- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 1N-32/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas A. M. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – generalinis prokuroras) 2010 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. M. Vilniaus miesto 3-jo apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 16 d., veikdamas bendrininkų grupe su V. L. (V. L. ), M. A. (M. A. ) ir Valentina V. A. , M. A. iš anksto susitarus su savo sutuoktine, AB „Parex“ banko Kauno filialo kasininke V. V. A. , jog ji pagal suklastotas mokėjimo korteles išduos grynuosius pinigus, apie 16 val. kartu su V. L. atvyko į AB „Parex“ banko Kauno filialą, esantį Kaune, K. Donelaičio g. 24, kasininkei V. V. A. pateikė suklastotą, tariamai M. A. vardu išduotą dokumentą su asmens kodu bei suklastotą mokėjimo kortelę ,,VISA BARCLAYS CONNECT“, tariamai išleistą Barclays bank PLC M. A. vardu – tikroji mokėjimo kortelė tuo pačiu numeriu išleista N. A. D. vardu, kurios magnetinėje juostelėje neteisėtai įrašyta informacija paveikė kompiuterinę informaciją, suklastota mokėjimo kortelė buvo autorizuota kaip tikra ir, kasininkei V. V. A. per du kartus išdavus 10 000 Lt ir 5 000 Lt pinigų, apgaule įgijo 15 000 Lt. Iš karto po to tęsdamas nusikalstamą veiką, kasininkeiV. V. A. pateikė suklastotą dokumentą M. A. vardu bei kitą suklastotą mokėjimo kortelę ,,VISA MBNA PLATINUM PLUS“, tariamai išleistą MBNA International M. A. vardu – tikrosios mokėjimo kortelės tuo pačiu numeriu leidėjas yra ,,S. M. Card Limited“, ji išleista H. N. vardu, analogišku būdu apgaule įgijo 20 000 Lt. Taip apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės turtą – 35 000 Lt, tuo padarydamas AB „Parex“ bankui 20 000 Lt, o Barclays bank PLC – 15 000 Lt turtinę žalą, t. y. nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimu 2 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, A. M. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/5. Iš A. M. , V. L. , M. A. ir V. V. A. solidariai priteista 20 000 Lt AB „Parex“ bankui.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo A. M. bei kitų nuteistųjų apeliacinius skundus, 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų M. A. ir V. V. A. kasacinį skundą, 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi jį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė A. M. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą.
Nuteistasis A. M. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra), prašydamas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistasis A. M. , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 447 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti generalinio prokuroro 2010 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 10/4 ir įpareigoti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2010 m. kovo 22 d. nutartimi nuteistojo A. M. skundą atmetė. Nutartyje išsamiai išdėstyta, kad nuteistojo A. M. pareiškime Generalinei prokuratūrai nenurodyta aplinkybių, kurios teismams nebuvo žinomos priimant nuosprendį ir nagrinėjant nuteistųjų skundus apeliacine bei kasacine tvarka.
Nuteistasis A. M. nurodo, jog teismas visiškai neišnagrinėjo jo skundo motyvų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas net nesusipažino su psichiatrijos ekspertizės išvada, kad V. V. A. , pradedant su ja ikiteisminio tyrimo veiksmus 2002 m. lapkričio mėnesį, jau sirgo psichikos sutrikimo liga ir gydėsi. Nors V. A. apklausos galbūt vyko pagal BPK normas, tačiau apklausų ir akistatos su A. M. neturėjo būti, nes tuo metu V. V. A. jau sirgo psichikos sutrikimo liga, o Lietuvos ir tarptautiniai Europos Sąjungos įstatymai draudžia atlikti bet kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus su asmenimis, sergančiais psichikos sutrikimo ligomis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai be medikų išvados, leidžiančios su psichikos sutrikimo liga sergančia V. V. A. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, negalėjo tokių veiksmų atlikti. Dėl to teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius, juos pagrįsdami neteisėtu būdu gautais V. V. A. parodymais. 2008 m. bylą nagrinėjant teisme, jau būdama sveika V. V. A. atsisakė savo parodymų, duotų 2002 m. lapkričio mėnesį, ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnų buvo priversta duoti tokius parodymus, kurie atitiktų V. L. parodymus. Nuteistojo A. M. nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti neteisėti ikiteisminio tyrimo veiksmai su psichikos liga sergančia V. V. A. yra pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl to turi būti pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo atnaujinti bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo A. M. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo teisėjo nutarties, gali panaikinti teisėjo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks aukštesniojo teismo teisėjo sprendimas gali būti priimtas tik nustačius, jog žemesniojo teismo teisėjas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutarties bei turimą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas išsamiai išanalizavo visus A. M. skundo dėl generalinio prokuroro 2010 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 10/4 argumentus ir juos motyvuotai atmetė, todėl teisėjo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamas skundas yra beveik identiškas jau išnagrinėtam Vilniaus apygardos teisme, kuriuo apskųstas generalinio prokuroro nutarimas.
BPK 444 straipsnyje išsamiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.
BPK 444 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo, sprendžiant iš skundo turinio, remiasi A. M. , numatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstami piktnaudžiavimai yra vada atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tik tada, kai dėl šių piktnaudžiavimų buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Šiuo atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimo ir neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimai nesąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo, baudžiamoji byla neatnaujinama. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstami piktnaudžiavimai turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. M. skunde nurodyta aplinkybė, t. y. tariamai nusikalstamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimas, BPK 444 straipsnio prasme negali būti vertinama kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga ir baudžiamąja byla, kurioje A. M. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, piktnaudžiavo ir tai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis. Juo labiau nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir A. M. , jog pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas įrodytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Apskųsdamas Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2010 m. kovo 22 d. nutartį, A. M. nurodo argumentą, jo nuomone, patvirtinantį ikiteisminio tyrimo pareigūnus nusikalstamai piktnaudžiavus, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai be medikų išvados, leidžiančios su psichikos sutrikimo liga sergančia V. V. A. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, negalėjo tokių veiksmų atlikti, dėl to teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius, juos pagrįsdami neteisėtu būdu gautais V. V. A. parodymais.
Toks skundo argumentas nepagrįstas.
Įtariamoji V. V. A. 2002 m. lapkričio 25 d. atsisakė duoti parodymus reikalaudama, jog apklausos metu dalyvautų jos pasirinkta gynėja (t. 9, b. l. 114). 2002 m. lapkričio 26 d. apklausa vyko dalyvaujant jos nurodytai gynėjai, jai kaip įtariamajai išaiškintos procesinės teisės ir ji sutiko duoti parodymus (t. 9, b. l. 116-117). Tuo metu byloje nebuvo patikimų duomenų, leidžiančių abejoti galimybe V. V. A. apklausti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ar net nusikalstami ir neatitiko Lietuvos bei tarptautinių teisės aktų.
Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė V. V. A. atlikta 2003 m. balandžio 17 d., o stacionarinė – 2003 m. lapkričio 20 d.
Skundžiamoje nutartyje teisėjas teisingai nurodė, jog nuteistasis A. M. klaidina teismą, pateikdamas duomenis apie V. V. A. psichikos sveikatos būklę aptariamos apklausos metu.
Taigi stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenys, priešingai nei teigia A. M. , neįrodo aplinkybės, jog V. V. A. nebuvo galima apklausti ar su ja atlikti kitų procesinių veiksmų, o jų atlikimas pažeidė teisės aktus (A. M. skunde nekonkretizavo, kokius). Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje taip pat nurodė, kad teismai teisingai rėmėsi V. V. A. ikiteisminio tyrimo metu 2002 m. lapkričio 26 d. duotais parodymais, nes apklausa vyko, nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų.
Nagrinėję bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aptariamus V. V. A. parodymus įvertino, prisilaikydami ekspertų rekomendacijų. Jos parodymai sutapo su kito nuteistojo V. L. parodymais ir nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne vien V. V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nuteistojo V. L. nuosekliais bei detaliais parodymais, kuriuos pastarasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei akistatos su A. M. metu (t. 1, b. l. 129-130; t. 7, b. l. 12-15). Be to, A. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta AB „Parex“ banko pranešimu, specialisto išvadomis bei kita bylos medžiaga.
Aukštesnės instancijos teismai, instancine tvarka nagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje A. M. pripažintas kaltu, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad tiek bylos ikiteisminis tyrimas, tiek jos nagrinėjimas visų instancijų teismuose atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o įrodymai įvertinti vien kaltinimo aspektu.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo teisėjo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2010 m. kovo 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.