- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2-20051-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
- Atsakovas
- V. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 435,64 Eur skolą, 7,34 Eur delspinigius, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „TELE2“ (toliau – pradinė kreditorė) 2014 m. balandžio 30 d. sudarė skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SPT 2014/04-01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo susidariusią skolą ir visas kitas iš to kylančias reikalavimo teises. Ieškovė paaiškino, kad tarp atsakovo ir pradinės kreditorės 2007 m. lapkričio 27 d., 2009 m. spalio 31 d. buvo sudarytos telefono ryšio paslaugų teikimo sutartys, kurių pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra M Nr. 40948664. Kaip nurodė ieškovė, minėtų sutarčių ir nurodytos PVM sąskaitos-faktūros pagrindu atsakovas liko skolingas ieškovei 203,94 Eur (704,16 Lt) už faktiškai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, 231,70 Eur (800,00 Lt) už neišbūtą pagal sutartis laikotarpį operatoriaus (t. y. pradinio kreditoriaus) tinkle, kurį sudaro minimalus prakalbamas mokestis sutarčių galiojimo laikotarpiui atsakovo vardu išduotiems telefono abonento numeriams. Ieškovė pateikė įsiskolinimo apskaičiavimą už operatoriaus tinkle neišbūtą pagal sutartis laikotarpį: (mėnesio plano mokestis x likę sutartiniai mėnesiai), t. y. (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – 7,24 Eur (25,00 Lt) x 16 mėn. ) + ( abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – 7,24 Eur (25,00 Lt) x 16 mėn.) = 231,70 Eur (800,00 Lt). Ieškovės teigimu, atsakovas nurodytos PVM sąskaitos faktūros nėra apmokėjęs iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė nurodė, kad minėtos skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2014/04-01 pagrindu įgijo teisę ir į delspinigius (telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių 7.5, 6.6 punktai). Taip pat pažymėjo, kad siuntė atsakovui priminimus, ragindama padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius, tačiau atsakovas įsiskolinimo taip ir nepadengė.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.
4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) bei kitu teismui žinomu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, todėl procesinių dokumentų įteikimas darbovietės adresu nėra galimas. Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu adresu. Esant nurodytai situacijai, procesiniai dokumentai atsakovui pakartotinai buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su trisdešimties dienų saugojimo terminu. Bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas, todėl vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas V. M. ir pradinius kreditorius UAB „TELE2“ 2007 m. lapkričio 27 d., 2009 m. spalio 31 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kurių pagrindu atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra M Nr. 40948664. Atsakovas nurodytos PVM sąskaitos-faktūros nėra apmokėjęs iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Pradinius kreditorius ir ieškovė 2014 m. balandžio 30 d. sudarė skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SPT 2014/04-01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ir visas kitas iš to kylančias reikalavimo teises. Nurodyti duomenys patvirtina, kad pradinius kreditorius ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovo 435,64 Eur dydžio skolą. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apie įsiskolinimą, taip pat įteikiant jam teismo procesinius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove arba pradiniu kreditoriumi. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jam tenkančios pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, skolos dydžio (CPK 178 straipsnis).
8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010.
9. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
10. Atsakovui nesumokėjus už faktiškai suteiktas ryšio paslaugas pradiniam kreditoriui, laikytina, kad atsakovas pažeidė sutartinę piniginę prievolę, į kurią reikalavimo teisė perleista naujajai kreditorei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 435,64 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
11. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju, ginčo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarčių 6.6. punkte, šalys susitarė dėl 0,02 procentų dydžio delspinigių. Ieškovė prašo priteisti 7,34 Eur delspinigius, kurių dydis atitinka šalių sudarytas telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje numatytą dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 7,34 Eur delspinigius taip pat laikytinas pagrįstu, tenkintinas.
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (442,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.
14. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį pilna apimtimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“ (juridinio asmens kodas 125026242) iš atsakovo V. M. (V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,64 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių eurų 64 ct) skolą, 7,34 Eur (septynių eurų 34 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (442,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. M. (V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur (septynių eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.