą, tačiau apeliantė mano, kad nutartis vis tiek yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai jos butą pripažino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T-20 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-89 „Dėl triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių (toliau - Taisyklės) taikymo objektu.

4.2. Nurodo, kad Taisyklių 19.2 punktas reikalauja pranešti apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus Šiaulių miesto viešosiose vietose ir gyvenamosiose vietose. Teigia, kad pagal Taisyklių prasmę, gyvenamoji vietovė ir gyvenamoji aplinka aiškintina ne kaip bet koks gyvenamasis būstas, o vietovė, kur yra tokie būstai. Pažymi, kad Taisyklių 13 punktas rekomenduoja daugiabučių namų savininkų bendrijoms, namus administruojančioms įmonėms namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklėse nustatyti triukšmo prevencijos reikalavimus, kurie yra sudėtinė Taisyklių dalis ir yra privalomi visiems tų daugiabučių namų patalpų savininkams, tačiau tokios vidaus tvarkos, kuri būtų sudedamoji Taisyklių dalis, daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra.

4.3. Kad ji (apeliantė) 2017 m. sausio 19 d. neturėjo pareigos pranešti apie planuojamą remontą, patvirtina ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyrius 2017 m. kovo 3 d. raštas, kuriame yra išaiškinta, kad savivaldybės administracija tik 2017 m. vasario mėnesį informavo gyventojus apie pasikeitusį Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, o pirmas pranešimas apie atliekamus statybos darbus Savivaldybės administracijoje buvo gautas 2017 m. vasario 14 d. Nurodo, kad tik Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-234 ,,Dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo“ gyventojai yra įpareigoti savivaldybės administracijai pateikti šiuo įsakymu patvirtintą Pranešimo dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus formą, o iki tol savivaldybei nebuvo teikiami ir registruojami gyventojų pranešimai apie ketinimą savo būste daryti ar daromą remontą.

4.4. Apeliantės nuomone, ši bylą jai buvo iškelta siekiant pateisinti policijos pareigūnų A. A. ir S. P. atvykimą į jos butą, nes ji dėl to kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyrių su parašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba jų atžvilgiu, teikė skundus dėl jos neteisėto sulaikymo ir sumušimo. Nurodo, kad nors pati yra nukentėjusi nuo policijos pareigūnų, tačiau ji yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens L. J. apeliacinį skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus - įgaliotas atstovas nurodo, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje L. J. atžvilgiu yra pagrįstas surinktais įrodymais apie įvykio aplinkybes, pagrindžiančiais nubaustosios kaltę padarius ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu sumažinti L. J. paskirtą piniginę baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens L. J. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliantė L. J. prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti motyvuoja tuo, kad byloje netinkamai taikytas norminis aktas ir ji nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Šioje byloje Institucija ir apylinkės teismas nustatė, kad L. J. 2017 m. sausio 19 d. 9 val. nesilaikydama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių, neinformavo savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriaus apie bute vykdomus buto remonto darbus ir bute darė remontą. Buvo konstatuota, kad tuo buvo pažeisti Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto viešosiose vietose taisyklių 19.2 punkto reikalavimai.Byloje surinktais rašytiniais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu L. J. vykdė remonto darbus savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). To fakto neneigia ir pati L. J..Savo apeliaciniame skunde L. J. tvirtina, kad jai priklausančio buto remonto metu, t. y. 2017 m. sausio 19 d., ji dar neturėjo pareigos informuoti savivaldybės administracijos atsakingos institucijos apie jos bute vykdomus remonto darbus, kadangi, nubaustosios nuomone, jai nuosavybės teise priklausantis butas nepatenka į Taisyklių 19.2 punkte nurodytų objektų sąrašą. Su tokiu apeliantės teiginiu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantei yra nepriimtinos apylinkės teismo išvados ir, jos nuomone, byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės turi būti vertinami kitaip, savaime nereiškia, kad ginčijami administracinio teisės nusižengimo bylos duomenys skundžiamame teismo procesiniame sprendime buvo įvertinti netinkamai ir kad teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.Pagal ANK 569 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 567 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog L. J. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje.ANK 48 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Minėta norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju – į Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-89 (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T-20 redakcija). Šių taisyklių 19.2 punktas, kurio pažeidimu kaltinama L. J., numato, kad triukšmo šaltinių valdytojai (triukšmo šaltinio savininkai ar kiti jo teisėti valdytojai), planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus Šiaulių miesto viešosiose vietose ir gyvenamosiose vietose, privalo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Apygardos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentu, kad jos remontuojamas butas negali būti laikomas viešąja vieta ar gyvenamąja vietove Taisyklių 19.2 punkto prasme. Taisyklių 5.14 punktas numato, kad viešoji vieta – ne tik miesto aikštės, skverai, parkai, gatvės, paplūdimiai, gyvenamųjų namų kiemai, viešasis transportas ar kita visuomenės reikmėms naudojama teritorija, tačiau ir gyvenamoji aplinka. O Taisyklių 5.4 punktas numato, kad gyvenamoji aplinka – tai nuolatinis bei laikinas būstas, gyvenamųjų namų bendro naudojimo ir viešosios paskirties patalpos, gyvenamosios bei rekreacinės teritorijos. Atsižvelgus į tai, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad L. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra gyvenamoji aplinka (būstas). Todėl L. J., kaip triukšmo šaltinio (bute atliekamo remonto) valdytoja, prieš pradėdama buto remonto darbus, privalėjo apie tai Taisyklių 19.2 punkte nustatyta tvarka informuoti atitinkamą savivaldybės administracijos skyrių. Pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodomas argumentas, kad Taisyklių 13 punktas rekomenduoja daugiabučių namų savininkų bendrijoms, namus administruojančioms įmonėms namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklėse nustatyti triukšmo prevencijos reikalavimus, kurie yra sudėtinė Taisyklių dalis ir yra privalomi visiems tų daugiabučių namų patalpų savininkams, o tokių daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra, nepaneigia L. J. kaltės. Pažymėtina, kad Taisyklių 13 punktas kalba apie triukšmo prevencijos priemones, o ne apie pareigas triukšmo šaltinių valdytojams, todėl triukšmo prevencijos priemonių nenustatymas daugiabučių namų savininkų bendrijose ar namus administruojančiose įmonėse nereiškia, kad triukšmo šaltinio valdytojas, šiuo atveju remontuojamo gyvenamojo būsto savininkas, neturi pareigos vykdyti Taisyklių 19.2 punkto. Dėl skundo argumento, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus 2017 m. kovo 3 d. informacijos matyti, jog skyrius tik 2017 m. vasario mėnesį gyventojus informavo apie pasikeitusį Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo pasikeitimus, pažymėtina, jog ši informacija pažeidėjos atsakomybės taip pat nešalina. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad triukšmo šaltinių valdytojams nustatyta įstatyminė pareiga planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis) yra numatyta jau nuo Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2004 gruodžio 31 d., ši nuostata galioja ir dabar, o nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo kitų straipsnių pakeitimai. 2016 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 1120 dėl ,,Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą ,,Dėl triukšmo šaltinių valdytojų, atliekančių statybos darbus, patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, kuris nustato triukšmo šaltinių valdytojų tikrinimo tvarką, triukšmo šaltinių valdytojų, statybos darbų triukšmo kontrolierių pareigas ir teises ir kt. Apeliantės skunde minimu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-234 ,,Dėl statybos darbų pradžios ir pabaigos laiko nustatymo“ buvo nustatytas statybos darbų ir pabaigos laikas, taip pat patvirtinta pranešimo dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus pateikimo forma, tačiau tai, kad ši forma buvo patvirtinta tik 2017 m. vasario 21 d., nešalina L. J. atsakomybės, nes pareiga pranešti apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyriui jai buvo numatyta jau minėtame Taisyklių 19.2 punkte, kuris buto remonto metu galiojo ir buvo privalomas visiems triukšmo šaltinių valdytojams, tame tarpe ir L. J.. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog L. J. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. J. nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Dėl Institucijos atsiliepime išdėstyto nesutikimo su apylinkės teismo sprendimu sumažinti L. J. paskirtą baudą pažymėtina, kad ANK 652 straipsnio 2 dalis numato, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius neskundė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties aukštesnės instancijos teismui, o savo nesutikimą su sumažinta bauda išreiškė tik atsiliepime į nubaustosios skundą, baudos sumažinimo pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos asmens L. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.