Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui T. B., tretiesiems asmenims G. B. ir Bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kinlitus“ dėl 267 210, 25 Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovo T. B. priešieškinį dėl laidavimo sutarties ir susitarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad sudarytos laidavimo sutartys šalims turi įstatymo galią. Atsakovo vadovaujama bendrovė „Kinlitus“, kurios vienintelis akcininkas yra T. B., neįvykdė sutartinės prievolės – negrąžino kreditų. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes, žinodamas apie galimą sutartinių prievolių nevykdymą, vengė bendradarbiauti ir dėti pastangas, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat sąlygomis protingas asmuo. Laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika yra visuotinai pripažįstama ir netgi yra sąžininga – laiduotojas papildomai parodo, kad tiki verslo perspektyvomis, yra suinteresuotas jo sėkme. O kai laiduotojas yra ir bendrovės vienintelis akcininkas bei vadovas – laidavimas yra logiškas žingsnis. Atsakovas vadovavo bendrovei, naudojosi gautu pelnu, todėl teiginiai, kad nesuprato sudaromų sutarčių sąlygų ir pasekmių, priklausė nuo ieškovo, buvo nepatyręs, yra deklaratyvūs.

2009-12-23 atsakovas T. B. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo pateiktas laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Nurodė, kad ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir įteisina esminę šalių nelygybę. Nurodė, kad atsakovas nenorėjo pasirašyti ginčijamų laidavimų sutarčių, nes kredito ir overdrafto sutarčių įvykdymas buvo pilnai užtikrintas skolininko UAB „Kinlitus‘ nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų įkeitimu. Ieškovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovas, kaip fizinis asmuo, nuo banko priklauso, turėjo neatidėliotinų poreikių kaip UAB „Kinlitus“ direktorius (bendrovės verslui buvo reikalingos lėšos), yra ekonomiškai silpnas (turi šeimą, vaikų, kuriuos reikia išlaikyti), neinformuotas bei nepatyręs. Laidavimo sutarčių pasekmės šalims iš esmės nelygios – bankas, kaip kreditorius, bet kokiu atveju susigrąžins skolą, skolininkas UAB „Kinlitus“ turi galimybę pasinaudoti bankroto procedūra, o laiduotojas privalo grąžinti visą skolininko negrąžintą skolą. Tokiu būdu vienintelio laiduotojo rizika yra absoliuti. Bankas privertė atsakovą pasirašyti laidavimo sutartis visai skolos sumai, o tai rodo, kad bankas užsitikrino skolos grąžinimą perteklinėmis priemonėmis. Šitoks rizikos ir pasekmių disbalansas iš esmės prieštarauja protingumui ir teisingumui, bei sudaro pagrindą remiantis CK 6.228 str. atsisakyti sutarties. Laidavimo sutartys prieštarauja LR CK 1. 5 str. ir 2. 50 str. 2 d. nuostatoms. Todėl sandoris yra negaliojantis pagal CK 1.80 str. 1 d. (b. l. 179 – 184 tomas 1).

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė tenkinti byloje pareikštą priešieškinį, o ieškinį atmesti. Nurodė, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, atsakovas buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį prieš savo valią, nes neturėjo pasirinkimo. Todėl ginčijami sandoriai, remiantis LR CK 1.80 str. 1 d., yra niekiniai ir negalioja.

Tretysis asmuo BUAB „Kinlitus“ prieštaravimų dėl byloje pareikšto ieškinio nereiškė (b. l. 150 – 151 tomas 1).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

Ieškovas „Swedbank“, AB ir tretysis asmuo BUAB „Kinlitus“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas T. B., 2004-03-12 sudarė kredito linijos sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė UAB „Kinlitus“ 30 000, 00 Lt kreditą ir nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2005-03-12 (b. l. 6 -13, 92-96 tomas 1). Vėliau kredito linijos sutarties šalys pasirašė papildomus susitarimus:

1. 2004-10-11 susitarimą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl kredito sumos padidinimo iki 55 000 (b. l. 14 – 15, tomas 1);

2. 2004-12-23 susitarimą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2005-12-23 ir kredito sumos padidinimo iki 300 000 Lt (b. l. 16, 17 tomas 1);

3. 2005-12-23 susitarimą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 300 000 Lt kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2006-01-31 (b. l. 18 tomas 1);

4. 2006-01-31 susitarimą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl 300 000 Lt kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2006-07-31 ir suteikto kredito grąžinimo dalių ir terminų (b. l. 19-21 tomas 1);

5. 2006-07-31 susitarimą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl negrąžinto 237 500 Lt kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2007-07-31, palūkanų padidinimo ir suteikto kredito mažinimo dalių ir terminų (b. l. 22-25 tomas 1);

6. 2007-03-07 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negrąžinto 167 500 Lt kredito padidinimo iki 200 000 Lt (b. l. 26-27 tomas 1);

7. 2007-07-31 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negrąžinto 192 500 Lt kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2008-07-31 (b. l. 28 tomas 1);

8. 2008-05-23 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negrąžinto 200 000 Lt kredito sumos sumažinimo ir grąžinimo termino 2008-06-22 nustatymo (b. l. 29, 30 tomas 1);

9. 2008-07-31 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl negrąžinto 190 000 Lt kredito grąžinimo termino iki 2009-01-31 nustatymo, palūkanų padidinimo ir kredito mažinimo grafiko (b. l. 31, 33 tomas 1);

2007-03-16 ginčo šalys sudarė overdrafto sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 000 Lt kredito suteikimo ir nustatė galutinę kredito grąžinimo datą 2008-03-16. 2008-03-17 susitarimu Nr.(duomenys neskelbtini) sutartis buvo pakeista, padidinant palūkanų normą ir pratęsiant grąžinimo terminą iki 2009-03-17 (b. l. 64 – 71 tomas 1).

Kreditų grąžinimui užtikrinti bankas su atsakovu T. B. 2004-10-11 pasirašė laidavimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) (su vėlesniais laidavimo sutarties sąlygų pakeitimais) ir 2008-03-17 Nr.(duomenys neskelbtini), kuriomis laiduotojas T. B. laidavo, kad UAB „Kinlitus“ įvykdys kredito linijos ir overdrafto sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (b. l. 56 – 63, 72 – 74 tomas 1). Šalys susitarė, kad ieškovas „Swedbank“, AB suteiks T. B. vadovaujamai įmonei UAB „Kinlitus“ pagal kredito linijos sutartį – 190 000 Lt ir pagal overdrafto sutartį 50 000 Lt, o atsakovas T. B., atstovaudamas UAB „Kinlitus“, įsipareigojo skolą grąžinti ir laidavo už kredito gavėją visu savo turtu.

Šiaulių apygardos teismas 2009-09-16 nutartimi UAB „Kinlitus“ iškėlė bankroto bylą (b. l. 147 tomas 1), o 2009-12-31 Šiaulių apygardos teismo nutartimi bankroto byloje Nr. B2-292-267/2010 buvo patvirtintas „Swedbank“, AB bankrutuojančiai UAB „Kinlitus“ pareikštas 267 210, 25 Lt kreditorinis reikalavimas (b. l. 37 – 39 tomas 2). Šalys neginčija šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos skolininko BUAB „Kinlitus“ neįvykdytos piniginės prievolės dydžio, kuris grindžiamas ieškovo teismui pateiktais skaičiavimais (b. l. 157-161 tomas 1).

Tarp šalių kyla ginčas dėl nurodytos skolos išieškojimo iš laiduotojo – atsakovo T. B..

Įstatymas nustato, jog sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir tinkamai (LR CK 6.4 str., 6.38 str., 6.200 str.).

Pagal LR CK 6.76, 6.81 straipsnių nuostatas laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojo T. B. atsakomybė kreditoriui „Swedbankas“, AB atsirado 2004-03-12 kredito linijos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) ir 2004-10-11 laidavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini), bei 2007-03-16 overdrafto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-03-17 Nr.(duomenys neskelbtini) laidavimo sutarties (Laidavimo sutarčių 2.1., 3.1., 3.2., 3.3 ir kt. punktai) pagrindu, nes pagrindinis skolininkas – UAB „Kinlitus“, neįvykdė laidavimu užtikrintos prievolės, t. y. negrąžino bankui pagal kredito linijos ir overdrafto sutartis gautų kreditų ir nesumokėjo palūkanų. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str.). Tai reiškia, jog pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidarieji bendraskoliai (CK 6.6 str.), todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek ir skyrium. Atsakomybės solidarumas atskiria laidavimą nuo garantijos, nes garanto atsakomybė yra subsidiari. Ieškovui teisę reikšti ieškinį ir pradiniam skolininkui (UAB „Kinlitus“), ir laiduotojui (T. B.) garantuoja CK 6.6 str. 4 d., 6.6. str. 5 d., 6.14 str. 3 d., 6. 81 str. ir Laidavimo sutarties 2.1., 3.1., 3.2., 3.3 punktai. Todėl atmestini atsakovo ir trečiojo asmens G. B. argumentai, susiję su CK 6.86 straipsnio nuostatų taikymu ir su ieškovo pareiga patenkinti savo reikalavimą kitų prievolės užtikrinimo būdų pagalba.

Atsakovas T. B. savo atsisakymą tenkinti jam, kaip laiduotojui, pareikštus reikalavimus grindžia tuo, kad jis, pasirašydamas laidavimo sutartį, supratęs, jog tai – tik formalus dokumentas, būtinas, kad UAB „Kinlitus“ būtų suteiktas kreditas. Vertindamas tokius ieškovo argumentus teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Normaliai atidus ir protingas asmuo niekada nepasirašytų laidavimo sutarties dėl beveik ketvirčio milijono Lt paskolos grąžinimo, naiviai tikėdamasis išvengti šia sutartimi prisiimtų prievolių įvykdymo, o atsakovas tvirtina pasielgęs būtent taip. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas turi pakankamą išsilavinimą, vadovavo įmonei, yra pasirašęs ne vieną sutartį. Todėl, turėdamas pakankamai žinių bei gyvenimiškos patirties, ketverių metų bėgyje pasirašydamas dviejų laidavimo sutarčių ir penkių pakeitimų tekstus, T. B. galėjo ir turėjo teisingai suvokti šių sutarčių turinį (esmines sutarties sąlygas) ir pasekmes (sutarties šalių teises ir pareigas). Dėl to negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad, sudarydamas laidavimo sutartis, jis nesuvokė, jog ši sutartis, kredito negrąžinimo atveju gali sukelti neigiamas pasekmes jo asmeniniam ar šeimos turtui. Tokias išvadas teismas daro vadovaudamasis LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kuriose nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ketinimus, faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokius šalių veiksmus. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, kad kredito, overdrafto ir laidavimo sutartys buvo pasirašomos keletą kartų, sutarčių sąlygos per ketverius metus buvo keičiamos, pratęsiamas kredito grąžinimo terminas. Todėl atsakovas turėjo galimybę atsakingai apmąstyti savo veiksmų pasekmes. Atsakovo teiginiai, kad laidavimo sutartys buvo pasirašytos iki galo nesuprantant pasekmių bei neturint kitos išeities, nuneigti ieškovo pateiktų laidavimo sutarčių turiniu ir byloje apklaustų liudytojų A. G. ir T. D. parodymais, kurie paaiškino, kad bendradarbiavimas su atsakovo T. B. įmone – UAB „Kinlitus“ tęsėsi beveik penkerius metus, jokios prievartos, sudarant sutartis, nebuvo, o atsakovas jokių pretenzijų dėl laidavimo sutarčių sudarymo bankui nereiškė (b. l. 53 – 58 tomas 2).

Byloje nustatyta, kad 2004 metų pradžioje atsakovas sudarė kredito linijos sutartį dėl 30 000 Lt kredito linijos UAB „Kinlitus“ suteikimo. Suteikiant šį kreditą, su bendrovės vadovu T. B. laidavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tik 2004-10-11, kai buvo didinamas UAB „Kinlitus“ kreditavimas iki 55 000 Lt, pasiūlyta T. B. sudaryti laidavimo sutartį. Tuo metu atsakovas turėjo galimybę apsispręst ir grąžinti 30 000 Lt bendrovės kreditą (bendrovė tuo metu dirbo pelningai) ir nedidinti finansinių įsipareigojimų bankui, nuo kurio jis teigė jautęsis priklausomas. Tačiau atsakovas padidino ne tik bendrovės įsipareigojimus, bet ir laidavo už juos, pasirašydamas laidavimo sutartis. Todėl atmestini atsakovo argumentai, susiję su CK 6.228 str. nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje.

Vertindamas ar atsakovas galėjo suprasti sudaromų laidavimo sutarčių (ir susitarimų dėl jų pakeitimo) esmę, teismas taiko protingumo kriterijų (CK 1. 5 straipsnis), t. y. atsakovo elgesį vertina atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad teisių ir pareigų, atsirandančių sutarties pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažįstamas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (LR Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005).

Atsakovo ir trečiojo asmens G. B. teigimu, ieškovas yra nesąžiningas, nes reikalauja skolos priteisimo iš laiduotojo ir skolininko, kai UAB „Kinlitus“ įkeisto turto pakanka susidariusiai skolai padengti. Teismo vertinimu, šie teiginiai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir neatitinka teisės normų, reglamentuojančių solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6 str.), laiduotojo atsakomybę (CK6.81 str.) ir įvykdžiusio prievolę laiduotojo teises (CK 6.83 str.) turinio. LR CK 6.76 str. 2 dalyje nustatyta, kad laidavimo prievolė yra papildoma, šalutinė. Jos galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu. Todėl ieškovas, atsisakęs dalies reikalavimo pagrindiniam skolininkui – Bankrutuojančiai UAB „Kinlitus“, toje reikalavimo dalyje netektų teisės reikšti ieškininį reikalavimą laiduotojui, nes laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.87 str.).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį ir reikalavimai dėl jau minėtų laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek būtų susiję su valios trūkumu, sudarant sutartį, o nenuoseklūs atsakovo paaiškinimai, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju sutartys ginčijamos, siekiant atsakovui naudingo rezultato – išvengti sutartimis prisiimtų piniginių prievolių vykdymo.

Atsakovas T. B. ginčija laidavimo sutartį sutarčių negaliojimo pagrindu, numatytu LR CK 1. 80 straipsnio 1 d., tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Iš priešieškinio turinio galima spęsti, kad, ieškovo manymu, sutartis pažeidžia imperatyvias CK 1. 5 straipsnio nuostatas. Teismas šioje nutartyje jau pasisakė dėl CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų taikymo nagrinėjamoje byloje. Todėl atmestini atsakovo argumentai, susiję su šios teisės normos aiškinimu ir taikymu.

Negalima sutikti ir su atsakovo argumentais dėl CK 2.50 str. nuostatų taikymo, nes atsakovo prievolė grąžinti paskolą kildinama iš laidavimo sutarties, o ne iš juridinio asmens dalyvio prievolės atsakyti pagal juridinio asmens prievoles (CK 2. 50 str., 6. 81 str.).

Įstatymas numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti netesybas (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu ar sutartimi nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo (LR CK 6. 37, 6.210 str.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu, kolegija konstatuoja, kad ieškovo „Swedbank“, AB ieškinys dėl pagrindinio skolininko UAB „Kinlitus“ negrąžintos kredito dalies, nesumokėtų palūkanų už kreditą ir penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo T. B. yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas, o atsakovo priešieškinis dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia neįrodytas, todėl atmestinas (CK 6.38 str., 6.76 str., 6.77 str., 6.81 str. 1, 2 d., 6. 37str., 6. 200 str. 1 d., 6. 210 str. 6. 872 str., 6. 6. 874str., CPK 178 str.).

Vadovaujantis LR CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo T. B. priteistinas žyminis mokestis – 8 016, 00 Lt valstybei ir 36 Lt pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nuspre ndžia:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) ieškovo „Swedbank“, AB (įmonės kodas 112029651, adresas Savanorių per. 19, LT-03502, Vilnius, sąskaita Nr. LT92300010000000049 Banko kodas 73000) naudai 267 210, 25 Lt (du šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius du šimtus dešimt Lt 25 ct.) skolą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009-05-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 8 016, 00 Lt (aštuonis tūkstančius šešiolika Lt) žyminį mokestį ir 42, 41 Lt (keturiasdešimt du Lt 41 ct.) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.