Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-1213-601/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2-1213-601/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00031-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1213-601/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00031-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A.S. (KAYI ?N?A AT SANAY? VE T?CARET A.?.) ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pranešimo nutraukti sutartį pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei atsakovės kaltės konstatavimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovas KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A.S. 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 10 d. pranešimu Nr. (33.200)2-88 „Dėl 2018 m. birželio 14 d. sutarties Nr. SR-0396 nutraukimo“ atliekamą vienašališką 2018 m. birželio 14 d. sutarties Nr. SR-0396 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, pripažinti, kad 2018 m. birželio 14 d. sutartis Nr. SR-0396 nutrūko dėl atsakovės kaltės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas, veikdamas kaip rangovas, ir atsakovė, veikdama kaip užsakovė, 2018 m. birželio 14 d. sudarė sutartį Nr. SR-0396 dėl S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų (toliau – Sutartis) atlikimo, pagal užsakovės pateiktus techninius sporto paskirties pastato, esančio Perkūno al. 5, Kaune, rekonstravimo ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos projektus. Ieškovas 2020 m. sausio 8 d. pranešė atsakovei, kad dėl atsakovės kaltės sustabdo Sutarties vykdymą. Atsakovė 2020 m. sausio 10 d. pateikė pranešimą Nr. (33.200)2-88 „Dėl 2018 m. birželio 14 d. sutarties Nr. SR-0396 nutraukimo“ (toliau – Pranešimas), kuriuo pareiškė, kad vienašališkai po 21 dienos nutraukia Sutartį reikalaujant iš ieškovo 460 000 Eur sumos, kaip atsakovės patirtų nuostolių, bei yra sustabdęs 1,1 mln. Eur atlyginimo už ieškovo atliktus darbus mokėjimą.

3. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės Pranešimas dėl Sutarties nutraukimo yra neteisėtas, o Sutartis turi būti pripažinta nutrūkusi dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiškė tuo, kad atsakovė ieškovui nepateikė tinkamos viso statybos objekto projektinės dokumentacijos. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. vienašališkai nusprendė pakeisti Techninį projektą keičiant ir statomo objekto paskirtį, ko pasekoje iš esmės pakito ieškovo darbų atlikimo ekonomija, eiga ir Sutarties įvykdymo trukmė. Nepaisant to, ieškovui nuolat prašant, vengė ir vilkino pateikti reikalingą stadiono rekonstruojamos dalies atnaujintą techninį projektą, kas stabdo darbų vykdymą ir sąlygoja tai, kad ieškovas objektyviai negalėtų užbaigti projekto iki Sutartyje numatyto termino. Ieškovas pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovas negavo techninio projekto A laidos, t. y., techninio projekto pakeitimų, kurie yra būtini, nes atsakovė perprojektavo rekonstruojamą statinio dalį, pakeitė cokolinio aukšto išplanavimą, suplanavo dvejus laiptus ant terasos lygio ir cokolinio aukšto, suplanavo papildomą liftą, papildomą tualetų bloką koncertams (susitarimas dėl šių papildomų darbų atlikimo buvo pasirašytas tik 2019 m. lapkričio 6 d.). Kadangi šie pakeitimai yra cokoliniame aukšte, t. y. aukšte, nuo kurio pradedami statybos darbai, ieškovas negalėjo vykdyti ir kitų visos Sutarties statybos darbų. Taigi, atsakovė nevykdė ir nebuvo jokių pagrindų tikėtis, kad artimiausiu metu įvykdys savo sutartines pareigas pateikti tinkamą viso statybos objekto projektinę dokumentaciją, t. y. pagal atsakovės atliktus pakeitimus pakoreguotą techninio projekto laidą. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nutraukti arba sustabdyti Sutarties vykdymą iki tol, kol atsakovė ištaisys Sutarties pažeidimus.

4. Kita vertus, anot ieškovo, atsakovė nepilnai ir nekokybiškai atliko esamos objekto būklės įvertinimą ir geodezinius matavimus dar techninio projekto rengimo stadijoje, dėl ko iš esmės didėjo darbų apimtys bei sudėtingėjo projektiniai sprendiniai (pavyzdžiui, dėl nustatytos kitokios faktinės esamų konstrukcijų padėties buvo koreguojami projektiniai sprendiniai atitinkamai koreguojant projekte esančių ašių sistemą). Taigi, atsakovė, nutraukdama Sutartį dėl neva ieškovo kaltės, neatsižvelgė į savo kaltės laipsnį. Be to, pranešimą apie vienašališką Sutarties nutraukimą pareiškė tik po to, kai ieškovas pranešė apie Sutarties vykdymo negalimumą ir tolimesnių rangos darbų sustabdymą. Juolab, kad ji niekada nereiškė pretenzijų dėl ieškovo darbų kokybės, o pretenzijos dėl darbų vėlavimo prasidėjo tik po to, kai atsakovė priėmė sprendimą pakeisti techninį projektą. Skundžiamame Pranešime nurodyta, kad Sutartis nutraukiama dėl esminių Sutarties pažeidimų, nors pačiame Pranešime nenurodoma kaip faktiškai pasireiškė ieškovo veiksmai, sąlygojantys esminį Sutarties pažeidimą.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė tvirtina, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, išimtinai dėl ieškovo kaltės, jam pažeidus esmines Sutarties sąlygas. Anot atsakovės, Pranešimo apie Sutarties vienašališką nutraukimą metu, t. y. likus apie 4 mėnesiams iki Sutartyje numatyto darbų termino pabaigos, ieškovas buvo atlikęs tik labai nežymią darbų dalį – tik apie 28 proc. Taigi, atsakovei tapo akivaizdu, kad net ir pasitelkus papildomus subrangovus (kai net esamiems subrangovams ieškovas buvo skolingas dideles sumas), ieškovas įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir atlikti likusius 72 proc. darbų per 4 mėnesius nesugebės – tai objektyviai neįmanoma. Juolab, kad ieškovas tam neturėjo pakankamai nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių. O ieškovo teiginiai neva darbo projektų negalėjo parengti dėl papildomų darbų ar/ir dėl to, kad savivaldybė nepateikė neva būtinų techninio projekto sprendinių pakeitimų, yra nepagrįsti, nes dauguma papildomų darbų atsirado ne dėl atsakovės norų ar ambicijų, o būtent dėl ieškovo noro darbus vykdyti kitaip nei buvo pasiūlęs pirkime, tokiu būdu pagerinant sau sąlygas. Be to, ieškovo veiksmai Sutarties galiojimo metu bei ieškinyje nurodyti teiginiai tik patvirtina, kad jis jokio ketinimo tęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį neturi ir neturėjo.

Šalies argumentai

7. Ieškovo teiginiai, neva jis savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė dėl atsakovės kaltės, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, atsakovė neatsisakė parengti būtinų Rekonstrukcijos techninio projekto sprendinių pakeitimų atsiradus papildomiems darbams ar jų pakeitimams, jeigu tokie Rekonstrukcijos techninio projekto pakeitimai būtų buvę privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Tačiau savivaldybė aiškiai nurodė ieškovui, kad nagrinėjamu atveju jokie Rekonstrukcijos techninio projekto pakeitimai nėra reikalingi norint tęsti pradėtus darbus ir kad būtent pats ieškovas pirmiausia turėtų parengti visus reikalingus darbo projekto sprendinius, kad nebūtų pradelstas darbų vykdymo grafikas. Juolab, kad Sutartyje numatyti darbai yra išskaidyti į du atskirus projektus, t. y.: (a) Sporto paskirties pastato Perkūno al. 5, Kaune, rekonstravimo projektą (t. y. Rekonstrukcijos techninį projektą) ir (b) Automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos projektą (t. y. Statybos techninį projektą). Šiems statinių projektams yra išduoti atskiri statybą leidžiantys dokumentai. Todėl ieškovas neturi jokio pagrindo net ir esant tariamiems neaiškumams dėl vieno techninio projekto ir galimo poreikio keisti kuriuos nors jo sprendinius, vėluoti ir/ar visiškai neatlikti darbų pagal kitą – savarankišką ir atskirą – techninį projektą. Be to, net ir tuo atveju, jeigu statybos darbų eigoje ir atsiranda poreikis keisti kuriuos nors projektinius sprendinius, remiantis Sutarties nuostatomis būtent ieškovas turi inicijuoti ir parengti atitinkamas Darbo projektų korekcijas ir kitus būtinus dokumentus bei juos pateikti savivaldybei ir kitiems statybos dalyviams tvirtinti. Kita vertus, jeigu ieškovui buvo akivaizdu, kad jis nespės atlikti visų būtinų darbų pagal Darbų vykdymo grafiką atsiradus papildomiems darbams, jis turėjo operatyviai įvertinti šias aplinkybes ir įspėti savivaldybę bei imtis atitinkamų priemonių kuo skubiau pabaigti pradelstus darbus, o ne stabdyti visų darbų atlikimą pagal Sutartį.

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

8. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje pažymėjo, kad bylos šalių nurodomų Sutarties vykdymo aplinkybių, lemiančių Sutarties nutraukimo pripažinimą (ne)teisėtu, įvertinimas yra fakto klausimas, vertintinas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, savo kompetencijos ribose tarnyba pažymėjo, kad, kai pirkimo vykdytojas pasirenka pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai reiškia, jog perkančioji organizacija pasiruošusi mokėti brangiau vien dėl to, kad pasiūlymas būtų aukštesnių kokybinių parametrų, geresnių funkcinių savybių ar, kaip šiuo atveju, darbai būtų įvykdyti per kuo trumpesnį terminą. Šiuo atveju išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pirkime buvo vertinamas tiekėjų pasiūlytas darbų atlikimo terminas, rangovas gavo didesnį balą už pasiūlytą trumpesnį darbų atlikimo terminą. Taigi, tais atvejais, kuomet perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato terminą kaip vieną iš ekonominio naudingumo kriterijų, tiekėjai turi labai atsakingai įsivertinti pirkimo dokumentuose nurodytiems darbams įvykdyti reikalingą terminą ir savo galimybes per tą terminą įgyvendinti pirkimo objektą.

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

9. Kauno miesto savivaldybės administracija vykdė viešąjį pirkimą „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 359093, https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2017-896724). Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A.S., su kuriuo atsakovė 2018 m. birželio 14 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. SR-0396.

10. Ieškovas KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A.S. 2020 m. sausio 8 d. pranešė atsakovei, kad, šiai nevykdant savo sutartinės pareigos pateikti tinkamą viso statybos objekto projektinę dokumentaciją, t. y. pagal atsakovės atliktus pakeitimus pakoreguotą Techninio projekto laidą, ieškovas sustabdo visų statybos darbų objekte S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centriniame stadione, esančiame Perkūno al. 5, Kaune, atlikimą, iki tol, kol atsakovė ištaisys Sutarties pažeidimus.

11. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. sausio 10 d. pateikė pranešimą Nr. (33.200)2-88 „Dėl 2018 m. birželio 14 d. sutarties Nr. SR-0396 nutraukimo“, nurodydama, kad, vadovaudamasi Sutarties 12.3 punktu, 12.3.1 ir 12.3.3 papunkčiais, 12.4 punktu, nuo 2020 m. sausio 31 d. vienašališkai nutraukia 2018 m. birželio 14 d. sutartį Nr. SR-0396 dėl rangovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo.

12. Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia, kad atsakovės Pranešimas dėl Sutarties nutraukimo būtų pripažintas neteisėtu ir Sutartis būtų pripažinta nutrūkusia dėl atsakovės kaltės.

13. Atsakovė tvirtina, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, išimtinai dėl ieškovo kaltės, jam pažeidus esmines Sutarties sąlygas, tuo tarpu ieškovo teiginiai, neva jis savo įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė dėl atsakovės kaltės, yra visiškai nepagrįsti.

14. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų turinio matyti, kad nei viena iš šalių nesiekia tęsti sutartinių įsipareigojimų, pripažįsta faktiškai nutrūkusius sutartinius santykius ir iš esmės byloje siekia, kad būtų konstatuota dėl kurios iš šalių kaltės Sutartis turi būti pripažinta nutrūkusia. Taigi, byloje analizuotinos Sutarties vykdymo aplinkybės, tame tarpe nustatant ar atsakovės Pranešime nurodyti ieškovo pažeidimai yra laikytini esminiais Sutarties pažeidimais, sąlygojusiais Sutarties nutraukimą, o taip pat, ar ieškovo darbų ar jų dalies nevykdymas iš tiesų buvo nulemtas netinkamų atsakovės veiksmų, t. y. ar projektinės dokumentacijos nepateikimas (jeigu bus nustatyta, kad atsakovė turėjo pareigą pateikti techninės dokumentacijos pakeitimus) objektyviai neleido ieškovui vykdyti jo sutartinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

V. Teisiniai argumentai ir išvados

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, visų pirma, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).

16. Iš viešai prieinamų (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2017-896724) viešojo pirkimo Nr. 359093 dokumentų turinio matyti, kad pirkimo objektas – S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbų darbo projektų parengimas pagal prie Sutarties pridedamus Sporto paskirties pastato, esančio Perkūno al. 5, Kaune, rekonstravimo ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos techninius projektus ir darbų kiekių žiniaraščius (techninė dokumentacija) ir rekonstravimo bei statybos darbų atlikimas pagal parengtus darbo projektus, techninę dokumentaciją ir lokalines darbų sąmatas. Pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus: kainos (lyginamasis svoris 90) ir kokybės (lyginamasis svoris 10) santykį, t. y. ekonominis naudingumas apskaičiuotas sudedant tiekėjo pasiūlymo kainos (kainos kriterijus) ir darbų atlikimo termino (kokybės kriterijus) balus. Taigi, nagrinėjamu atveju, darbų atlikimo terminas buvo kokybinis rodiklis, turintis esminę reikšmę vykdant Sutartį.

17. Šiame kontekste visiškai sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos pastebėjimu, kad tais atvejais, kai pirkimo vykdytojas pasirenka pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai reiškia, jog perkančioji organizacija pasiruošusi mokėti brangiau vien dėl to, kad pasiūlymas būtų aukštesnių kokybinių parametrų, geresnių funkcinių savybių ar, kaip šiuo atveju, darbai būtų įvykdyti per kuo trumpesnį terminą. Šiuo atveju išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pirkime buvo vertinamas tiekėjų pasiūlytas darbų atlikimo terminas, rangovas gavo didesnį balą už pasiūlytą trumpesnį darbų atlikimo terminą. Dėl to, tiekėjas jau pasiūlymo rengimo stadijoje turėjo labai atsakingai įsivertinti pirkimo dokumentuose nurodytiems darbams įvykdyti reikalingą terminą ir savo galimybes per tą terminą įgyvendinti pirkimo objektą.

18. Nepaisant to, kad atsakovė pirkimo dokumentuose buvo numačiusi maksimalų 24 mėnesių terminą visiems darbams atlikti/užbaigti, ieškovas, neabejotinai įsivertinęs savo galimybes ir siekdamas pateikti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pasiūlė ir Sutarties 6.1 punkte numatė maksimalų 20 mėnesių terminą nuo darbų pradžios, su galimybe vieną kartą bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams nukelti darbų atlikimo termino pabaigą dėl nepalankių gamtinių sąlygų, dėl trečiųjų šalių neveikimo arba netinkamo veikimo, taip pat dėl atsiradusių papildomų darbų. Darbų pradžia – statybos darbų pradžios diena, įrašyta į Statybos darbų žurnalą, arba data po 20 dienų, kai įsigaliojo Sutartis (Sutarties 1.2 punktas). Nagrinėjamu atveju Sutartį ieškovas ir atsakovė pasirašė 2018 m. birželio 14 d., tačiau dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 2018 m. birželio 14 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. SR-0396 vykdymo sustabdymo), statybvietė ieškovui buvo perduota 2018 m. rugpjūčio 6 d., atitinkamai darbų pagal Sutartį pabaiga turėtų būti 2020 m. balandžio 6 d. Tačiau vienašališku atsakovės sprendimu Sutartis nutraukta nuo 2020 m. sausio 31 d. dėl, atsakovės nuomone, rangovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo.

19. Pagal Sutarties 12.3 punktą, esminiais sutarties pažeidimais laikoma: Sutarties sąlygų 12.2 punkte nurodytų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų nevykdymas, dėl ko užsakovas iš esmės negauna darbų rezultato, kokio tikėjosi (12.3.1 papunktis); Sutarties įvykdymo užtikrinimo pagal 7.3 punkto nuostatas nepateikimas arba visais pagrįstais atvejais nepratęstas Sutarties įvykdymo užtikrinimo galiojimas (12.3.2 papunktis); nepradėjimas laiku vykdyti darbus, kitaip aiškiai parodytas ketinimas netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba darbų pagal darbų vykdymo grafiką nevykdymas, kuomet tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma (12.3.3 papunktis).

20. Iš šioje byloje skundžiamo Pranešimo matyti, kad atsakovė esminiu Sutarties pažeidimu šiuo atveju laikė tai, kad ieškovas viešai ir aiškiai parodė savo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamo įvykdymo, o taip pat, kad ieškovas dėl savo paties kaltės nevykdo darbų pagal darbų vykdymo grafiką ir objektyviai iki darbų atlikimo termino pabaigos jų užbaigti nesugebės. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad ne kuris nors konkretus vienas pažeidimas buvo padarytas iš ieškovo pusės, o visa eilė faktų, rodančių, jog ieškovas yra nepasirengęs, negebantis ir nenorintis tinkamai vykdyti darbus, t. y.: a) ieškovas nuolat ir žymiai atsiliko nuo darbų vykdymo grafiko, o 2020 m. sausio pradžioje, likus mažiau nei 4 mėnesiams iki sutartinio bendro darbų atlikimo termino pabaigos, ieškovas buvo atlikęs tik apie 28 proc. visų pagal Sutartį atliktinų darbų; (b) Sutarčiai tinkamai įvykdyti neturėjo pakankamo darbuotojų skaičiaus ir nerodė pastangų užsitikrinant reikiamą darbuotojų skaičių; (c) Sutarčiai tinkamai įvykdyti neturėjo pakankamų finansinių pajėgumų, dėl ko buvo skolingas ne tik subrangovams, bet ir savo paties darbuotojams; (d) neparengė darbo projektų nei pagal Rekonstrukcijos techninį projektą, nei pagal Statybos techninį projektą, nors tai turėjo būti atlikta dar iki 2019 m. balandžio 29 d.; e) 2020 m. sausio mėn. pradžioje ieškovas vienašališkai ir neteisėtai sustabdė visus darbus pagal Sutartį, nors darbai objekte nebevyko jau nuo 2019 m. gruodžio mėn. dėl paties ieškovo didelių įsiskolinimų tiek subrangovams, tiek paties ieškovo darbuotojams.

21. Ieškovas iš esmės neneigia nurodytų faktų, tačiau tvirtina, kad jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nes atsakovė, dar 2019 m. rugpjūčio/rugsėjo mėn. nusprendusi pakeisti stadiono rekonstruojamos dalies techninį projektą, atnaujintos projektinės dokumentacijos ieškovui nepateikė. Kita vertus, anot ieškovo, nei ieškovo pasitelktų darbuotojų skaičius atliekant darbus, nei atsikaitymai su subrangovais negali būti pagrindu nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo.

22. Pažymėtina, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo per Sutartyje nustatytus darbų atlikimo ir Statybos užbaigimo terminus ir Sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti, perduoti ir užbaigti S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo, panaudojant ir pritaikant stadiono esamą infrastruktūrą, ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos darbus pagal techninius sporto paskirties pastato, esančio Perkūno al. 5, Kaune, rekonstravimo ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos projektus ir suteikti darbo projektų parengimo ir darbams atlikti būtinas inžinerines paslaugas (kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimas, kadastrinių matavimų atlikimas, vykdymo dokumentacijos, kadastrinių matavimo bylų parengimas ir kitos inžinerinės paslaugos), kaip numatyta Sutartyje, ir ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje numatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui Sutarties kainą Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.1 punktas). Taigi, pagal Sutartį ieškovas darbus įsipareigojo atlikti pagal du techninius projektus – sporto paskirties pastato rekonstravimo techninį projektą ir automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos techninį projektą, kurie jam buvo pateikti Sutarties sudarymo metu. Tačiau, Sutartyje taip pat numatyta, kad rangovas turi teisę inicijuoti Sutarties keitimus, jeigu Statybos darbų eigoje atsirado poreikis keistis darbų kiekių (apimtis), tame tarpe ir keisti kuriuos nors projektinius sprendinius (10.1.2, 10.2.3 papunkčiai). Visgi, Sutarties keitimas galimas, be kita ko, tik Sutarties šalių sutarimu (Sutarties 10.2.6 papunktis).

23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sutarties vykdymo eigoje ieškovas ir atsakovė, be kita ko, 2019 m. lapkričio 6 d. sudarė Susitarimą dėl 2018 m. birželio 14 d. sutarties Nr. SR-0396 pakeitimo, kuriuo buvo keičiamos darbų apimtys. Anot ieškovo, būtent šiuo susitarimu numatytų darbų atlikimui atsakovė privalėjo pateikti Techninio projekto pakeitimus, kurie yra būtini, kad ieškovas galėtų rengti darbo projektus ir vykdyti darbus. Tačiau pastebėtina, kad pagal darbų vykdymo grafiką, darbo projektai (pagal abu Techninius projektus) turėjo būti parengti iki 2019 m. balandžio 29 d., kuomet dar net nebuvo svarstomi 2019 m. lapkričio 6 d. Susitarimu patvirtinti papildomi darbai, ir kurių iki pat Sutarties nutraukimo ieškovas taip ir neparengė pagal jai pateiktus techninius projektus. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, neįvykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo parengti darbo projektus, laikydamasis darbų vykdymo grafike numatytų terminų.

24. Kita vertus, kaip nurodo atsakovė, nei ji, nei kuri nors kita šalis niekada nepatvirtino būtinumo keisti nors vieno iš techninių projektų sprendinius. Tokia galimybė (ir tik dėl Rekonstrukcijos techninio projekto) tarp šalių buvo tik svarstoma. Visgi, vėliau buvo nuspręsta, kad nagrinėjamu atveju jokie Rekonstrukcijos techninio projekto pakeitimai nėra reikalingi norint tęsti pradėtus darbus. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, teisės aktai taip pat numato, kad esant neesminiams nukrypimams nuo techninio projekto, nėra būtina keisti techninio projekto sprendinių ir jie gali būti patikslinti jau po statybos darbų užbaigimo kreipiantis į kompetentingas institucijas dėl statybos darbų užbaigimo akto išdavimo (žr. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punktas), o tuo atveju jeigu darbo projektą rengia tas pats projektuotojas, kuris parengė ir techninį projektą, esant neesminių projekto sprendinių pakeitimų apskritai net nėra būtina keisti techninio projekto (jei statytojas to nereikalauja) ir pakanka tik pakoreguoti darbo projekto sprendinius (žr. STR 1.04.04:2017 46 punktą). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pasamdęs tą patį projektuotoją darbo projektų parengimui, t. y. Kauno savivaldybės įmonę „Kauno planas“, kuri parengė ir abu techninius projektus, akivaizdu, kad Rekonstrukcijos techninio projekto pakeitimas ne tik nebuvo būtinas siekiant atlikti darbus Sutartyje numatytais terminais, bet net ir pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo privalomi. Tai patvirtino ir pats projektuotojas 2020 m. kovo 9 d. rašte, nurodydamas, kad nepritaria naujos techninio projekto A laidos išleidimui. Projektuotojas taip pat pažymėjo, kad net jeigu ir butų rengiamas techninio projekto pakeitimas dėl papildomų darbų cokoliniame aukšte, tai neįtakotų tolimesnės kitų darbų, tame tarpe tribūnų įrengimo, potribūninių erdvių užpildymo, stogo įrengimo, eigos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė neturėjo pareigos pateikti ieškovui techninės dokumentacijos pakeitimus, ir juo labiau, tai neturėjo jokios įtakos ieškovo darbų vykdymui.

25. Priešingai, iš bylos medžiagos visumos matyti, kad būtent pats ieškovas nuo pat darbų pradžios nuolat atsiliko nuo darbų vykdymo grafiko, kas buvo akcentuojama tiek pasitarimuose (pavyzdžiui, 2019 m. vasario 12 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. liepos 30 d. 2019 m. rugsėjo 10 d. protokolai), tiek susirašinėjimuose tarp šalių (pavyzdžiui, atsakovės 2019 m. liepos 8 d. raštas Nr. (33.200)2-1872, 2019 m. liepos 9 d. raštas Nr. (33.200)2-1873). Ieškovas procesiniuose dokumentuose net nebando neigti, kad 2020 m. sausio pradžioje, likus mažiau nei 4 mėnesiams iki sutartinio bendro darbų atlikimo termino pabaigos, jis buvo atlikęs tik nedidelę dalį (atsakovės teigimu 28 proc.) visų pagal Sutartį atliktinų darbų. Ir, nors, kaip teisingai sako ieškovas, nei jo pasitelktų darbuotojų skaičius atliekant darbus, nei atsikaitymai su subrangovais negali būti pagrindu nutraukti Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, tačiau šie faktai leidžia objektyviai spręsti, kad darbuotojams ir subrangovams atsisakant dirbti (dėl neatsiskaitymų už atliktus darbus), rangovas negebės atlikti likusių beveik ¾ darbų per 4 Sutarties vykdymo mėnesius. O tai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu pagal Sutarties 12.3.1 ir 12.3.3 papunkčius, ką visiškai pagrįstai konstatavo ir atsakovė. Juolab, kad darbų atlikimo terminas buvo viena iš dedamųjų, pagal kurią buvo vertintas pasiūlymų ekonominis naudingumas, todėl labai svarbu, jog rangovas, pasiūlęs netgi trumpesnį nei reikalauta darbų atlikimo terminą, jo griežtai laikytųsi.

26. Kita vertus, ieškovas, matydamas, kad Sutartyje numatytu terminu akivaizdžiai nespės atlikti visų darbų, vis dėlto, nesikreipė į atsakovę su prašymu pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, nors teismo vertinimu, tokią teisę turėjo, atsižvelgiant į Sutarties vykdymo eigoje atsiradusį poreikį atlikti papildomus darbus (Sutarties 6.4 punktas). Vietoje to, ieškovas vienašališkai 2020 m. sausio mėn. pradžioje sustabdė visus darbus pagal Sutartį, nors tam neturėjo jokio pagrindo. Net ir manydamas, kad atsakovė turi pareigą pateikti atnaujintą stadiono rekonstruojamos dalies techninį projektą (šiame sprendime konstatuota, kad tokios pareigos atsakovė neturėjo), ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė darbus, vykdomus ne tik pagal sporto paskirties pastato rekonstravimo techninį projektą, bet ir pagal automobilių saugyklos su teniso aikštynu statybos techninį projektą. Teismas nagrinėjamu atveju pritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovas tokiu būdu aiškiai parodė ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį, kas pagal Sutarties 12.3.3 papunktį taip pat laikytina esminiu Sutarties pažeidimu.

27. Kiti ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl atsakovės veiksmų vykdant sutartį (šio sprendimo 4 punktas), nepaneigia to, kad ieškovas sutarties vykdymo eigoje padarė esminius Sutarties pažeidimus.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį su ieškovu dėl esminio pažeidimo pagal Sutarties 12.3.1 ir 12.3.3 papunkčių nuostatas. Toks nutraukimas laikytinas nepažeidžiančiu nei šalių pasirašytos Sutarties nuostatų, nei imperatyvių įstatymo reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pripažinus atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį pagrįstumą ir teisėtumą, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

30. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokatų kontora „Ellex Valiūnas ir partneriai“ sudarytą atstovavimo sutartį, taip pat atskiru dokumentu, pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2020 m. kovo 19 d.) prašė priteisti 33 627,35 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių 27 791,20 Eur sudaro išlaidos teisininkų pagalbai apmokėti, o 5 836,15 Eur sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM). Prašomas priteisti išlaidas sudaro ieškinio ir jo priedų analizė, savivaldybės atsiųstos medžiagos analizė, atsiliepimo į ieškinį rengimas, taip pat dubliko analizė, tripliko rengimas bei ieškovo paaiškinimų raštu analizė.

31. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą ženkliai (daugiau negu šešis kartus) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3 papunkčiuose nustatytus dydžius (už atsiliepimą ieškinį maksimali priteistina suma sudaro 3 294,00 Eur, o už tripliką – 1 976,40 Eur). Pažymėtina, kad procesinių dokumentų analizė nėra priskirta prie teisinių paslaugų, už kurias turėtų būti atlygintina; šių paslaugų atlyginimas yra įtrauktas prie atitinkamo procesinio dokumento parengimo. Be to, pastebėtina, kad atsakovė detalizacijoje nurodė, jog atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį rengimą yra įtrauktas tiek į 2020 m. vasario 14 d. sąskaitą, tiek ir į 2020 m. kovo 16 d. sąskaitą, t. y. ta pati paslauga yra įtraukta į dvi skirtingas sąskaitas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, bylos sudėtingumą (byla nėra itin sudėtinga), apimtį (byloje sprendžiamas iš esmės vienas klausimas), pateiktų procesinių dokumentų argumentaciją (triplike dėstomi argumentai iš esmės atitinka atsiliepimo esmę), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei iš ieškovo priteisiama 5 000 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).

32. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A.S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo KAYI INSAAT SANAYI VE TICARET A.S. (juridinio asmens kodas 277425) atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188764867) 5 000 Eur (penkis tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas