- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- AN20.-632-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00362-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos pilietės D. K. J. A. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė), atstovaujamos atstovų pagal įstatymą – motinos S. M. R. A. ir tėvo K. J. M. A. (toliau – ir atstovai pagal įstatymą, užsieniečiai), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61070 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendime nurodyta, jog remiantis nepilnametės pareiškėjos motinos S. M. R. A. atžvilgiu priimtu 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 22S60510, kuriuo pareiškėjos motina buvo įleista į Lietuvos Respubliką, jos nepilnametės dukros atžvilgiu priimtas analogiškas sprendimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61070 dalį dėl pareiškėjos laikino apgyvendinimo ir prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju užsienietei gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo laisvės apribojimų, nes užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų. Pagrindas, kuriuo remtasi atsisakant užsienietei suteikti laisvę judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje stokoja teisinio apibrėžtumo, nes nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės nulėmė tokį sprendimą, atsisakymo pagrindas nėra individualizuotas.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su šeima neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. 2021 m. spalio 13 d. priimtas sprendimas Nr. 21S32048 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Su šiuo sprendimu pareiškėja nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs – pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja. Kadangi per šešis mėnesius nuo pareiškėjos užregistravimo MIGRIS, galutinis sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Be to, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų šešių mėnesių laikotarpiui. Taigi esant tokiai situacijai, Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietė nustojo būti prieglobsčio prašytoja, nebegali būti taikomas, nes pareiškėjai apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjos skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai pagal įstatymą nurodė, kad jiems yra skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, motina su vaikais gali laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, to paties nori ir tėvas, kadangi jam yra taikomi judėjimo ribojimai.
Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti Migracijos departamento atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 21M32048 nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Taigi pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja.
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Žemesnės instancijos teismas
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, priimta remiantis pareiškėjos motinos atžvilgiu priimtu sprendimu, nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytas aplinkybes. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pažymėtina, kad pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nebuvo sulaikyta, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos atstovų pagal įstatymą paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, nuo 2022 m. kovo 18 d. jai netaikomi judėjimo laisvės ribojimai. Konkrečių apgyvendinimo sąlygų, jų trūkumų pareiškėjos atstovai pagal įstatymą įrodymais neapibūdino. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikytas laikinas apgyvendinimas buvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidama Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jai teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai pagal įstatymą nebendradarbiavo su kompetentingais valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Dar iki skundo teismui pateikimo, Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio įsiteisėjo. Pareiškėja nebėra prieglobsčio prašytoja, prieglobsčio prašymo motyvai įvertinti, jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra patikrintas, įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjai prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų buvę pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs Migracijos departamento sprendimas, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, priimtą galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir tai, kad ji neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, galima manyti, kad pareiškėja, turėdama galimybę laisvai judėti, galėjo išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Be to, pareiškėjai praradus prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, dėl tolimesnių klausimų, susijusių su užsieniečio judėjimo laisve Lietuvos Respublikoje, sprendžia Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikdama teikimus dėl užsieniečio sulaikymo arba alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022 nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjai šešių mėnesių laikotarpiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjos skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61070 dalis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos D. K. J. A. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61070 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.