- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- 2-2120-910/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36382-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- BUAB „Saurona“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Saurona“ atstovui advokato padėjėjui K. D., atsakovui S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Saurona“ ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Saurona“ 2016-10-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4990,87 Eur žalai, atsiradusiai dėl neperduoto bankrutuojančios įmonės turto, atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartimi UAB „Saurona“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2015-06-23. Atsakovas buvo paskutinysis UAB „Saurona“ vadovas. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą, lėšas ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ. Iškėlus UAB „Saurona“ bankroto bylą, atsakovas bankroto administratoriui privalėjo perduoti visą Bendrovės turtą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Bendrovės ilgalaikio turto sąraše apskaityta 12 ilgalaikio turto vienetų, iš kurių administratoriui perduota tik 10. Administratoriui neperduota: 1) katilo sistema „Tekla DracoDuo“, kurios likutinė vertė – 4350 Eur; 2) vyno šaldytuvas „Hoover“, kurio likutinė vertė – 640,87 Eur. Nurodytas turtas įkeistas kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“. Bankroto administratorius išsiuntė atsakovui prašymą dėl nurodyto turto perdavimo, tačiau iki šiol šis Bendrovės turtas neperduotas. Atsakovui neperdavus viso bankrutuojančios Bendrovės turto, bankroto administratorius negali tinkamai vykdyti bankroto procedūros, užtikrinti, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė kreditorių reikalavimų dalis. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas, neperdavęs bankroto administratoriui Bendrovės turto, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas įmonės valdymo organo pareigas, taip pat ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, todėl privalo atlyginti Bendrove padarytą žalą, nes tam yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad UAB „Saurona“ turtas buvo saugomas patalpose (duomenys neskelbtini). Be to, ieškinyje nurodyti ir bankroto administratoriui neperduoti daiktai buvo įkeisti kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“. Atsakovas, kaip saugotojas, ir J. D. TŪB, kaip pasaugos davėjas, 2014-10-09 sudarė Pasaugos sutartį dėl 616,04 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), saugojimo. Atsiliepime teigiama, kad UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, neturėdama pagrindo, 2015-03-10/12 savavališkai užėmė patalpas (duomenys neskelbtini), kartu užvaldydama ir UAB „Saurona“ priklausiusius daiktus, kurie buvo saugomi šiose patalpose. Atsakovo teigimu, dėl tokių neteisėtų UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ veiksmų jis 2015-03-31 kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau jį pradėti atsisakyta. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo apskųstas, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-22 nutartimi skundą atmetė. Tačiau, atsakovo teigimu, šioje nutartyje nurodyta, kad 2015-06-12 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo priimta nutartis dėl UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ – įmonė, neturėdama teisinio pagrindo, savavališkai pateko į patalpas ir vykdė veiklą, naudodamasi svetimu turtu. Atsakovo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Saurona“ turtas dėl patalpų savininkų ir jo kreditorių ginčo liko patalpose ir iš jų dingo. Atsiliepime pažymėta, kad patalpos, kuriose buvo ginčo daiktai, buvo užimtos iki UAB „Saurona“ bankroto bylos iškėlimo 2015-06-10, ir 2015-06-30 priėmimo-perdavimo aktu atsakovas perdavė bankroto administratoriui visus likusius UAB „Saurona“ daiktus. Pasak atsakovo, akivaizdu, kad turto, kuris buvo dingęs, jis negalėjo perduoti dėl UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ neteisėtų veiksmų, tikėtina, jog būtent ši įmonė yra atsakinga dėl bankroto administratoriaus nurodomų daiktų dingimo iš užimtų patalpų. Atsiliepime pažymėta, kad atsakovas 2015-11-11 pateikė bankroto administratoriui atsakymą, kuriame nurodė, jog administratoriaus reikalavimas negali būti įvykdytas, nes patalpos (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai užgrobtos, ir nebuvo galimybės pasiimti jose likusių kitų asmenų daiktų. Atsakovo teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis tinkamai vykdė savo pareigas, o ginčo daiktų dingimą lėmė aplinkybės, už kurias atsakovas negali atsakyti. Atsiliepime pažymima, kad bankroto administratorius turi ne tik pareigą ginti bankrutuojančios Bendrovės ir jos kreditorių interesus, bet ir nepažeisti atsakovo teisių bei interesų. Patenkinus pareikštą ieškinį, susiklosčiusi situacija reikštų, kad, negalėdamas patekti į patalpas pasiimti daiktų, atsakovas būtų priverstas atlyginti dingusių daiktų vertę. Atsakovo nuomone, jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra esminės sąlygos – neteisėtų atsako veiksmų, atsakovas tinkamai vykdė jam tenkančias pareigas.
Ieškovo atstovas 2017-02-07 teismo posėdyje palaikė ieškinį, remdamasis ieškinyje išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas 2017-02-07 teismo posėdyje nurodė, kad prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes jis tinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, o dėl ginčo daiktų dingimo nėra jo kaltės, susiklosčiusioje situacijoje jis padarė viską, ką galėjo.
Atidėjus bylos nagrinėjimą dėl būtinybės pateikti papildomus įrodymus, ieškovas, pateikęs reikalautus įrodymus, padavė teismui prašymą šią civilinę bylą 2017-03-09 15.30 val. teismo posėdyje nagrinėti jo atstovams nedalyvaujant.
Atsakovas neatvyko į 2017-03-09 15.30 val. teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsakovas neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartimi UAB „Saurona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Likvidas“ (b. l. 7-9). Ši nutartis įsiteisėjo 2015-06-23 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
UAB „Saurona“ vadovas nuo 2014-12-01 iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas S. S. (Juridinių asmenų registro duomenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
UAB „Saurona“ ilgalaikio turto sąraše, sudarytame 2015-05-31, nurodyta dvylika turto objektų (b. l. 11).
Iš BUAB „Saurona“ turto 2015-06-30 perdavimo-priėmimo akto matyti, kad bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui perduota dešimt turto, priklausančio bankrutuojančiai Bendrovei, objektų (b. l. 12).
Bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Saurona“ ilgalaikio turto sąraše nurodytus Bendrovės turto objektus, nustatė, kad jam neperduoti du turto vienetai: 1) katilo sistema „Tekla DracoDuo“, kurios likutinė vertė – 4350 Eur; 2) vyno šaldytuvas „Hoover“, kurio likutinė vertė – 640,87 Eur.
Bankroto administratorius 2015-11-10 raštu Nr. 15/11/10/01 kreipėsi į buvusį UAB „Saurona“ vadovą S. S., prašydamas perduoti Bendrovės turtą: katilo sistemą „Tekla DracoDuo“ Nr. 1515292/01 ir vyno šaldytuvą „Hoover“ Nr. 3400089109411734 (b. l. 15-16).
Atsakovas 2015-11-11 rašte bankroto administratoriui nurodė, kad perduoti prašomo turto negali, nes nurodyti daiktai, buvę patalpose (duomenys neskelbtini), buvo užvaldyti kitų asmenų (b. l. 37).
Dėl bankrutuojančios įmonės vadovo civilinės atsakomybės už įmonės turto bankroto administratoriui neperdavimą
Nagrinėjamoje byloje ieškovui atstovaujantis bankroto administratorius prašo taikyti atsakovui, kaip buvusiam BUAB „Saurona“ vadovui, civilinę atsakomybę už bankrutuojančios įmonės turto dalies neperdavimą.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu) įtvirtinta įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organų pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartyje, kuria UAB „Saurona“ iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organai įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui Bendrovės turtą ir dokumentus. Byloje nustatyta, kad ieškovo bankroto administratoriui neperduota Bendrovės Ilgalaikio turto sąraše, sudarytame 2015-05-31, nurodyto turto dalis: 1) katilo sistema „Tekla DracoDuo“, kurios likutinė vertė – 4350 Eur; 2) vyno šaldytuvas „Hoover“, kurio likutinė vertė – 640,87 Eur. Atsakovas neneigia, kad šio turto administratoriui neperdavė, tačiau su ieškiniu nesutinka, remdamasis tuo, jog nurodyto turto negalėjo perduoti dėl to, kad šie daiktai yra neteisėtai užvaldyti kitų asmenų.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės atsakovui taikymo, turi pareigą įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); žalos faktą ir dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės taikymo, turi pateikti įrodymų, kurie paneigtų jo kaltės prezumpciją.
Taip pat pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungtyniškumo principą kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Saurona“ direktorius, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens valdymo organo pareigas, be to, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą.
Ieškovas teisingai nurodo, kad CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organų pareigos, tarp jų – veikti juridinio asmens atžvilgiu sąžiningai ir protingai, šiuo atveju taikytinos atsakovui, kuris buvo UAB „Saurona“ vadovas. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas UAB „Saurona“ vadovas, turėjo pareigą tinkamai valdyti ir tvarkyti Bendrovės turtą, rūpintis jo išsaugojimu. Iškėlus Bendrovei bankroto bylą, atsakovui, kaip vadovui, atsirado įstatyme, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, įtvirtinta pareiga – Bendrovės turtą perduoti bankroto administratoriui.
Byloje nustatyta, kad UAB „Saurona“ turėjo ilgalaikio turto, kurio sąrašas pateiktas Ilgalaikio turto sąraše, sudarytame 2015-05-31. Pagal byloje pateiktus įrodymus, iškėlus UAB „Saurona“ bankroto bylą, bankroto administratoriui perduota 10 iš 12 nurodytame sąraše įrašytų ilgalaikio turto objektų (2015-06-30 perdavimo-priėmimo aktas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankroto administratoriui neperduota: 1) katilo sistema „Tekla DracoDuo“, kurios likutinė vertė – 4350 Eur; 2) vyno šaldytuvas „Hoover“, kurio likutinė vertė – 640,87 Eur.
Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą jo, kaip buvusio UAB „Saurona“ vadovo, pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą, kuris apskaitytas Bendrovės dokumentuose (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo argumentų, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, nes tinkamai vykdė jam tenkančias pareigas, pažymėtina, kad teismo proceso metu atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jog, būdamas Bendrovės vadovas, jis atidžiai ir atsakingai rūpinosi Bendrovės turtu, kurio negali perduoti bankroto administratoriui, ir kad nurodytas turtas prarastas dėl neteisėtų kitų konkrečių asmenų veiksmų, o atsakovas realiai neturėjo galimybių ginčo turtą sugrąžinti Bendrovei (CPK 12, 178 straipsniai).
Pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad Bendrovės turto dalies neperdavimas reiškia žalos bankrutuojančiai Bendrovei ir jos kreditoriams padarymą: UAB „Saurona“ bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų bendra suma – 39 074,92 Eur; bankroto administratoriui perduoto Bendrovės ilgalaikio turto likutinė vertė – 10 720,20 Eur (b. l. 11); Bendrovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 nutartį, 2016-07-19 nutartį) (b. l. 17-18). Taigi akivaizdu, kad dėl neperduoto Bendrovės turto, bus patenkinta mažiau kreditorių reikalavimų, nei jų būtų patenkinta, jeigu bankroto administratoriui būtų perduoti visi Bendrovei priklausančio turto objektai.
Darytina išvada, kad ieškovo bankroto administratorius įrodė žalos Bendrovei faktą ir tokios žalos dydį, apskaičiuotą šiuo atveju pagal atsakovo neperduotų turto objektų likutinę vertę bankroto bylos iškėlimo metu: katilo sistemos „Tekla DracoDuo“ – 4350 Eur, vyno šaldytuvo „Hoover“ – 640,87 Eur, iš viso – 4990,87 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidus pareigas išsaugoti bei perduoti Bendrovės turtą, ir Bendrovei atsiradusios žalos, netekus turto dalies (CK 6.247 straipsnis).
Ieškovui įrodžius tris būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius jo kaltės prezumpciją.
Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad atsakovas, teigdamas, jog Bendrovės turto objektai, dėl kurių neperdavimo administratorius reikalauja žalos atlyginimo, yra neteisėtai užvaldyti UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, ne tik nepateikė jokių leistinų įrodymų savo teiginiams pagrįsti, bet ir nepareiškė prašymo įtraukti jo įvardytą asmenį dalyvauti byloje. Atidėjus bylos nagrinėjimą papildomiems įrodymams pateikti, atsakovas net neatvyko į 2017-03-09 teismo posėdį, kad savo poziciją pagrįstų papildomais paaiškinimais (CPK 186 straipsnis). Kita vertus, atsiliepime į ieškinį atsakovas pats nurodė, kad tik tikėtina, jog už ginčo turto praradimą atsakinga UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“. Atsakovui nepateikus įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti prielaidą, kad atsakovo įvardyta bendrovė gali būti susijusi su ginčo daiktų neperdavimu, nebuvo pagrindo įtraukti šią bendrovę dalyvauti byloje teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas negali būti aktyvus ir padėti atsakovui įgyvendinti jo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio. Be to, rengiantis bylos nagrinėjimui atsakovui buvo pasiūlyta naudotis advokato pagalba (CPK 161 straipsnis), tačiau atsakovas nurodė tokia teise nesinaudosiąs.
Duodamas paaiškinimus 2017-02-07 teismo posėdyje, atsakovas tvirtino, kad jis ėmėsi visų įmanomų veiksmų ginčo turtui iš kitų asmenų neteisėto valdymo susigrąžinti, tačiau to nepavyko padaryti, nes ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, o įeiti į patalpas (duomenys neskelbtini), jis neturėjo galimybių.
Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Visų pirma, pabrėžtina, kad 2015-03-31 pareiškimo (b. l. 28-29) policijai padavimas savaime neįrodo, jog ginčo turto objektai buvo užvaldyti kitų asmenų (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pareiškime išdėstyta tik pareiškimą pateikusio atsakovo pozicija, kuriai patvirtinti jokių kitų įrodymų nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis). Kita vertus, pats atsakovas pateikė į bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-22 nutartį, priimtą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 38-41). Iš šios nutarties matyti, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti remiantis tuo, jog nenustatyta, kad UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ neteisėtai vykdė veiklą patalpose (duomenys neskelbtini), ir kad pasisavino patikėtą ar jos žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto Pirmojo policijos komisariato tyrėjo 2015-04-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, išaiškinta, kad UAB „Saurona“ direktorius S. S. dėl daiktų (teismo pastaba: esančių patalpose (duomenys neskelbtini)) atsiėmimo gali kreiptis į bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotą asmenį (b. l. 38). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2015-05-18 nutarime, paliekant galioti 2015-04-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodyta, kad pareiškėjai dėl daiktų ir įrangos atsiėmimo gali kreiptis į bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotą asmenį (b. l. 38-39).
Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ėmėsi konkrečių veiksmų, konkrečių teisinių priemonių, jog sugrąžintų UAB „Saurona“ turtą, kuris, jo teigimu, buvo saugomas patalpose (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad dėl Bendrovės turto, kuris neperduotas bankroto administratoriui, atsakovas, būdamas Bendrovės vadovas, nebuvo tiek atsakingas ir apdairus, kiek susiklosčiusiomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismo proceso metu atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jo kaltės dėl ieškovo reikalaujamos žalos atsiradimo prezumpciją (CPK 12, 178 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas, be kita ko, nurodė, kad ginčo daiktai buvo apdrausti draudimo bendrovėje, todėl kreditorius galėjo pasinaudoti teise gauti draudimo išmoką.
Pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės už neišsaugotą ir neperduotą bankroto administratoriui Bendrovės turtą. Iš ieškovo pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad UAB „Saurona“ sudaryta Turto draudimo sutartis galiojo nuo 2014-03-20 iki 2015-03-19 (b. l. 81, 82-83). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, tuo metu buvęs Bendrovės vadovu, kreipėsi į draudimo bendrovę, pranešdamas apie draudžiamąją įvykį ir prašydamas išmokėti draudimo išmoką už dingusį turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius apie jam įkeistų daiktų dingimą sužinojo gavęs 2015-06-16 teismo eksperto raštą (b. l. 86), kai Turto draudimo sutartis jau buvo pasibaigusi.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už bankrutuojančiai Bendrovei padarytą žalą, neišsaugojus ir neperdavus dalies Bendrovės turto, todėl ieškinys tenkintinas (CK 6.246-6.249 straipsniai; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą, – 149,73 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), taip pat 2,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina iš viso 152,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nutarė:
patenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Saurona“ (juridinio asmens kodas 303022122) naudai 4990,87 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų 87 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 4990,87 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimties eurų 87 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 152,05 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.