Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-01-20 · Civilinė byla Nr. 2A-107-227/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
2A-107-227/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
R. R.
Trečiasis asmuo
D. K., M. K.
Advokatai
Audronė Mikalauskienė, Saulius Kučys

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-107-227/2011

Violeta Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,

dalyvaujant ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. B.,

atsakovui R. R., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Kučiui,trečiajam asmeniui D. K.,

trečiojo asmens D. K. atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei

nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4155-811/2010 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. R., tretiesiems asmenims D. K. ir M. K. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-5) ir prašė nustatyti, kad atsakovas R. R. yra M. K. biologinis tėvas, giminystės ryšiui įrodyti skirti teismo medicininę ekspertizę, nustačius R. R. tėvystę, priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki M. K. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš R. R. nepilnamečiui vaikui M. K. 144000 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-05-06 iki 2010-05-06; vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. K.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovas ieškinyje bei tretysis asmuo D. K. atsiliepime (b. l. 56-59) nurodė, kad 1995-11-04 gimęs M. K. yra atsakovo R. R. sūnus, tačiau atsakovas nepripažįsta tėvystės. D. K. 2004 m. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl tėvystės nustatymo. Teismui iškėlus civilinę bylą Nr. 2-0044-488/2005, ši byla buvo nutraukta, nes D. K. atsisakė ieškinio. D. K. nurodė, kad ieškinio atsisakė, kadangi R. R. pažadėjo kreiptis į Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyrių pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tačiau atsakovas iki šiol to nepadarė. Kadangi civilinis ginčas tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių nenagrinėjimas, o proceso atnaujinimas nebegalimas, dėl tėvystės nustatymo kreipėsi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovas gimus sūnui, D. K. ėmė vengti, sūnaus nelankė, materialinio išlaikymo neteikė. D. K., kuri yra registruota darbo biržoje, dirba sezoninius darbus ir gauna 315 Lt socialinę pašalpą, jai vienai sunku išlaikyti nepilnametį vaiką, kuris auga, jo poreikiai didėja: berniukas mokosi devintoje klasėje, jam kas mėnesį maistui, aprangai, vitaminams, papildomoms pamokoms apmokėti reikalinga apie 800 Lt suma. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą M. K. po 400 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu ieškinį tenkino: nustatė, kad atsakovas R. R. yra M. K., gim. 1995-11-04, biologinis tėvas, priteisė iš atsakovo R. R. nepilnamečiui vaikui M. K. materialinį išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme (2010-05-07) iki M. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 14400 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-05-06 iki 2010-05-06, paskyrė D. K. vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisė iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą 177 Lt žyminio mokesčio ir 31,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad M. K. mokosi Panevėžio „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, 9 klasėje ir turi sveikatos problemų – jam diagnozuotas I laipsnio mitralinio vožtuvo nesandarumas, galvos skausmai, dėl kurių jam skiriamas gydymas, jis stebimas kardiologų ir neurologų. Jis gyvena kartu su motina trečiuoju asmeniu D. K. . Pagal trečiojo asmens D. K. ieškinį atsakovui buvo iškelta civilinė byla dėl tėvystės pripažinimo ir materialinio išlaikymo priteisimo Nr. 2-0044-488/2005, tačiau jai atsisakius ieškinio ši civilinė byla buvo nutraukta ir atsakovas jai už atsisakymą nuo ieškinio sumokėjo 1000 Lt . D. K. santuoka su V. K. nutraukta( 1993-04-13 įrašas Nr. 169). D. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir 0,0689 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžio r.. Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra . D. K. registruota darbo biržoje, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Jos pajamas sudaro 315 Lt gaunama socialinė pašalpa, apie 1000 Lt per mėnesį pajamos iš atsitiktinių darbų, apie 250 Lt sesers teikiama parama . Vaiko poreikius sveikatai patvirtina trečiojo asmens D. K. pateikti vaistų pirkimo čekiai , kitus poreikius – patirtų išlaidų suvestinė (b.l. 86).

Atsakovas R. R. su žmona, dviem savo vaikais, žmonos pilnamečiu sūnumi iš pirmosios santuokos T. Z. ir motina E. B. gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. Atsakovas dirba UAB „Optical matrix“, gauna 897,50 Lt atlyginimą kas mėnesį. Atsakovo žmona gauna apie 1700 Lt atlyginimą kas mėnesį . Atsakovas savo vardu yra įgijęs garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, taip pat kartu su savo žmona yra žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Panevėžio r, savininkas. Savo vardu registruotų transporto priemonių atsakovas neturi. Iš 2007-11-15 sutarties matyti, kad atsakovas iš savo motinos E. B. įsigijo žemės sklypą, esantį Panevėžio r. sav. (duomenys neskelbtini) bei ten pat esančius gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, už kuriuos Panevėžio miesto savivaldybė įsipareigojo pervesti E. B. iki 2007-11-20 330 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo 216 000 Lt sumą Panevėžio miesto savivaldybei sumokėti per 10 metų lygiomis dalimis kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. mokant po 10 procentų (21 600 Lt). Nustatytu laiku nesumokėjus įmokų, sutartyje numatyti 0,02 procento delspinigiai nuo nesumokėtos sumos . Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus 2010-05-05 rašto Nr. IS-27.7.4-1906 matyti, kad atsakovas nesilaiko sutarties sąlygų . Teismas įvertino bylos aplinkybes, trečiojo asmens D. K., apklaustos liudytojos J. A. paaiškinimus, faktą, kad atsakovas neginčijo minėtų paaiškinimų, ir nustatė, kad atsakovas R. R. yra M. K. biologinis tėvas. Teismas laikė, kad 800 Lt yra pakankama bei protinga suma užtikrinti minimalius M. K. poreikius maistui, drabužiams, mokymuisi ir ugdymui, higienai ir sveikatai. Konstatavo, kad D. K. finansinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo, o iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovas nenurodė savo tikrosios finansinės padėties. Kadangi atsakovas darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų, o tretysis asmuo D. K. M. K. suteikia gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, teismas priteisė iš atsakovo R. R. po 400 Lt periodinių išmokų sūnaus M. K. išlaikymui.

Šalies argumentai

Atsakovas -apeliantas R. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117-119), kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad teismas sprendimu pažeidė subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo principus, kadangi priteistas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomos tėvų gaunamos pajamos, turtas, būtinos išlaidos ir vaiko poreikiai. Jis negali kas mėnesį skirti 400 Lt sūnaus M. K. išlaikymui, nes jo gaunamos mėnesio pajamos sudaro 897,50 Lt, augina dar du nepilnamečius vaikus, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas nepakankamai objektyviai įvertino jo ir trečiojo asmens D. K. turtines padėtis, nes D. K. turi neįkeistą butą, žemės sklypą sodo bendrijoje, o jo namas yra įkeistas, jis privalo mokėti įmokas už paskolą. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ir D. K. negali skirti 400 Lt išlaikymo sūnui M. K.. Jis šiuo metu sūnui išlaikyti galinti skirti po 250 Lt kiekvieną mėnesį.

Atsiliepimas

Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad išlaikymui per mėnesį skiriant vieną minimalią algą, t. y. 800 Lt, yra patenkinami tik minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsakovas iki Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo vengė pripažinti tėvystę, išlaikyti sūnų, kuriam iki pilnametystės liko tik 3 metai.

Tretysis asmuo D. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. D. K. nurodė, kad sūnus turi sveikatos problemų, todėl jam reikalingi vaistai, taip pat sūnus lanko įvairius užsiėmimus, papildomas pamokas, už kurias reikia mokėti. Jai nustatytas 50 proc. darbingumas, kas trukdo susirasti darbą ir dėl to ji yra registruota darbo biržoje. Atsakovas teiginio, jog turi skolinių įsipareigojimų, įrodymais nepagrindė. Tvirtina, kad teismo priteistas 400 Lt išlaikymas iš atsakovo yra proporcingas ir atitinkantis sūnaus poreikius, atsakovo finansinė padėtis geresnė nei jos ir todėl atsakovas turėtų skirti didesnę dalį lėšų sūnaus išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11 p.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai ir priteistos 400 Lt sumos sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti negali.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacijomis, pagrįstai nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens nepilnamečio sūnaus M. K., gim. 1995-11-04, išlaikymui iš abiejų tėvų turi būti skiriama 800 Lt kas mėnesį. Berniukas turi sveikatos problemų, jam reikalingi vaistai, lanko papildomas pamokas, treniruotes, todėl 800 Lt yra objektyvi suma, pakankama užtikrinti minimalius M. K. poreikius maistui, drabužiams, mokymuisi ir ugdymui, higienai ir sveikatai.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, pagrįstai pripažino, kad trečiojo asmens D. K. turtinė padėtis yra žymiai blogesnė. Nors tiek D. K., tiek R. R. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: atsakovas turi įkeistą žemės sklypą su statiniais Staniūnų k., garažą Panevėžyje, tretysis asmuo D. K. turi butą Panevėžyje, žemės sklypą sodo bendrijoje Panevėžio rajone, tačiau jų gaunamos nuolatinės pajamos ženkliai skiriasi. D. K. kiekvieną mėnesį gauna 315 Lt socialinės pašalpos, likusią pajamų dalį sudaro apie 250 Lt jos sesers savanoriškai suteikta pagalba bei apie 1 000 Lt gautų iš atsitiktinių darbų, kurie yra laikini ir priklauso nuo sezono. D. K. darbingumo lygis yra apribotas(darbingumas 50 proc), ji turi sveikatos problemų. D. K. viena augina paauglį sūnų M. K., kuris, kaip nustatyta bylos duomenimis, turi sveikatos problemų, jam reikalingos lėšos vaistams, berniukas lanko papildomas pamokas bei treniruotes. Tuo tarpu atsakovas - apeliantas R. R. yra darbingo amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų. Apelianto ir jo žmonos pajamos sudaro apie 2 600 Lt per mėnesį. Apeliantas kartu su žmona augina du nepilnamečius vaikus, ir nors apeliantas teigė, kad jie turi sveikatos problemų, tačiau savo teiginių nepagrindė(CPK 178 str.). Ieškovas teigė, kad jo gaunamos pajamos yra 897,50 Lt per mėnesį ir jų neužtenka pragyvenimui, tačiau sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus ir užtikrinti jų būtinų poreikių patenkinimą. Turint omenyje, kad ieškovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, savo gyvenamąją vietą, skirti pinigų maistui ir kitoms savo pragyvenimo išlaidoms, mokėti 1 800 Lt kredito įmokas kas mėnesį, galima spręsti, kad 897,50 Lt nėra vienintelės ieškovo pajamos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jis nenurodė savo sutuoktinės gaunamų pajamų. Jis teigdamas, jog prisideda prie sutuoktinės pilnamečio vaiko išlaikymo, apeliacinės instancijos teismui pripažino, kad pastarajam mokama našlaičio pensija, kurios dydžio, jo teigimu, jis nežino. Iš pateiktų duomenų galima matyti, kad atsakovo R. R. sutuoktinė, gaudama apie 1 700 Lt atlyginimą gali daugiau prisidėti prie dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas R. R. neteisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad civilinėje teisėje galiojantis proporcingumo principas reiškia, kad abu tėvai turi skirti vienodą sumą vaikui išlaikyti: teismas, spręsdamas apie nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymą kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko poreikius atitinkančią išlaikymo sumą bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Vieno iš tėvų turtinei padėčiai esant iš esmės geresnei, teismas atitinkamai paskirsto vaiko išlaikymo prievolę proporcingai tėvų gaunamoms pajamoms ir turimam turtui. Teismo posėdžio metu apeliantas R. R. sūnui M. K. sutiko mokėti po 300 Lt išlaikymo kas mėnesį iki pilnametystės, tačiau nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nepilnamečio M. K. būtiniems poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 800 Lt suma ir nors apelianto R. R. turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė nei D. K., teismas paskirsto išlaikymo prievolės dydį per pusę atsakovui ir trečiajam asmeniui. Taip pat turi būti pažymėta, kad tretysis asmuo, augindama paauglį sūnų, viena prisideda prie jo auklėjimo, slaugymo jam susirgus, įvairios kitokios pagalbos, reikalingos vaikui, o tai taip pat atima laiko bei lėšų. Remdamasi išvardintomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai objektyviai įvertino apelianto ir trečiojo asmens D. K. turtinę padėtį ir pažeidė subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo principus.

Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog turi būti mažintinas išlaikymo dydžio įsiskolinimas už trejus metus, atmestinas kaip nepagrįstas. Kai vaiko kilmė iš tėvo ar motinos yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu priteisė iš atsakovo 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-05-06 iki 2010-05-06 (36 x 400 ? 14 400 Lt). Apeliantas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kodėl priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus turėtų būti mažinamas. Tretysis asmuo D. K. viena augino ir iš savo gaunamų pajamų išlaikė sūnų M. K. daugiau nei 15 metų, apeliantas visiškai neprisidėjo prie sūnaus auklėjimo ar materialinio išlaikymo. Ji į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi tik tada, kai viena nebeišgalėjo išlaikyti sūnaus, patenkinti bent minimalių jo poreikių. Atsižvelgdamas į tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo mažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškinį tenkinti, todėl apeliacinis skundas aukščiau aptartais motyvais atmestinas.

Pagal CPK 80 str. kiekvienas ieškinys pagal ieškinio sumą yra apmokestinamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu: turtiniuose ginčuose iki vieno tūkstančio litų žyminis mokestis yra 3 proc., bet ne mažiau kaip 50 Lt. Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškinį tenkinus bylinėjimosi išlaidos, o tarp jų ir žyminis mokestis, net jei ieškinį teikusi šalis nuo jų buvo atleista, yra priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilnai. Žyminis mokestis nuo ieškinio turtinių reikalavimų (400 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis bei 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus) yra 576 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 177 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nepateikė prašymo atleisti jo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimo, todėl iš ieškovo priteistina ir likusi žyminio mokesčio dalis už ieškinį, pagal kurį išnagrinėta byla pirmosios instancijos teisme, - 399 Lt. Už apeliacinius skundus taip pat yra mokamas žyminis mokestis nuo ginčijamos sumos (CPK 80 str. 4 d.). Apeliantas apeliaciniame skunde sutiko mokėti 250 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir nurodė, kad taip pat turėtų būti mažinamas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, todėl laikoma, kad apeliantas ginčijo priteistą 5 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei 150 Lt dydžio periodinių išlaikymo išmokų dalį. Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p bei 80 str. 4 d., apeliantas paduodamas apeliacinį skundą turėjo sumokėti 216 Lt žyminio mokesčio. Kadangi atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 177 Lt žyminio mokesčio, iš jo priteistina likusi 39 Lt suma.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr.(1.2)-SP1-01405 ir 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.(1.2)-SP1-02626 trečiajam asmeniui D. K. suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios 100 procentų sumokėjo valstybė. Pagal pateiktą 2010-12-21 pažymą Nr. 1204 antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje sudaro 440,00 Lt. Apeliacinio skundo netenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 100 procentų valstybės sumokėtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (CPK 98 str., 93str.) bei 5,45 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 str.1d.3p).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 399 Lt (tris šimtus devyniasdešimt devynis litus)žyminio mokesčio dalį už ieškinį bei nesumokėtą 39 Lt(trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą, 5,45 Lt (penkis litus keturiasdešimt penkis centus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui..

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 440,00 Lt(keturis šimtus keturiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos trečiajam asmeniui D. K., išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5630 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui..

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė