- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-21
- Bylos Nr.
- N-261-5923-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Artūras Drigotas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių kuopos II būrio vadas 2008 m. birželio 25 d. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 09.00 val., Panevėžio m., Beržų g. ties 44 namu, vairavo jam priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,68 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu A. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta administracinė nuobauda – 1 500 litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. kaltė yra įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas yra neteistas, administracine tvarka niekada nebaustas, dirbantis, sunkinančių aplinkybių nėra, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbe, netekęs teisės vairuoti, netektų darbo. Teismas taip pat įvertino tai, kad pažeidėjas išlaiko ir rūpinasi neįgalia motina, pažeidėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones nebebūtų kam nuvežti neįgalią motiną pas gydytojus, dėl to nukentėtų ne tik pažeidėjas, bet ir kiti asmenys, tai būtų dviguba bausmė ir prieštarautų teisingumo principui. Be to, įvertinęs tai, kad nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir jį sulaikyti nuo pažeidimų padarymo, bei atsižvelgęs į pažeidimo padarymo pobūdį, į tai, kad jis padarytas dėl nesusipratimo, nustatytas girtumas nežymiai viršijo įstatymo leistina normą, vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi ir A. S. skyrė baudą, dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytam maksimumui, netaikant specialiosios teisės atėmimo.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – sugriežtinti administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribose.
Institucija nurodė, kad mano teismas nepilnai, nevisapusiškai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnį ir priėmė teisingumo bei protingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad A. S. pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių, darbo funkcijoms atlikti, šiuo atveju neturėtų būti laikomos išskirtinėmis, o asmeniui galimai dėl teisės vairuoti transporto priemones kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos skyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir jo šeimos nariams, ir tai yra dalis administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu A. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.
Teismas nurodė, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1 1396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus A. S. , kai jam buvo nustatytas net 0,68 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Teismas konstatavo, kad kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (neteistas (b.l. 10), administracine tvarka nebaustas (b.l. 9), rūpinimasis neįgalia motina (b.l. 18) ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. A. S. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
IV.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimu A. S. už ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 1500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams. Į paskirtą administracinę nuobaudą teismas nurodė įskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą atliktą administracinę nuobaudą – 1500 litų baudą, sumokėtą 2008 m. liepos 11 d. AB banke „Hansabankas“. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą skaičiuoti nuo 2008 m. birželio 25 d. (faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo) iki 2009 m. birželio 25 d.
Teismas įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad A. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, todėl pažeidėjas baudžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas nuobaudą paskyrė atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. S. prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, dirba, jog teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga dėl darbo, kad jis išlaiko ir rūpinasi neįgalia motina, taip pat vadovavosi protingumo ir teisingumo principais.
V.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą dalyje, kurioje aptartas specialiosios teisės atėmimo vykdymo termino skaičiavimas konstatuojant, kad A. S. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 4 d.
1. Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.
2. 2008 m. birželio 25 d. surašius A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris buvo tęsiamas iki 2009 m. gegužės 4 d. (Laikino leidimo vairuoti transporto priemones pratęsimo registracijos žurnalo įrašas Nr. 2553). Laikino leidimo vairuoti transporto priemones A. S. iki šiol negrąžino.
3. Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę dienos. 2008 m. liepos 11 d. teismo nutarimu A. S. buvo paskirta 1500 litų bauda, o specialiosios teisės atėmimas netaikytas.
4. A. S. specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 4 d., t. y. nuo tada, kai A. S. realiai neteko teisės vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Ginčo dėl A. S. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nėra. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimas.
Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5) patvirtina, kad A. S. 2008 m. birželio 25 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde nurodė, kad A. S. nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2009 m. gegužės 4 d. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.
Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę dienos. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu A. S. buvo paskirta 1500 Lt. bauda. Šiuo atžvilgiu akcentuotina, jog teismas 2008 m. liepos 11 d. nutarimu A. S. neatėmė teisės vairuoti transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebuvo paskirtas, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo, t. y. nuo tada, kai A. S. buvo paskirta nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė teisėtai ir pagrįstai, dėl to ginčo byloje nėra. Teismas tik netinkamai skaičiavo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžią, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo. Keistina tik Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo dalis dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 1 metams – termino skaičiavimo, pripažįstant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundas paduotas tik dėl termino skaičiavimo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą dalyje, dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones termino pradžios ir nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas A. S. pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo priėmimo dienos.
Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.