- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-581-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- T. K.
- Advokatai
- Dalius Vaitekūnas, Dalius Baranauskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-173-131/2009 pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ 2008-07-15 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 97312,50 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB „Litimpeks bankas“ ir T. K. firma 1994-07-28 pasirašė Kredito sutartį Nr. 4/1032, pagal kurią T. K. firmai buvo suteiktas 80000 Lt kreditas. Pagal minėtos sutarties 1.1 p. kreditą privalėjo sugrąžinti iki 1995-07-28, o pagal 3 p. kredito sutartis galioja iki to momento, kol T. K. firma grąžins kreditą ir sumokės palūkanas. T. K. firmos įsipareigojimų AB „Litimpeks bankas“ įvykdymo užtikrinimui L. B. 1994-07-28 turto įkeitimo sutartimi įkeitė nebaigtą statyti namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėta įkeitimo sutartimi taip pat buvo užtikrinti ir L. B. firmos įsipareigojimų AB „Litimpeks bankas“ grąžinti 100000 Lt kreditą įvykdymas. Kadangi T. K. firma savo įsipareigojimų AB „Litimpeks bankas“ neįvykdė, 1995-05-11 buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 92107,06 Lt skolos išieškojimo nukreipimo į L. B. įkeistą turtą. Realizavus L. B. turtą priverstine tvarka T. K. firmos įsipareigojimai visiškai nebuvo padengti. Per laikotarpį nuo 1995-05-11 vykdomojo įrašo išdavimo iki 1999-03-08 atsakovė savo skolos AB „Litimpeks bankas“ dengimui įnešė 1822 Lt ir skolą sumažino iki 90285 Lt. Nuo 1999-03-08, t.y. po to, kai AB „Litimpeks bankas“ kreipėsi į atsakovę dėl tolimesnio skolos grąžinimo, atsakovė įnešinėjo grynus pinigus ir savo skolą AB „Litimpeks bankas“ sumažino iki 89957,06 Lt. 2006-04-24 Likviduojama UAB „Litimpeks bankas“ ir ieškovas pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 151, kuria buvo perleista 89957,06 Lt dydžio reikalavimo teisė į T. K. firmą ir jos savininkę – atsakovę pagal 1994-07-28 kredito sutartį. Paskutinio T. K. skolos dengimo 2000-05-24 duomenimis skola buvo 89957,06 Lt, tame tarpe 77850 Lt negrąžintos paskolos ir 8395,06 Lt bei 2800 Lt palūkanų. Šiuo metu T. K. firma yra likviduota, todėl atsakovas šioje byloje turi būti jos dalyvis – savininkė T. K.. Ieškovas prašė priteisti 5 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už 5 metų laikotarpį nuo 2003-07-14 iki 2008-07-14, skaičiuojant nuo negrąžintos 77850 Lt kredito sumos, t.y. 19462,50 Lt (LR CK 2.50 str., 6.37 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.870 str., 6.872 str. – 6.874 str., 6.881 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė T. K. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad T. K. firmos prievolė grąžinti kreditą AB „Litimpeks bankas“ suėjo 1995-07-28 pagal Kredito sutarties 1.1 p. 1999-12-17 T. K. firma nutraukė savo veiklą ir buvo išregistruota. Kreditorius Kredito sutarties pagrindu turėjo teisę apginti savo turtinius interesus ir pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo iki 1998-07-29. AB „Litimpeks bankas“ reikalavimo teisės perleidimas ieškovui nepakeitė ieškininės senaties termino. Nuo 1999 m. atsakovei nebuvo pateikta nei vieno reikalavimo dėl prievolės įvykdymo ir nebuvo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą sužinojo, gavusi ieškinį. 2006-04-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į skolininką – T. K. firmą, kuri minėtos sutarties metu jau neegzistavo, t.y. prieš 7 metus iki Reikalavimo sutarties sudarymo T. K. firma jau buvo išregistruota iš LR Juridinių asmenų registro (1964 m. CK 83 str. – 86 str., CK 1.125 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-01-23 sprendimu ieškinį atmetė, nes ieškinys nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais bei praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas nusprendė išieškoti iš ieškovo UAB „Kapitalo valda“ 1523 Lt bylinėjimosi išlaidų T. K. naudai. Teismas nustatė, kad 1994-07-28 Kredito sutartis Nr. 4/1032 dėl 80000 Lt kredito suteikimo buvo sudaryta tarp AB „Litimpeks bankas“ ir T. K. firmos. Minėtoje kredito sutartyje buvo nustatytas kredito terminas – 1995-07-28 (sutarties 1.1 p., 2.2 p.). Numatytu terminu kreditas nebuvo grąžintas. 2006-04-24 reikalavimo perleidimo sutartimi Likviduojama AB „Litimpeks bankas“ perleido ieškovui reikalavimą į jau likviduotą T. K. firmą 89957,06 Lt sumai. Teismas nustatė, kad T. K. firma 1996-09-10 buvo perregistruota į likviduojamą įmonę ir 1999-12-17 išregistruota iš įmonių registro.
Teismas konstatavo, kad 1998-07-16 ir 1999-12-16 AB „Litimpeks bankas“ raštuose, adresuotuose Vilniaus miesto savivaldybei, nurodyta, kad T. K. firmos negrąžintos paskolos dydis 7845 Lt. 1999-12-17 įmonės likvidavimo akte nurodyta, kad įmonė neturi kitokio kreditorinio bei debitorinio įsiskolinimo. Teismas konstatavo, jog AB „Litimpeks bankas“, žinodamas apie vykdomą T. K. firmos likvidavimą, nepareiškė kreditorinio reikalavimo dėl skolos ir palūkanų grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad esant nepatenkintiems kreditoriniams reikalavimams, kuriuos pripažintų T. K. firma, negalėtų būti vykdoma įmonės likvidavimo procedūra, o turėtų būti pradėta bankroto procedūra.
Teismas konstatavo, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodyta, kad ieškovas išsamiai susipažino su skolininko finansine būkle (sutarties 4.3 p.), ir padarė išvadą, kad ieškovui turėjo būti žinoma, kad T. K. firma, sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jau buvo likviduota. Teismas konstatavo, jog T. K. firma, kaip likviduota įmonė, negalėtų būti skolininkas, o T. K. firmos likvidavimo metu galiojęs LR Įmonių įstatymas nenumatė individualios įmonės savininko atsakomybės už individualios įmonės prievoles po įmonės likvidavimo.
Teismas, netenkindamas ieškinio ir dėl 19462,50 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2003-07-14 iki 2008-07-14 priteisimo, pabrėžė, kad po individualios įmonės likvidavimo nepagrįstai tęsiamas palūkanų skaičiavimas kredito sutarties pagrindu. Individualios įmonės veikla nutrūko ir individualiai įmonei negali atsirasti naujos teisės ir pareigos, kadangi kredito sutartyje šalys nenumatė T. K. firmos teisių ir pareigų perleidimo T. K.. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kredito sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. CK nenumatė 5 procentų palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Kredito sutartyje buvo nustatytas kredito grąžinimo terminas – 1995-07-28, t.y. terminas baigėsi jau daugiau kaip prieš 13 metų iki ieškinio pateikimo. AB „Litimpeks bankas“ apie savo pažeistas teises turėjo sužinoti jau 1994-11-29, kadangi T. K. firma prašė pakeisti palūkanų dydį ir Vilniaus miesto 6-ojo biuro notaras nukreipė išieškojimą į įkeistą pagal 1994-07-28 įkeitimo sutartį turtą. Teismas konstatavo, jog AB „Litimpeks bankas“ turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl skolos išieškojimo iki 1998-07-29, tačiau ieškinio įstatymo nustatytais pagrindais nepateikė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, konstatavo, jog ieškinys netenkintinas ir esant praleistam ieškinio senaties terminui.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti dokumentai neįrodė fakto, kad T. K. firma pripažino skolą pagal kredito sutartį, pasibaigus šios grąžinimo terminui. Teismas konstatavo, jog mokėjimo dokumentuose nenurodyta aiški mokėjimo paskirtis, taip pat 2000-05-24 mokėjimo pareiškime mokėtojas nurodytas T. K. firma, nors ji buvo išregistruota 1999-12-17. Teismas akcentavo, kad byloje pateiktas 1996-09-10 atsakovės prašymas likviduoti T. K. įmonę patvirtino aplinkybę, kad atsakovė, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, o ne kitokį sprendimą dėl įmonės pabaigos (bankroto, reorganizavimo), nepripažino skolos AB „Litimpeks bankas“, taip pat 1999-12-17 įmonės likvidavimo akte nurodyta aplinkybė, kad įmonė neturi kitokio kreditorinio ar debitorinio įsiskolinimo, patvirtino atsakovės valią dėl skolos AB „Litimpeks bankas“ nepripažinimo.
Teismas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas tik ieškovo interesais. Teismas, nustatęs, kad AB „Litimpeks bankas“ daugiau kaip 11 metų nuo reikalavimo teisės atsiradimo iki reikalavimo teisės perleidimo atsakovui nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo bei nepareiškė reikalavimų grąžinti skolą, nors jam buvo žinoma ir apie pradėtą likvidavimo procedūrą ir apie įmonės išregistravimą. Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę, taip pat nepranešė apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovei, kaip ir nepareiškė kreditorinio reikalavimo, ir tik praėjus dar 2 metams kreipėsi į teismą, t.y. atsakovei daugiau kaip 13 metų nebuvo pareikšta reikalavimo įvykdyti sutartį ir imtasi priemonių dėl priverstinio prievolės įvykdymo, padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinio senatis yra pasibaigusi (1964 m. CK 89 str., Notariato įstatymo 26 str., CPK 93 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas, netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes, pažeidus tiek materialinės teisės normas, tiek procesinės teisės normas, t.y. 1964 m. CK 22¹ str., 89 str., CK 1.125 str., 1.130 str., 2.50 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. ir 10 str., LR Įmonių įstatymo 2 str., 7 str., CPK 263 str.
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įsipareigojimų pagal 1994-07-28 Kredito sutartį Nr. 4/1032 galiojimo terminą, tokiu būdu nepagrįstai paneigė kredito sutarties šalių valią, kad kredito sutartis galioja iki visiško kredito ir palūkanų grąžinimo ir taip pažeidė sutarties laisvės principą, įtvirtintą CK.
2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino tinkamais įrodymais rašytinių dokumentų, kuriais atsakovė atliko mokėjimus AB „Litimpeks bankas“, tokiu būdu pripažindama savo skolą. Aplinkybė, kad pareiškimuose pinigams įmokėti buvo nurodyta T. K. firma po jos likvidavimo, patvirtino, kad atsakovė pripažino savo įsipareigojimus ir juos vykdė. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad 1999-05-17 pareiškime pinigams įmokėti Nr. 001 mokėtoju nurodyta ne tik T. K. firma, bet ir atsakovė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybių, kad ji atliko mokėjimus AB „Litimpeks bankas“, o savo atsikirtimus iš esmės grindė ieškinio senaties praleidimu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su T. K. pareiškimais pinigams įmokėti, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės pareiškimai pinigams įmokėti yra nekonkretūs ir nepatvirtina skolos pripažinimo fakto. Pareiškimai pinigams įmokėti patvirtina, kad atsakovė, kuri neturėjo daugiau jokių įsipareigojimų AB „Litimpeks bankas“, išskyrus pagal ginčo kredito sutartį, pripažino savo skolą ir po T. K. firmos likvidavimo atlikdavo mokėjimus AB „Litimpeks bankas“, mokėjimo pareiškimuose pinigams įmokėti nurodydama, kad mokėjimai atliekami už T. K. firmą ir mokėjimų paskirtis yra dalinis kredito dengimas.
3) Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino, nuo kada prasidėjo senaties terminas ieškiniui pareikšti. Turi būti vadovaujamasi 1964 m. CK 89 str., nustatančiu, kad ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jeigu asmuo atlieka veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad T. K. firma ir T. K. iki 1999-03-08 AB „Litimpeks bankas“ sumokėjo 1822 Lt ir skolą sumažino iki 90285 Lt. 1999-03-08 AB „Litimpeks bankas“ raštu kreipėsi į atsakovę dėl tolimesnio skolos grąžinimo. Tokiu būdu senaties terminas buvo nutrauktas ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 1999-03-08. Nuo 1999-03-08 T. K. firma ir T. K. įnešinėjo grynus pinigus ir savo skolą AB „Litimpeks bankas“ sumažino iki 89957,06 Lt. Teismui buvo pateikti ir prijungti prie bylos T. K. pareiškimai pinigams įmokėti, t.y. 1999-03-23, 1999-05-17, 1999-08-11 ir 2000-05-24. Senaties terminas buvo nutrauktas ir turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2000-05-24. kadangi 2001-07-01 įsigaliojo CK normos, nustatančios 10 metų senaties terminą ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl skolos priteisimo pasibaigia 2010-05-24.
4) Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad AB „Litimpeks bankas“ žinojo apie tai, kad T. K. firma yra likviduojama, kad nesiėmė jokių skolos išieškojimo priemonių. Teismas netinkamai įvertino AB „Litimpeks bankas“ 1998-07-16 ir 1999-12-16 raštus, kurie buvo išduoti T. K. prašymu, kuriuose nėra jokios informacijos, kad AB „Litimpeks bankas“ žinojo, kad T. K. firma turi likviduojamos įmonės statusą. Pateiktuose pareiškimuose dėl pinigų įmokėjimo mokėtoju nurodyta ne likviduojama T. K. firma, o T. K. firma. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, kad AB „Litimpeks bankas“ 1998-07-16 rašte Nr. 363a nurodė, kad skola egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad T. K. firma buvo likviduota tik dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybei pateiktų akivaizdžiai neteisingų duomenų apie įsiskolinimus tretiesiems asmenims. Atsakovė žinojo ir suprato, kad 1999-12-17 T. K. firmos likvidavimo akte nurodė neteisingą informaciją, nes tuo metu atlikdavo mokėjimus AB „Litimpeks bankas“ pagal negrąžintą kreditą. Šios aplinkybės patvirtino, kad minėta firma buvo likviduota tik dėl jos savininkės – atsakovės neteisingų duomenų pateikimo. Aplinkybė, kad atsakovė nurodė, kad ji niekam nėra skolinga, nepanaikina pačių skolų.
5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad 2006-04-24 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas neįgijo reikalavimo teisės nei į T. K. firmą, nei į atsakovę. Minėtoje sutartyje yra konkrečiai nurodyta, pagal kokią prievolę atsirado reikalavimo teisė ir prievolės dydis.
6) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino T. K. firmos, kuri yra individuali įmonė, teisinį statusą ir netinkamai aiškino atsakovės atsakomybės už T. K. firmos prievolės klausimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. T. K. įmonė turi būti suprantama ne kaip teisinių santykių subjektas, o tik kaip fizinio asmens teisinė forma, neturinti savarankiško teisinio statuso ir nesanti savarankišku asmeniu. Teisinių santykių subjektas yra individualios (personalinės) įmonės savininkas, o ne pati įmonė. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino ribotos atsakomybės ir neribotos atsakomybės juridinio asmens (individualios ir/ar personalinės įmonės) sąvokas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys netenkintinas dėl to, kad juridinio asmens – individualios įmonės veikla nutrūko ir individualiai įmonei negali atsirasti teisės ir pareigos, kadangi kredito sutartyje šalys nenumatė T. K. firmos teisių pareigų perleidimo atsakovei. Atsakovė, veikusi kaip įmonininkas, pagal įstatymą visu turtu atsako už T. K. firmos prievoles kreditoriams.
7) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK normomis ir pažeidė LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., kadangi ieškovas savo teises įgyvendino jau įsigaliojus naujajam CK. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino nutraukimą ir pasibaigimą. Kadangi ieškinio senaties terminas prasidėjo 2000-05-24, t.y. tada, kai atsakovė po T. K. firmos likvidavimo sumokėjo paskutinę įmoką skolos pagal kredito sutartį dengimui, pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. iki CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties dalis turi būti įskaitoma į CK nustatytą ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju įskaičius iki CK įsigaliojimo praėjusį terminą, kuris nesibaigė iki 2001-07-01, ieškinio senaties terminas šioje byloje turėtų pasibaigti 2010-05-24. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas teisės normas, susijusias su ieškinio senaties termino pradžia, nutraukimu ir pabaiga, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 14.1 p., 14.2 p., 14.11 p. ir 14.12 p.
Atsiliepimas
Atsakovė T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad T. K. firma buvo įregistruota 1994-07-18 (b.l. 20, 67).
AB „Litimpeks bankas“ ir T. K. firma, atstovaujama savininkės T. K., 1994-07-28 sudarė Kredito sutartį Nr. 4/1032 (b.l. 5-6), pagal kurią T. K. firmai buvo suteiktas 80000 Lt kreditas (b.l. 23), nustatant galutinį grąžinimo terminą 1995-07-28, ir susitariant, kad sutartis nustoja galios visiškai grąžinus kreditą ir sumokėjus palūkanas.
1996-09-10 T. K. firma pagal savininkės T. K. prašymą (b.l. 69) buvo perregistruota į likviduojamą (b.l. 70, 71)
1999-03-08 AB „Litimpeks bankas“ raštu (b.l. 9) pranešė atsakovei T. K., kad T. K. firmos skola yra 78.250 Lt negrąžintos paskolos, 12035,06 Lt nesumokėtų palūkanų, ir kvietė iki 1999-03-25 atvykti aptarti skolos grąžinimą.
1999-03-23 T. K. firma pagal pareiškimą (b.l. 15) sumokėjo 100 Lt AB „Litimpeks bankas“ naudai.
1999-12-17 T. K. firmos Įmonės likvidavimo akte, patvirtintame savininkės T. K., nurodyta (b.l. 81), kad įmonė kreditorinio įsiskolinimo neturi ir visos materialinės vertybės lieka įmonės savininkei.
1999-12-17 T. K. firma buvo išregistruota (b.l. 20, 82, 83).
2000-05-24 pagal T. K. firmos pareiškimą (b.l. 18) buvo sumokėta 100 Lt AB „Litimpeks bankas“ naudai, nurodant įnašo paskirtį –dalinis paskolos dengimas.
2006-04-24 Likviduojama UAB „Litimpeks bankas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 151, patvirtintą 2007-08-28 Vilniaus apygardos teismo (b.l. 10-11), pagal kurią buvo perleista 89957,06 Lt dydžio reikalavimo teisė į T. K. firmą, atstovaujamą savininkės T. K., pagal 1994-07-28 kredito sutartį Nr. 4/1032.
Tai, kad 1999-12-17 T. K. firmos Įmonės likvidavimo akte, patvirtintame savininkės T. K., nurodyta (b.l. 81), kad įmonė kreditorinio įsiskolinimo neturi ir visos materialinės vertybės lieka įmonės savininkei, patvirtina, kad atsakovė T. K., žinodama apie negrąžintą kreditą bankui, nesąžiningai elgėsi, deklaruodama, kad kreditorinio įsiskolinimo neturi. Tai, kad savininkė perėmė pagal šį aktą visas įmonės materialines vertybes, patvirtina ir kredito pinigų perėmimą ir su jais susijusių prievolių. Pagal LR įmonių įstatymo 7 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 1999-12-07) individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto ir pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, kaip įmonės savininkė (įmonininkė) turi prievolę sumokėti ieškovui 89957,06 Lt, nes ieškovas šiai sumai turi reikalavimo teises į atsakovę T. K., kuri yra atsakinga už T. K. firmos prievoles. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2006-04-24 Likviduojamos UAB „Litimpeks bankas“ ir UAB „Kapitalo valda“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 151, patvirtinta 2007-08-28 Vilniaus apygardos teismo (b.l. 10-11), nes ši sutartis nėra panaikinti ar nuginčyta nustatyta tvarka.
Aplinkybės, kada atsakovei tapo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes byloje nėra pareikšti priešiniai reikalavimai, ginčijant kreditoriaus veiksmus ar reikalavimų perleidimo sutartį ir nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Tai, kad atsakovė apie reikalavimo perleidimą sužinojo, tik gavusi ieškinį, neužkirto kelio atsakovei pareikšti ieškovui, kaip naujajam kreditoriui, visus atsikirtimus, kuriuos ji turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga nutraukiama, kai skolininkas atlieka veiksmus, liudijančius, kad jis pripažįsta prievolę. Po nutraukimo ieškinio senaties eiga prasideda iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo 2000-05-24, kai pagal T. K. firmos pareiškimą (b.l. 18) buvo sumokėta 100 Lt AB „Litimpeks bankas“ naudai, nurodant įnašo paskirtį –dalinis paskolos dengimas, nes šiais veiksmais atsakovė, perėmusi likviduotos įmonės materialines vertybes, atliko veiksmus, kurie nutraukė ieškinio senaties terminą. Atsakovė, atlikdama mokėjimus AB „Litimpeks bankas“, pripažino savo skolą. Tai, kad pareiškime pinigams įmokėti buvo nurodyta T. K. firma po jos likvidavimo, patvirtino, kad atsakovė pripažino savo įsipareigojimus ir juos vykdė jau po įmonės išregistravimo. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje turi būti pradėtas skaičiuoti iš naujo nuo 2000-05-24.
Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškinys teisme pareikštas 2008-07-15 ir ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, kuris skaičiuojamas nuo 2000-05-24 ir pagal 2001-07-01 įsigaliojusio CK 1.125 str. 1 d. normas yra 10 metų ieškiniui pareikšti (1964 m. CK 84 str. 1 d., 89 str., CK 1.125 str., 1.130 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. ir 10 str.).
Aplinkybes, kad AB „Litimpeks bankas“ nežinojo apie T. K. firmos likvidavimą, patvirtina tai, kad pateiktuose pareiškimuose dėl pinigų įmokėjimo mokėtoju nurodyta ne likviduojama T. K. firma, o T. K. firma. Pažymėtina, kad AB „Litimpeks bankas“ 1998-07-16 rašte Nr. 363a (b.l. 78), adresuotame Vilniaus miesto savivaldybei, nurodė, kad T. K. firmos paskola negrąžinta. Skolos dydis, įvardintas šiame rašte ir jame esantys rašymo apsirikimai (b.l. 58) dėl skolos dydžio, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes atsakovė neginčijo skolos dydžio. Tai, kad AB „Litimpeks bankas“ 1999-12-16 rašte (b.l. 77) nurodė, kad T. K. firma savo atsiskaitomąją sąskaitą banke uždarė 1998-07-31, neįrodo, kad AB „Litimpeks bankas“ žinojo, kad T. K. firma turi likviduojamos įmonės statusą.
Atsakovė turi atlyginti ieškovui procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2008-08-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 1 d.). Ieškinys likusioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal 2006-04-24 Likviduojamos UAB „Litimpeks bankas“ ir UAB „Kapitalo valda“ Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 151, patvirtintą 2007-08-28 Vilniaus apygardos teismo (b.l. 10-11), buvo perleista 89957,06 Lt dydžio reikalavimo teisė (susidedanti iš 77850 Lt negrąžintos paskolos, 11195, 06 Lt palūkanų, 912 Lt mokesčių (b.l.19)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šią sutartį naujasis kreditorius neįgijo daugiau teisių, negu jam buvo perleista ir negali didinti kreditorinio reikalavimo dydžio. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (1964 m. LR CK 22¹ str., 89 str., 165 str., 176 str., 291 str., LR Įmonių įstatymo 2 str., 7 str., LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. ir 10 str., CK 1.2 str., 1.5 str., CK 1.125 str., 1.130 str., 6.101 str., 6.103 str., 6.122 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Bylą išsprendus ieškovo naudai, atsakovė įgijo pareigą atlyginti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai:
- pirmosios instancijos teisme 2698,71 Lt žyminio mokesčio (b.l. 32, 37), 2181,58 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 29, 30);
- apeliacinės instancijos teisme 2698,71 Lt žyminio mokesčio (b.l. 99).
Bylą iš esmės laimėjus ieškovui, nėra priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 44, 45, 84, 85, 108), nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1. 5 str., CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės T. K. 89957,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2008 metų rugpjūčio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2698,71 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 2181,58 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 4880,29 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Priteisti iš atsakovės T. K. 2698,71 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai.