- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2118-1078/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- D. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2021 m. birželio 20 d. 8.05 val., Vilniuje, Molėtų pl., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. M. kaltę pripažino, paaiškino, jog iš vakaro susipykęs su tėvais išgėrė 0,7 l butelį degtinės, o ryte, apie 6 val., sėdo už vairo ir važiavo iš Molėtų raj. į Vilnių. Suvokė, kad gali būti neblaivus, bet jautėsi gan gerai. Pareigūnai sustabdė prie sankryžos. Pabendravo su pareigūnais, jį nuvežė į skyrių, o automobilį, priklausantį jam, uždarė į aikštelę. Jis iš karto sutiko su alkotesterio parodymais. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant dukros atsakomybėn. Su dukra bendrauja telefonu, nes dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kai dukra atvažiuoja į Vilnių - susitinka. Su dukra santykiai labai artimi. Dukra sako, kad jam reikia kreiptis į psichiatrą pasitarti, kodėl taip pasielgė. Planuoja, pasibaigus darbų sezonui (dirba stogdengiu), paklausyti dukters patarimo ir kreiptis pagalbos. Kaltinamojo teigimu, jis negeria kiekvieną dieną. Dukra yra jam autoritetas, gerbia jos nuomonę ir klauso. Apie įvykį dukrai pasakė po savaitės. Dukra reagavo siaubingai. Jam buvo labai sunku paskambinti dukrai ir prisipažinti. Dukra padarė įtaką, jį drausmins ir ateityje, nes supranta, kad negali dar kartą nuvilti dukters.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. M. kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2021 m. birželio 19 d., vakaro metu, vartojo degtinę, kokia talpa nežino, galimai 0,7 l, išgėrė visą butelį, o po to nuėjo miegoti. 2021 m. birželio 20 d. atsikėlęs apie 6 val., nusprendė važiuoti link namų. Tuo metu jautėsi gerai, įvertino savo būklę ir nusprendė sėsti už jam nuosavybes teise priklausančio automobilio Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Jam važiuojant Vilniuje, Molėtų pl., jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad norėtų patikrinti jo blaivumą. Jam sutikus, alkotesteris parodė 3,10 prom., buvo nustebęs, kadangi tikrai jautėsi gerai. Prisipažino policijos pareigūnams, kad 2021 m. birželio 19 d., vakaro metu, vartojo alkoholį. Prieš sėdant už vairo, 2021 m. birželio 20 d., alkoholinių gėrimų nevartojo. Policijos pareigūnai nusivežė jį į policijos įstaigą. Labai gailisi, kad sėdo už vairo neįvertinęs situacijos (b. l. 65-67).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G., apie 7.50 val. buvo gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Molėtų pl., link Vilniaus važiuoja automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevruoja, vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant Vilniaus mieste, Molėtų pl. pastebėjo minėtą automobilį. Privažiavus automobiliui iš galo, įjungus garso ir šviesos signalus, automobilis buvo sustabdytas netoli Mokslininkų g., Vilniaus kryptimi. Patikrinus vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad tai D. M. Pajutus alkoholio kvapą, sklindantį iš jo burnos, buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo neblaivumą. Jam alkoholio kiekio matuokliu 8.05 val. buvo nustatytas 3,10 prom. girtumas, tikrinant antrą kartą, apie 8.23 val. – 3,15 prom. sunkus girtumo laipsnis. D. M. buvo pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių, automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 54-56).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. birželio 20 d., 7.52 val., Bendrajame pagalbos centre gauta informacija, jog nuo Utenos link Molėtų pl. važiuoja visureigis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja (b. l. 3-7).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir liudytojo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo, metu (b. l. 8).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2021 m. birželio 20 d. iš D. M. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai nekoordinuoti. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 8.05 val. nustatyta 3,10 prom., o antro tikrinimo metu 8.23 val. – 3,15 prom. girtumas (b. l. 14-15). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0004 išrašuose (b. l. 16-17).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. M. (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. M. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį išvakarėse prieš sėsdamas už vairo. Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. B. parodymai, alkotesterio rodmenų išrašai, Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog asmeniui 2021 m. birželio 20 d. 8.05 val. nustatytas 3,10 prom., o 8.23 val. – 3,15 prom. neblaivumas, taip pat policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog D. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo D. M. dukra D. K. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tėčiui įtaką darys bendraudama. Tėtis pats paskambino ir pasakė apie įvykį. Po įvykio tarpusavyje daug kalbėjo apie šį įvykį, tokį jo elgesį. Tiek ji, tiek tėvas labai pergyvena dėl to, kas įvyko. Ji sakė jam, kad yra kaltas ir turi apmąstyti, kodėl taip atsitiko, siūlė kreiptis į psichologą. Jie tarpusavyje daug bendrauja telefonu, skambinasi, ji atvažiuoja kartais į Vilnių, tuomet gyvena pas tėvą, jų ryšys yra labai artimas.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis D. M. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, D. M. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susijęs su alkoholio vartojimu, paskirtos baudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį. Pažymėtina, kad teismo posėdyje D. M. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo D. M. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju D. M. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo dukra – D. K. Teismo posėdyje paaiškino, jog jų santykiai yra labai artimi, ryšį palaiko nuolat bendraudami telefonu, susitikdami. Teismo posėdžio metu D. K. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, jo elgesį. D. K. nurodė, jog stengsis ateityje tiek per bendravimą, tiek su močiutės pagalba, gyvenančia su kaltinamuoju, užtikrinti, kad toks D. M. elgesys niekada nepasikartotų.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. K. yra verta teismo pasitikėjimo: šiuo metu nedirbanti (dirbo iki 2021 m. rugpjūčio 13 d.), tačiau buvusio darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, neteista, nors per pastaruosius penkerius metus 1 kartą bausta administracine tvarka, tačiau paskirta bauda sumokėta laiku, kas rodo, jog asmuo linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teismo posėdžio metu nurodė itin kritiškai vertinanti D. M. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi bei tvirtą pasiryžimą padėti kaltinamajam ir užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad D. K. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant D. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant D. M. D. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamąjį su D. K. siejantis ryšys yra itin artimas, šiuo metu D. K. nedirbanti, laidavimas nustatytinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. D. M. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,10 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (3,10 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. birželio 20 d.
BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. D. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam D. M. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo D. M. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto (automobilio) konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. apribotos D. M. nuosavybės teisės į automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant naudotis, disponuoti ir valdyti nurodytą turtą, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį D. M. (b. l. 75-76). Kadangi automobilis Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
D. M. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 20 d.;
- automobilio Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 22 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti ir prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su nuosprendžio nuorašu, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.