Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. 2022 m. liepos 27 d. pranešimu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl netinkamoje vietoje pastatytos transporto priemonės. Nurodė, kad tarp (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo ir (duomenys neskelbtini), sklypų, šalia (duomenys neskelbtini) kiemo kelio ant žaliai vejai skirtos žemės, t. y vietoje, neskirtoje automobilių parkavimui, buvo statoma transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2022 m. liepos 28 d. Institucijoje užregistruotą pareiškėjo 2022 m. liepos 27 d. pranešimą. Nutarime nurodyta, kad automobilis stovi kiemo teritorijoje esančiame pravažiavime ant asfaltuotos dangos, kelio ženklų draudžiančių automobilių stovėjimą šioje vietoje nėra.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartimi skundas netenkintas skundžiamą Institucijos nutarimą paliekant nepakeistą. Teismas motyvavo, kad pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuota matomų įrengtų kelio ženklų ar ženklinimo linijų, draudžiančių transporto priemonių stovėjimą. Šaligatvių ir vejos bortų nėra įrengta, be to, neasfaltuotoje kelio dalyje auganti žolė negali būti vertinama kaip veja.

4. Apeliaciniame skunde R. A. prašo panaikinti 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, įpareigoti Kauno miesto Viešosios tvarkos skyrių imtis administracinio poveikio priemonių administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

4.1. Skunde nurodo, kad nutartis yra neteisinga ir neprotinga, prieštarauja viešajam interesui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistų teismui nurodytos administracinio tyrimo išvados – viena kitai prieštaraujančios, nelogiškos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Viešosios tvarkos skyriaus specialistas R. J., atsisakęs pradėti administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė, kad atlikęs tyrimą nustatė, jog automobilis pastatytas ant asfaltuotos kiemo kelio dangos. Tuo tarpu Institucijos atstovė N. R. pirmos instancijos teisme teismo posėdžio metu parodė, kad iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų negalima nustatyti ar automobilis stovi ant ištrupėjusios asfalto dangos, ar šalia asfalto dangos, ar čia iš viso yra važiuojamoji kelio dalis. Tuo tarpu teismas nustatė, kad nuotraukose užfiksuotas automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas kiemo teritorijoje šalia asfaltuoto kelio. Tokie Institucijos atstovės duoti spekuliatyvūs paaiškinimai pirmos instancijos teisme rodo, kad išsamus administracinis tyrimas galimai padaryto administracinio nusižengimo byloje nebuvo atliktas, kad Institucijos specialistai atlikdami tyrimą nebuvo nuvykę į galimai padaryto administracinio nusižengimo vietą pareiškėjo nurodytu adresu.

4.2. Teismas neatsižvelgė į ne tam skirtoje vietoje statomo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daromą žalą kiemo aplinkai, kad dėl netinkamoje vietoje statomų automobilių, toje vietoje automobilių padangomis išnešiotos žemės, išdaužytos duobės. Teismui buvo parodyta, kad toje vietoje buvo įkalti apsauginiai kuolai, pasodintos pušaitės, tačiau kaimyninio (duomenys neskelbtini), gyventojai kuolus sulankstė, išrovė, išvažinėjo šalia kelio pasodintas pušaites, vairuotojai savavališkai susikūrė stovėjimo vietas ten, kur Kelių eismo taisyklės (toliau ir KET) draudžia. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodinėjo teismui pateiktomis papildomomis fotonuotraukomis, kurių teismas neperžiūrėjo.

4.3. Pareiškėjas pirmos instancijos teismui nurodė, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo ne vieną kartą statomas skunde nurodytu adresu. Nurodytos datos užfiksuotos buvo pagal laikmenos pavadinimą. Vieta, kur automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomas nėra skirta ir pritaikyta automobiliui stovėti, kas ir yra nurodyta KET 150.5 punkte. Automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas vietoje, kurioje auga žolė, tačiau atvažiavęs automobilis žalią veją išvažinėja, tada ji toje vietoje neauga, o padangomis išvažinėtos žemės neša purvus po visą Mažosios gatvės 1 daugiabučio namo, Kaune, kiemą. Šias aplinkybes įrodo pareiškėjo nuotraukos, pateiktos pirmos instancijos teismui. Dėl netinkamoje vietoje statomo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), daroma žala šio daugiabučio namo kiemo socialinei, ekonominei aplinkai ir visam (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų kiemo gerbūviui.

4.4. Nuotraukose užfiksuotas automobilis pastatytas kiemo teritorijoje šalia esančio 3 metrų pravažiavimo, kuris dažnai būna užstatytas kitais automobiliais. Atskiro pėstiesiems įrengto šaligatvio nėra, todėl gyventojai priversti eiti ta pačia asfaltuoto kiemo teritorijoje esančio kelio atkarpa arba kiemo teritorijoje esančio kelio atkarpos kelkraščiu, kuris dėl toje netinkamoje vietoje statomų transporto priemonių tapo duobėtas ir pavojingas vaikščioti pėstiesiems. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į draudžiamoje vietoje statomo automobilio daromos žalos pobūdį ir negynė viešojo intereso.

4.5. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne kartą skambino į Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrių su prašymu, kad minimoje vietoje būtų pastatytas transporto priemonių stovėjimą draudžiantis kelio ženklas. Tačiau buvo atsakyta, kad Kauno miesto savivaldybė neturi tiek išteklių ir galimybių, be to, jei daugiabučio namo kieme nėra kelio ženklų draudžiančių automobilių stovėjimą ar sustojimą, automobilių vairuotojai privalo vadovautis Kelių Eismo Taisyklėmis.

4.6. Formalūs, biurokratiniai, neatitinka tikrovės yra skundžiamos nutarties motyvai apie tai, jog Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „I.“ statybą leidžiančio dokumento dėl kiemo dangos įrengimo adresu (duomehys neskelbtini), nėra, pagal VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio duomenis pareiškėjo nurodoma ginčytina kelio atkarpa nepatenka į gatvės ribas, o pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės duomenis pravažiavimo kelias ar danga nėra įregistruota. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kiemo teritorijoje kiemo kelio atkarpa egzistuoja, kaip ir egzistuoja kiemo kelio atkarpos šalikelė, kurioje prie pat namo gyventojų langų auga želdiniai, kurie pastoviai naikinami pro kiemą pravažiuojančiais automobiliais. Ši kiemo teritorijoje asfaltuoto kiemo kelio atkarpa nors ir neįregistruota VĮ Registrų centre, prieš dešimtmetį buvo atnaujinta nauja asfalto danga. Prieš keletą metų taip pat buvo atnaujintos įvažos ir į (duomenys neskelbtini), daugiabučių namui kiemus ir atnaujinti kieme esantys privažiavimai prie daugiabučių namų, nors žemė prie šių daugiabučių namų nėra suformuota, o kiemo teritorijose esantys keliai nėra įregistruoti registrų centre. (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų kiemai ir asfaltuotos kiemo kelio dangos buvo atnaujintos siekiant pagerinti daugiabučių namų socialinę aplinką nelaukiant kol bus suformuoti sklypai prie daugiabučių namų. Privažiavimui prie namo kiemų teritorijose atnaujinimui buvo skiriamos savivaldybės lėšos. Pagal galiojančias Kauno miesto savivaldybės administracijos taisykles daugiabučių namų kiemų teritorijas privalo tvarkytis patys gyventojai.

4.7. Apeliantas taip pat pažymi, kad Kelių Eismo Taisyklėse nėra nurodyta, jog jos galioja tik VĮ Registrų centre įregistruotose gatvėse ar daugiabučių namų teritorijose, kuriuose suformuoti ir VĮ Registrų centre įregistruoti žemės sklypai.

4.8. Galiausiai skunde nurodoma, kad automobilių vairuotojai daugiabučių namų teritorijose parkuodami automobilius privalo laikytis KET ir vadovautis universaliu rūpestingumo principu. Tačiau nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius, nei pirmos instancijos teismas nustatydami galimai padaryto administracinio nusižengimo požymius, neatsižvelgė į šį rūpestingumo principą.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas G. G. prašo palikti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje NR. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad vietoje, kurioje stovi transporto priemonė, nesimato vejos, nėra įrengtų vejos bortų. Vien tai, kad dalyje žemės auga žolė, dar nereiškia, jog tai yra veja ir Institucija nepateiktų teismui objektyvių duomenų, jog šis dalinai žole apžėlęs plotas laikytinas veja. Pateiktose fotonuotraukose matyti, kad ši vieta nėra aukščiau važiuojamosios kelio dalies ir borteliais atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, su skirtinga nei važiuojamoji dalis danga, kas atitiktų SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje numatytą šaligatvio sąvokos apibrėžimą arba kitą transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtą teritoriją. Minėtose nuotraukose nėra ir matomų įrengtų kelio ženklų ar ženklinimo linijų draudžiančių transporto priemonių stovėjimą. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo veiką padarė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjo R. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nebuvimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

7. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėtina. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus (taip pat ir fotonuotraukas), juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei skundžiama nutartimi priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs skundo atmetimo motyvai, o tuo tarpu naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

9. Kaip jau pagrįstai konstatuota apylinkės teismo, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis sustojo ir savo automobilį paliko stovėti KET draudžiamoje, transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 150.5 punktą. Skunde teigiama, kad pareiškėjo nuotraukose užfiksuotos transporto priemonės – lengvojo automobilio „BMW“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pažeidė KET 150.5 papunkčio reikalavimus, kadangi jis transporto priemonę paliko automobiliams stovėti neskirtoje vietoje – ant vejos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais.

10. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų, aptariama transporto priemonė stovi neasfaltuotoje kelio dalyje šalia asfaltuotos šio kelio dalies. Neasfaltuota kelio dalis, kurioje užfiksuotas stovintis automobilis, priešingai nei kiemu iki posūkio vedantis kelias, nėra borteliais atskirta nuo asfaltuotos kelio dalies, ji taip pat nėra suformuota aukščiau. Už aptariamo stovinčio automobilio matoma tvorelė, skirianti šią neasfaltuotą kelio dalį nuo gretima esančios žalios vejos ir vaikų žaidimų aikštelės. Iš apelianto į bylą pateiktų nuotraukų galima spręsti, kad ginčo objektu esanti vieta niekada neužželia žole, joje nėra ir pavienių žolės plotų. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis nėra aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio, vejos) nėra vertinama kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Nors aptariama transporto priemonė šiuo atveju stovėjo šalia asfaltuotos kelio dalies, tačiau akivaizdžiai ne ant vejos, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad automobilis pagal Kelių eismo taisykles stovėjo draudžiamoje vietoje. Vien tik tai, kad toks automobilio pastatymas kelia apelianto pasipiktinimą, apeliacinės instancijos teismo manymu, negali būti priežastimi traukti asmenį administracinėn atsakomybėn, nes asmens veiksmuose privalu nustatyti ANK įtvirtinamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, ko šiuo atveju, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, akivaizdžiai nebuvo.

11. Priešingai nei vertina apeliantas, skundo argumentai dėl automobilio vairuotojo kaltės buvimo nepasitvirtino byloje surinktų įrodymų visuma, jų nepateikė ir pats apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog Institucijos pareigūnai netinkamai atliko aplinkybių tyrimą, nes nevyko į vietą patikrinti faktų, neatsižvelgė į jo teiktus paaiškinimus ir fotonuotraukas ar kad tyčia bandė klaidinti tiek teismą, tiek pareiškėją. Apeliantui pažymėtina, kad tiriant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Apelianto į bylą pateiktos nuotraukos yra spalvotos, ryškios, aiškios, be to, apima ne vieną metų laiką. Tokiu būdu, nei Institucijai, nei apylinkės teismui pagrįstai nekilo klausimų dėl situacijos aiškumo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, patikrino bylos medžiagoje esančius duomenis, kurių visumos pagrindu taip pat konstatavo, jog pareiškėjo R. A. skundas nėra pagrįstas.

12. Iš dalies sutiktina su apelianto teiginiais, kad dėl transporto priemonių judėjimo neasfaltuota kelio dalimi joje darosi provėžos, kaupiasi vanduo ir taip pro jas važiuojant nešiojasi purvas. Tačiau, nors apeliaciniame teigiama priešingai, nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojamos nustatytos aplinkybės, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme nėra įregistruotų kelių, šaligatvių, nenustatytos nei pravažiavimo dangų, nei apželdinimo plotų ribos. Kaip skunde nurodo pats apeliantas, pagal galiojančias Kauno miesto savivaldybės administracijos taisykles daugiabučių namų kiemų teritorijas privalo tvarkytis patys gyventojai.

13. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jo atžvilgiu pradėti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatyti, ištirti ir įvertinti įrodymai nėra pakankami priimtiems procesiniams sprendimas paneigti, o apelianto lūkesčių neatitinkantis bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimas bei įstatymo taikymas, kas yra teismo prerogatyva, nesuponuoja absoliutaus pagrindo aukštesnės instancijos teismui daryti priešingas išvadas nei jas padarė pirmosios instancijos teismas ir tenkinti skundą taip, kaip to prašoma.

14. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.