Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Asta Bernatavičienei, nukentėjusiajam A. M., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas– pagrindinis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

2) 2013-03-21 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 165 str. 1d., 187 str. 3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2012 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini), išlauždamas metalines grotas, įsibrovė į ūkinį pastatą, priklausantį A. M. ir iš jo pagrobė 2 vnt. traktoriaus ratų komplekte su ratlankiais ir kameromis, kurių 1 vnt. vertė 250 Lt, viso už 500 Lt, 1 ritę 30 m vielos, kur 1 m vertė 10 Lt, viso už 300 Lt, 3 automobilinių linges ,,Moskvič 412“, kurių 1 vnt. vertė 100 Lt, vis už 300 Lt, 2 vnt. pastiprintų lingių, kurių 1 vnt. vertė 100 Lt, viso už 200 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam A. M. 1300 Lt turtinę žalą.

M. Č. 2012 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 20 d.. iki rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini), išlupdamas spyną, slapta įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį A. M., ir pagrobė A. M. priklausančius daiktus: 1 ritę 50 m elektros laido, 1 m kaina – 6 Lt, bendrai 300 Lt, aliuminį 100 Lt baką, aliumininę 20 Lt vertės vonelę, 25 Lt vertės aliuminio kibirą, televizoriaus vidaus detales, kurių vertė 300 Lt; tęsdamas nusikalstamą veiką, išlauždamas metalines grotas, įsibrovė į A. M. ūkinį pastatą, iš kur pagrobė 1 ritę tvoros tinklo 20 m ilgio, kur 1 m kaina 10 Lt, bendrai 200 Lt, 150 m aliumininio laido rutulį, kur 1 m vertė 1 Lt, bendrai 150 Lt, 200 Lt vertės darbinį spaustuvą – laikiklį, automobilio ,,Moskvič“ detales: 200 Lt vertės galinį tiltą, 300 Lt vertės priekinį tiltą, 200 Lt vertės mechaninę pavarų dėžę; priekabos detalę – 100 Lt vertės ašį su guoliais, 4 vnt. keturkampių 2 m ilgio metalinių vamzdžių, kurių 1 vnt. vertė 25 Lt, bendrai 100 Lt, metalinį 80 Lt vertės priekalą ir padarė A. M. 2275 turtinę žalą.

M. Č. 2012 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), sulaužydamas spyną, įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį A. M., ir pagrobė A. M. daiktus: 100 Lt vertės aliuminį vandens baką, 3 aliuminio puodus, kurių 1 vnt. vertė 50 Lt, bendrai 150 Lt, 2. aliuminio puodus, kurių 1 vnt. vertė 20 Lt, bendrai 40 Lt, 20 Lt vertės aliuminį skalbimo mašinos dangtį, kurio vertė 20 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam A. M. 310 Lt turtinę žalą.

M. Č. kaltinamas pagal LR BK 187 str. 3d. tuo, kad 2012 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), sulaužydamas spyną, įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį A. M., ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą- sulaužė 2 vnt. spintos durų užraktų mechanizmus, kurių 1 vnt. vertė 75 Lt, bendrai 150 Lt sumai, tuo padarė A. M. bendrą 150 Lt turtinę žalą.

M. Č. kaltinamas pagal LR BK 165 str. 1d. tuo, kad laikotarpyje nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 25 d. prieš savininko A. M. valią, įsibrovęs į A. M. namą, esantį (duomenys neskelbtini), jame gyveno, tuo pažeidė A. M. gyvenamo būsto neliečiamumą.

Apklaustas kaltinamuoju, M. Č. kaltu prisipažino pilnai. Kaltinime nurodytais laikotarpiais jis įsibrovė į M. namą ir ūkinį pastatą. Pirmą kartą į ūkinį pastatą pateko nuo langelio nuėmęs grotas. Į namą pateko vieną kartą išlupdamas prastai besilaikančią spyną, kitą kartą-sulaužydamas spyną. Nurodo, kad M. name tik pernakvojo vieną naktį, jame negyveno. Jis buvo susipykęs su tėvais ir išėjo iš namų. Naktį pernakvojo M. name, po to pavogė M. daiktus ir daugiau name nebuvo.

Iš M. pavogtus daiktus jis pridavė metalo supirktuvėje, pinigus išleido savo reikmėms.

Sutinka atlyginti ieškinį.

Laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. iki 2012 m. spalio 25 d. vėl buvo įvykdyta vagystė iš namo vidaus, pavogta daug daiktų, sugadintas turtas už 410 Lt.

Reiškia 3860 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės, ir 20 000 Lt-dėl neturtinės žalos atlyginimo.

A. M. protokolu–pareiškimu praneša apie vagystes iš jo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvykdytas 2012 m. kovo mėn., laikotarpyje nuo 2012m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. iki 2012 m. spalio 25 d. iš jo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5-6, 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2d., ir teisme ištyrus bylos įrodymus, ši jo veikos kvalifikacija pasitvirtino.

Kaltinamasis parodė, kad į namą bei ūkinį pastatą jis brovėsi su tikslu pavogti daiktų. Kaltinamasis į pastatus pateko sulaužęs spynas bei nuėmęs lango grotas, t. y. įsibrovė. Jis žinojo, jog namuose nėra namo savininko, nes nukentėjusysis pastoviai čia negyveno, iš šia aplinkybe jis pasinaudojo. Taigi M. Č. į A. M. į namą bei ūkinį pastatą įsibrovė- pateko prieš savininko valią ir pavogė jo turtą, kuris kaltinamajam buvo svetimas ir jam nepriklausė. Jo veikoje yra ir LR BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo subjektyvusis veikos požymis-M. Č. į namą įsibrovė su tikslu pagrobti turtą.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str.2 d.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. kaltinamasis išteisintinas, nes byloje nėra įrodymų, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką. M. Č. buvo kaltinamas, kad jis įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį A. M., ir sugadino - sulaužė du spintos durų užraktus kurių vieno vertė 75 Lt bendrai 150 Lt vertei. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių užraktų vertę, neaišku, ar tokie užraktai apskritai buvo sugadinti. Be to, užraktai buvo sugadinti šalinant fizinę kliūtį vagystei.

M. Č. buvo kaltinamas ir pagal LR BK 165 str. 1d. tuo, kad laikotarpyje nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 25 d. prieš savininko A. M. valią, įsibrovęs į A. M. namą, jame gyveno ir tuo pažeidė A. M. gyvenamo būsto neliečiamumą. Dėl šio kaltinimo M. Č. išteisintinas, nes jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Kaltinamasis paaiškino, kad jis prieš vagystę A. M. name praleido vieną naktį, po to pagrobė daiktus ir juos išsinešė, daugiau į namą nakvoti nebuvo grįžęs. Nukentėjusysis gi aiškina, kad kaltinamasis gyveno ilgai, nes buvo prisukta elektros. Tačiau kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis išvažiuodamas atjungia elektrą, pasiima saugiklius, todėl jis niekaip nebūtų galėjęs naudotis elektra. Kaltinamasis nurodė, kad jis susipyko su tėvais ir išėjo iš namų bei gyveno pas draugą tame pačiame kaime, pas nukentėjusįjį pernakvojo tik vieną naktį prieš vagystę.

Nesant neginčijamų įrodymų, kad M. Č. padarė veiką, numatytą LR BK 165 str. 1d., jis dėl šio kaltinimo išteisintinas.

A. M. byloje pareiškė 20 00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės, ir 3860 Lt-dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala įstatyme apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1d.). Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad po įvykių dėl pergyvenimų jam sušlubavo sveikata, paūmėjo lėtinės ligos, prasidėjo nemiga.

Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 20 000 litų, tačiau apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką. Nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nukentėjusiojo sveikata dėl tiesioginių kaltinamojo veiksmų nebuvo sutrikdyta, jo gyvenimo kokybė po vagysčių nesuprastėjo. Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o piniginė satisfakcija už padarytą skriaudą. Būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes jis yra labai jauno amžiaus, savo turto neturi, pradėjo dirbti neseniai.

Vadovaujantis išdėstytu ir siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, nukentėjusiojo A. M. patirtą neturtinę žalą įvertinant 1000 litų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl 3860 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, kaltinamasis jį pripažįsta.

Kaltinamojo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. Č. padarė nusikaltimus, kurie įstatymo priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.). Jis dirbantis, anksčiau teistas, tačiau nusikaltimus, už kuriuos dabar teisiamas, jis padarė prieš priimant nuosprendį kitoje byloje. M. Č. charakterizuojamas patenkinamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra labai jauno amžiaus, dirba. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad bausmės tikslai–sulaikyti asmenis nuo naujų nusikaltimų padarymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujus nusikaltimus-gali būti pasiekti neatėmus jam laisvės ir neizoliavus nuo visuomenės, todėl M. Č. taikytinas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Č. dėl kaltinimo pagal LR BK 165 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

M. Č. dėl kaltinimo pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. Č. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2012 m. kovo mėn. epizodas) ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2012 m. rugpjūčio 20 d.-rugpjūčio 23 d. epizodas) ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (2012 m. rugpjūčio 26 d.-spalio 25 d. epizodas) ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant ir subendrintą bausmę M. Č. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013 m. kovo 21 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. Č. atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir išieškoti jam iš M. Č. 1000 litų, ieškinį dalyje dėl 19 000 litų atmesti.

Nukentėjusiojo A. M. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir išieškoti jam iš M. Č. 3860 litų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Č. palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.