Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovei E. M., išvadą teikianti institucija -Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. M. K. kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei E. M. neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus ir dukters atžvilgiu, nustatyti nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą, jų globėja paskirti M. K. bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Siekdama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus iki bus priimtas sprendimas, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikams laikinąją globą ir M. K. paskirti vaikų laikinąja globėja. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, tačiau ji negali atstovauti vaikaičių gydymo ar kitose įstaigose, nes nėra jų globėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme išdėstytus argumentus, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų motinai būtų apribota motinos valdžia, o nepilnamečių vaikų tėvams Ž. Š., R. S. būtų apribota tėvų valdžia. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai institucijų sprendimu būtų paimti iš šeimos ir jiems būtų nustatyta laikinoji globa CK 3.254 straipsnio pagrindais. Taigi, nėra nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių nepilnamečių vaikų tėvai negalėtų įgyvendinti savo teisių ir pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas preliminariai įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovės elgesį ir veiksmus bei padarė išvadą, kad ieškovė M. K. neužtikrina vaikų bendravimo su motina, trukdo vaikų ir motinos ryšiui, be to, nėra išreiškusi noro tapti vaikų globėja, jos, kaip globėjos, elgesys negalėtų būti tinkamai vertinamas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė M. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį. Iki teismo posėdžio pradžios (2018-04-26) apeliantė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus.Nurodo, kad teismas, atmesdamas jos prašymą, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės ir institucijos, teikiančios išvadą, išdėstyta pozicija, bet visiškai neanalizavo ir nenagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.Teigia, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai su ja nebendrauja, pateiktas prašymas paskirti vaikaičių globėja – yra aiškiai išsakytas noras tapti jų globėja. Apeliantės nuomone, teismas vadovavosi vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kaip išankstine nuostata, lemiančia teismo sprendimą. Jos teiginius nepagrįstai atmeta.Nurodo, kad vaikus augina nuo gimimo – E. nuo (duomenys neskelbtini)., o I. – nuo (duomenys neskelbtini), turi praktikos ir įgūdžių jais pasirūpinti. I. ikimokyklinio ugdymo įstaigą turėjo pradėti lankyti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., tačiau dėl sveikatos to daryti negali, visas su jos ligomis susijusias pažymas ieškovė pristatė šeimos gydytojai. Buvo rekomenduotas mokymasis namuose. Apie tai buvo informuota jos motina (atsakovė), tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė, tačiau kreipėsi į Anykščių polikliniką, nesutikdama su dukros mokymųsi namuose. Medikų išvada buvo anuliuota neatsižvelgiant į vaiko sveikatą. Pati atsakovė vaiko sveikata pradėjo domėtis tik tuomet, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Abu vaikai yra ne kartą patyrę psichologinį ir fizinį smurtą nuo savo motinos, todėl nesuprantama, kodėl vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad nėra pagrindo apriboti motinos valdžią. Vaiko teisių apsaugos atstovai elgiasi nederamai vaikaičiui E. prabilus apie sesers patirtą smurtą, nurodydami, kad jo niekas neklausys ir kad jis nėra liudytojas.Ieškovė be pagrindo kaltinama dėl I. ligų. Vaiko teisių apsaugos atstovai mergaitę į raidos centrą išvežė su temperatūra. Nurodo, kad niekada vaikams nedraudė bendrauti su motina, tačiau pati motina neturi jokio noro su jais bendrauti, nelanko jų nuo praėjusių metų kovo mėnesio. Vaikų motina pati savo elgesiu suformuoja nuomonę apie save, su ja vaikai nesijaučia saugiai. Yra ne kartą prieš vaikus naudojusi fizinį smurtą. Todėl ieškovė yra nepagrįstai kaltina, kad vaikus nuteikinėja prieš motiną. Išvykusi iš namų, ji vaikų neišlaikė, lėšas skirtas vaikams, naudojo savo reikmėms. Ieškovės nuomone, esant išimtinei situacijai, šioje byloje gali būti pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečių vaikų laikinos globos nustatymas iki įsiteisės teismo sprendimas.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. M. nurodo, kad nesutinka su laikinojo globėjo vaikams skyrimu. Nors ieškovė teigia, kad ji netinkamai elgiasi su savo vaikais, nei viena institucija tokių įrodymų neturi. Pripažįsta, kad vaikus palikdavusi motinai, tačiau tai darė norėdama susikurti savo gyvenimą. Nuolat domisi vaikų sveikata ir jų ugdymu, mokslo pasiekimais. Nuo 2016 m. gyvena su sugyventiniu, turi sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini). Socialinės tarnybos pastabų dėl jauniausio vaiko priežiūros, gyvenimo sąlygų neturi, todėl mano, kad gali pati auginti ir kitus du vaikus, kurių jai neatiduoda vaikų močiutė (ieškovė). Ieškovė taip pat neleidžia atsakovei bendrauti su vaikais. Ji kreipėsi dėl vaikų pervedimo į Viešintų pagrindinę mokyklą, kas pablogintų atsakovės galimybę su jais bendrauti.Ieškovės namai nėra saugūs vaikams, atsakovės tėvas, kuris nors ir išsituokęs su ieškove, gyvena tuose pačiuose namuose, girtauja, būna agresyvus. 2018 m. kovo 22 d. I. iš Vaiko raidos centro parvyko gyventi su atsakove į Niūronių kaimą. Mergaitė lanko vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nekyla problemų nei ugdymo įstaigoje, nei tarpusavio santykiuose, nei su atsakove, nei su jos sugyventiniu.Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad nepritaria skundžiamos teismo nutarties panaikinimui. Nurodo, kad šiuo metu teisme yra iškeltos dvi bylos dėl vaikų sugrąžinimo bei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Tarp ieškovės ir atsakovės ilgą laiką vyksta konfliktas, kuris neduoda pagrindo svarstyti laikinosios globos nustatymo, nes nėra CK 3.254 straipsnyje numatytų nurodytų vaiko laikinosios globos pagrindų. Atsakovė neprižiūri savo vaikų, nes ieškovė neleidžia to daryti. Atsakovė per savo gyvenimą yra pasielgusi neatsakingai – vaikus palikusi motinos priežiūrai, konfliktavo su sugyventiniais, tačiau jai nusprendus vaikus pasiimti ir auginti, ieškovė pradėjo sudarinėti kliūtis vaikams grįžti pas motiną.Atsakovė, pradėjusi gyventi su D. M., su kuriuo auginą bendrą sūnų, geba savarankiškai spręsti savo problemas. Socialiniai darbuotojai neturi pastabų dėl šeimos gyvenimo būdo. Ieškovė niekada nesikreipė dėl savo vaikaičių globos, noro ja būti neišreiškė, reikalingų dokumentų nepateikė.Ieškovė nesudaro vaikams galimybės palaikyti ryšius su motina, galimai nuteikinėja vaikus prieš ją. Nevykdo pareigos paruošti ir išleisti į ugdymo įstaigos I. S., siekia įrodyti, kad mergaitė negali lankyti mokyklos dėl ligos.Skyriaus surinkti duomenys apie M. K. sveikatą keltų abejonių dėl jos skyrimo vaiko globėja. Jos namuose vyksta konfliktai su buvusiu sutuoktiniu.Ieškovės elgesys rodo, kad ieškovė savarankiškai prisiimtą anūkų priežiūrą vykdo kurdama konfliktą ir priešpriešą su anūkų motina E. M..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliantė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, tačiau teismas juos atsisako priimti, nes dalis jų yra byloje, o kiti nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje (CPK 314 str.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinosios globos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumoCPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai - I. S. gyvena su motina E. M., E. M. – su močiute M. K.. Apeliantė teigia, kad dėl nuolatinių konfliktų su atsakove, ji negali užtikrinti vaikų interesų, nes negali atstovauti vaikaičių gydymo įstaigose.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomą laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, byloje pateiktus argumentus bei atsikirtimus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinosios globos nustatymo.Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnis numato vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą prieš vaiką arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikams nustatymo, globėjos skyrimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas savo nepilnamečių vaikų I. ir V. atžvilgiu, taip pat nėra duomenų apie jos netinkamą dabartinį gyvenimo būdą. Bylos duomenys patvirtina, kad gyvenimas su savo motina vaikams nekelia grėsmės. E. M. nėra apribota motinos valdžia. Taip pat byloje nėra objektyvių rašytinių įrodymų, kuriuose buvo užfiksuotas smurtas ar netinkamas motinos elgesys vaikų atžvilgiu. Vaikų teisių apsaugos išvadose nurodyta, kad pati ieškovė galimai pati nuteikinėja vaikus prieš jų motiną bei ieško netinkamo elgesio įrodymų. Nors tokių duomenų nei vaiko teisių apsaugos nei socialiniai darbuotojai neturi. Taigi ieškovė neįrodė, kad atsakovė daro vaikams žalą ar netinkamai su jais elgiasi ir dėl to kyla pavojus vaikų saugumui.Pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatyta laikina močiutės ir motinos bendravimo su vaikais tvarka bei priteistas iš atsakovės išlaikymas sūnui, kuris gyvena su močiute, tai padės užtikrinti motinos ir močiutės bei vaikų, kurie šiai dienai gyvena atskirai bendravimą. I. S., kuri bylos duomenimis, turi sveikatos problemų, gyvena su motina, kuri pajėgi užtikrinti jos sveikatos priežiūrą. Kitų priežasčių ieškovė, prašydama skirti ją vaikų laikinąja globėja, nenurodė. Ieškovės skundas yra grįstas emocijomis, o ne realia būtinybe vaikams skirti laikinąją globą. Esant būtinybei kreiptis pas medikus dėl E., ieškovė turi informuoti sūnaus motiną, kuri turi teisę ir pareigą vykti pas medikus kartu bei, būdama jo įstatyminė atstovė, gauti visą informaciją apie vaiko sveikatą. Esant nurodytoms aplinkybėms šiai dienai pagrindų skirti laikinąją globą vaikams ir jų globėja skirti ieškovę nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes nėra grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus apeliantei, įvykdymui ar jo apsunkinimui. Taigi nėra vienos iš sąlygų būtinų taikant laikinąsias apsaugos priemones.Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė netikslinga ir neproporcinga siekiamiems tikslams.Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 str., CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.