Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. K. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d. 9.01 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 21,61-ame kilometre, vairuodamas automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kelio ruože su ištisine kelio ženklinimo linija, kur blogas matomumas, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, privertė priešais atvažiuojantį D. Š. vairuojantį automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, dėl to šis automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus ir buvo apgadintas, o N. K. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET, apie eismo įvykį policijai nepranešė. N. K. šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, už pažeidimus paskirta subendrinta bauda 4000 Lt (1158,48 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimą ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 100 litų baudą; pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 100 litų baudą; pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams; pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 100 litų baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Kitos nutarimo dalies nekeitė. Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, kad byloje surinkti duomenys pakankami N. K. kaltei dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pagrįsti, jo padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Sutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl baudos individualizavimo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 straipsnio normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, iš esmės vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, ir reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012).

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-41-878/2014 duomenimis nustatyta, kad N. K. teisė vairuoti transporto priemones atimta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 3 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės pažeidimo padarymą, t.y. už tai, kad 2013 m. lapkričio 14 d. 9.01 val. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 21,61-ame kilometre, vairuodamas automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kelio ruože su ištisine kelio ženklinimo linija, kur blogas matomumas, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, privertė priešais atvažiuojantį D. Š. vairuojantį automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, dėl to šis automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus ir buvo apgadintas, o N. K. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Su Prienų rajono teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarimu paskirta bauda N. K. nesutiko, apeliaciniu skundu nutarimą apskundė Kauno apygardos teismui. 2014 m. birželio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas N. K. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir individualizuodamas bausmes paskyrė subendrintą galutinę 3500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Kitos nutarimo dalies nepakeitė. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui atimta ne tik už eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai ir kitam asmeniui priklausantis automobilis, bet ir už tai, jog pažeidėjas, stengdamasis išvengti atsakomybės ir patikrinimo, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasitraukė.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl padaryto teisės pažeidimo, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, gailisi ir padarė reikalingas išvadas. Tačiau su šiais pareiškėjo argumentais, kad bausmės paskyrimo tikslai jau pasiekti, teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad, N. K. iki administracinio teisės pažeidimo padarymo ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu paskirta nuobauda už leistino greičio viršijimą, kurį viršijo 30 km/h, 2008 m. balandžio 5 d. nutarimu paskirta nuobauda už automobilio pastatymą ant šaligatvio, 2008 m. birželio 5 d. nutarimu už kelio ženklų ar ženklinimo taisyklių nesilaikymą, 2009 m. gegužės 18 d. nutarimu už greičio viršijimą, 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimu už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu už transporto priemonės vairavimą neprisisegus saugos diržų, 2012 m. rugpjūčio 24 d. paskirta nuobauda už greičio viršijimą, kurį viršijo 29 km/h. Šios aplinkybės rodo daromų pažeidimų sistemingumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą.

Pareiškėjas N. K., vairuodamas automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kelio ruože su ištisine kelio ženklinimo linija, kur blogas matomumas, pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, privertė priešais atvažiuojantį D. Š. vairuojantį automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį, dėl to šis automobilis atsitrenkė į kelio atitvarus ir buvo apgadintas, o N. K. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, padarė teisės pažeidimą, kuris pagal nuobaudos dydį laikytinas vienu grubiausiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, t.y. sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. N. K. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko, savo kaltę neigė, ginčijo, kad iš vis dalyvavo eismo įvykyje, o paties eismo įvykio net nematė, apie jį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Šie duomenys rodo, kad pasišalindamas pareiškėjas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Tai yra pareiškėjas suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jo šeimoje auga du mažamečiai 4 ir 5 metų vaikai, gyvena kaimo vietovėje, kur susisiekimas viešuoju transportu sudėtingas, nuo šių metų rudens vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina jo atliekamam darbui – remontuoti medicinos įrangą gydymo įstaigose visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl pirmiau teismo paminėtų išvadų, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis ir Kauno apygardos teismai yra ne kartą pažymėję, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būtinybė vairuoti transporto priemones, kad galėtų nuvykti į darbą, nuvežti artimuosius, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N-34/2007, N-413/2007) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Teismas sutinka su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo sutuoktinė turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir gali vaikus nuvežti į mokyklą, bei, kad nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę praėjo vos pusė apeliacinės instancijos teismo sumažinto papildomos minimalios nuobaudos laiko, juolab N. K. dirba toje pačioje darbovietėje, kurioje dirbo ir padarant administracinės teisės pažeidimą, iki šiol turėjo galimybę nuvykti į darbą ir dirbti.

Pažymėtina ir tai, kad N. K., prašydamas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, galėtų jam taikyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Tai, kad jis nuobaudos vykdymo metu paskirtą baudą sumokėjo, per praėjusį specialiosios teisės atėmimo laikotarpį baustas nebuvo, atlygino padarytą žalą, leidžia daryti prielaidą, kad jis siekia pasitaisyti, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai jau yra pasiekti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ir besiformuojančią teismo specialios teisės sutrumpinimo praktiką bei į tai, kad Kauno apygardos teismas individualizuodamas bausmę, pažeidėjui Prienų rajono apylinkės teismo paskirtą nuobaudą sumažino, paskyrė sankcijoje numatytą minimalią papildomą nuobaudą, ir vertinant N. K. elgesį administracinės bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. – 288 straipsniai, 329 straipsnis,

nutaria:

Pareiškėjo N. K. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.