Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-12536-1065/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
2YT-12536-1065/2019
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00641-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
N.N.
Suinteresuotas asmuo
I. N., N. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12536-1065/2019 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00641-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 28 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant pareiškėjai N.N.,suinteresuotam asmeniui I. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: I. N., N. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja N. N. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. N., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajono savivaldybėje. Po tėvo mirties liko trys pirmos eilės turto paveldėtojai pagal įstatymą: ji, jos mama I. N. ir brolis N. N. Po tėvo mirties jo vardu neliko nekilnojamojo turto, todėl į notarų biurą dėl paveldėjimo nei vienas nesikreipė. Šių metų pavasarį gavo pranešimą iš banko „L“, kad A. N. vardu yra sukaupta Pensijų fonde 1401,68 Eur. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į notarų biurą su prašymu išduoti paveldėjimo liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimą išduoti atsisakyta, nes ji praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Po tėvo mirties liko toliau gyventi tame pačiame name, kuriame ir gyveno, naudojasi tais pačiais baldais, indais, namų apyvokos daiktais. Po mirties tėvą palaidojo, pastatė paminklą, prižiūri jo kapą. Mano, kad palikimą ji priėmė, faktiškai jį valdydama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į A. N. turtines teises ir turtą, likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis ir pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog kaip valstybės atstovė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paveldimo turto priėmimą valdyti, todėl teismui išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui ir prašo teismo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo I. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji sutinka, kad dukros N. N. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po A. N. mirties ji palikimą priėmė faktiškai valdydama, būtų tenkintas.

Suinteresuotas asmuo N. N. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis sutinka, kad sesers N. N. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po A. N. mirties ji palikimą priėmė faktiškai valdydama, būtų tenkintas.

Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir valstybės įmonės Turto bankas atstovai į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jų atstovams nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu ir atsiliepimuose buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovams.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad kadangi tėvas neturėjo jokio turto, tai nereikėjo niekur kreiptis. Po to iš banko gavo pranešimą, pasidomėjo, jei įmanoma, tai kam tada palikti. Nuėjo pas notarę, sakė, kad praleistas terminas. Tėvas sirgo, ji grįžo iš A. ir rūpinosi juo iki paskutinės dienos. Tėvas jai atidavė savo auksinę grandinėlę ir žiedą, o broliui atidavė laikrodį, daugiau jokio turto neturėjo. Namas, kuriame gyvena, yra jos močiutės. Brolis nepretenduoja priimti palikimą. Tėvo jokių skolų neturėtų būti likę, nes jie mokėjo ir Sodrai, sumokėjo mokesčiams ir ligonių kasai. Prašo tenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. N. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad per paštą atėjo pranešimai apie asmens pensijų kaupimą. Dukra kreipėsi į notarą, nes ji pati yra dirbanti. Vyras nieko neturėjo, pagrinde ji viską išlaikė, už viską mokėjo. Visas palikimas buvo papuošalai. Vyras apie 10 metų niekur nedirbo, viską ji pirkdavo. Prašo tenkinti pareiškimą.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad N. N. yra jos dukterėčia. A. N. buvo jos brolis, brolis nieko neturėjo. Kai atėjo laiškas iš banko, tuomet ir sužinojo, kad yra sukaupta pensija. Brolis su šeima gyveno jos mamos name, kuris priklauso jai. Brolis jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Kai gyveno, tai su žmona buvo užgyvenę bendrą turtą. Po tėvo mirties N. N. ir gyvena tuose namuose, ji daugiausiai įdėjo darbo, remontuoja ir kita.

Liudytoja G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad N. N. yra kaimynė. Jų namai yra šalia. A. N. mirė prieš du metus. N. N. tiek iki tėvo mirties, tiek dabar gyvena tame pačiame būste. Nėra girdėjusi jokių pretenzijų dėl paveldimo turto.

Iš gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo matyti, kad N. N. yra I. N. ir A. N. dukra (b. l. 3, 5). Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. N. mirė (duomenys neskelbtini) P. ligoninėje, gyvendamas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, P. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje (b. l. 6). Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro nutarimo matyti, kad notarė atsisakė išduoti N. N. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą po tėvo A. N. mirties, kadangi ji pateikė prašymą praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notarų biurui jokių įrodymų apie tai, kad ji faktiškai palikimą yra priėmusi (b. l. 7). Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. N. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo (b. l. 8). Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikimo atsisakymo faktų ir nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos N. N. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja N. N., įrodinėdama savo tėvo A. N. palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad tėvas prieš mirtį jai paliko grandinėlę ir žiedą, po tėvo mirties ji liko gyventi tame pačiame būste, kur su tėvu gyveno iki jo mirties. Pareiškėja nurodė, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes nežinojo, kad tėvas būtų turėjęs kokio tai turto, apie paveldimą turtą sužinojo tik gavusi pranešimą iš banko apie sukauptą pensiją. Pareiškėjos N. N. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei teismo posėdyje apklaustų suinteresuoto asmens I. N. bei liudytojų A. G. ir G. L. parodymai.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje yra įrodyta, kad pareiškėja N. N. po tėvo A. N. mirties toliau liko gyventi name, kuriame su tėvu gyveno iki jo mirties, faktiškai valdė tėvo jai paliktus kilnojamuosius daiktus, kurie buvo likę šiuose namuose, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė