Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. R., jos atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Kelpšui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. kaltinamas tuo, kad jis tyčia skleidė apie nukentėjusiąją S. R. tikrovę neatitinkančią informaciją, nes 2013 m. vasario 11 d., su skundu kreipdamasis į Nacionalinės žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodė, kad S. R. savavališkai naudoja valstybinę žemę ir ją deklaruoja.

Dėl pareikšto kaltinimo R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. vasario 11 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM parašė skundą. Skundą parašė naudodamasis jam suteikta įstatymo teise. Kiekvienas žmogus gali kreiptis į tam tikras valstybines institucijas, kurios gali išaiškinti valstybinės žemės naudojimosi tvarką. Jis mano, jog S. R. savavališkai naudoja valstybinę žemę ir ją deklaruoja. Mano, jog ji neturi leidimo naudotis žeme, t. y. konkrečiais 9 sklypais, kuriuos nurodė skunde. Jis žinojo, jog nurodyti sklypai skirti kitiems žmonėms, asmeninio ūkio žemei. Jeigu žemė buvo suteikta kitiems asmenims, S. R. šių žemių deklaruoti neturėjo teisės, ji neturėjo šių žemių valdymo dokumentų. Ar ji šiuo metu juos turi pasakyti negali. S. R. jis neapšmeižė, jokios ją pažeminančios informacijos viešai nepaskleidė. Į skundą gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Rašte buvo nurodyta, jog bus atliekamas tyrimas. Jis neturėjo jokio tikslo apšmeižti S. R., o tik norėjo išsiaiškinti ar ji teisėtai naudoja žemes, nurodytas skunde. Jis taip pat yra ūkininkas, gali būti, kad ateityje būtų prašęs leidimo naudotis tomis žemėmis. S. R. civilinio ieškinio nepripažįsta. Informacija nėra slapta. Nacionalinės mokėjimo agentūros portale galima pamatyti visus deklaruojamus Lietuvos laukus, jeigu pasėliai deklaruojami elektroniniu būdu. Portale nurodyti net laukų kodai. Skunde nurodė laukų kodus, kuriais naudojosi S. R. ir kuriuos sužinojo iš portalo. Jis turi priėjimą prie Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenų pagal savo asmens kodą ir bankinę sistemą. Paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikia jo žmona, ne elektroniniu būdu, nors ją galima pateikti ir elektroniniu būdu. Pasėlių elektroniniu būdu nei jis, nei jo žmona nedeklaruoja. Jo ir žmonos ūkis yra bendras, jie turi bendrą valdą. Jis asmeniškai jokių konfliktų su nukentėjusiąja S. R. neturi. Skunde nurodė konkrečius sklypus, nes žinojo, jog sklypus, kuriuos naudoja S. R., žmonės gavo 1994 m. Šiuos sklypus žmonėms suteikė valstybė. Skundu prašė išsiaiškinti ar skunde nurodytus sklypus S. R. deklaruoja. Kad S. R. naudoja sklypus, ten gano gyvulius, galima pamatyti važiuojant pro šalį. Kas naudojasi žeme galima matyti vizualiai. Planą, kurį pridėjo prie skundo išsitraukė iš interneto. Planą pažymėjo skaičiais 3, 5 ir t.t. Skaičius parašė pats savo ranka. Taip norėjo pažymėti sklypus, kurie jį domino. Rašte, kurį gavo iš Žemėtvarkos skyriaus, buvo nurodytos pavardės tų asmenų, kuriems valstybė suteikė teisę naudotis jais, t. y. plane, mano ranka pažymėtais sklypais. Skunde nenurodė jokių pavardžių, nurodė tik sklypus, kurie jį domina ir kuriuos past pažymėjo plane. Skunde nurodė teisės aktus, su kuriais susipažino Žemės tarnybos portale. Skunde nurodė 2011-2012 m. laikotarpį, norėdamas išsiaiškinti, kas sklypus deklaravo 2011-2012 m. 2011 m. S. R. naudojosi sklypais nurodytais skunde. Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, jog S. R. leista naudotis 77,85 ha bendro ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žeme.

Liudytojas A. J. parodė, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriuje, skyriaus vedėjo pareigose. Apie 2013 m. vasario mėn. R. S. skundą, dėl S. R. naudojamų žemių žinojo tik iš užuominų. Buvo gautas iš Nacionalinės žemės tarnybos prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus pavedimas patikrinti S. R. deklaruotus naudojamus žemės sklypus. Laukai buvo apžiūrėti, konstatuotos aplinkybės, surašyti patikrinimo aktai, kiekvienas atvejis aptartas ir užprotokoluotas 2013 m. birželio mėn. protokole. Atrodo, jog buvo apžiūrėta apie 30 žemės sklypų. Vieni sklypai buvo suteikti S. R. šeimai, kaip asmeninio ūkio žemė, tačiau jie neįteisinti, kiti asmeninio ūkio teritorijoje suteikti kitiems asmenims. Mano, jog S. R. naudojo sklypus tų žmonių žodiniu pritarimu. Jeigu žemė suteikta asmeninio ūkio poreikiams, ji turi būti naudojama šeimos reikmėms. Ruošiant teisės aktus dėl pasėlių deklaravimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, Žemės ūkio ministerijoje buvo kalbama apie tai, jog asmuo gali deklaruoti ir kito asmens naudojamą žemę kuri buvo perleista žodiniu sutarimu arba vedant bendrą ūkinę veiklą. Vienareikšmiško spendimo nebuvo, todėl 2012 m. buvo duotas pereinamasis laikotarpis. Kalbant apie valstybinę žemę, tai 2013 m. buvo pareikalauta, kad žemę deklaruojantys asmenys pateiktų žemės naudojimą patvirtinančius dokumentus. Visų epizodų užfiksuotų 2013 m. birželio mėn. protokole nepamena, tačiau keletu žemės sklypų naudotojų buvo inicijuota asmeninio ūkio žemės naudojimo nutraukimo procedūra. Nutraukimo procedūra buvo pradėta, nes buvo užfiksuotas pažeidimas iš naudotojo pusės. Dėl pavedime Nr. 18 pažymėto sklypo. Sklypą sudaro 2 žemės sklypai iš kurių vienas apleistas. Leidimas naudoti valstybinę žemę šiai dienai privalomas. 2012 m. Mokėjimo agentūra pateikė atskirų sklypų sąrašus, kuriais galėjo piktnaudžiauti jų naudotojai. Ministerija pateikė pasiūlymą patikrinti ir ištaisyti pažeidimus. Jeigu asmuo pageidauja, jam išduodami dokumentai, patvirtinantys žemės naudojimą, priešingu atveju asmenys patraukiami administracinėn atsakomybėn. Tai buvo pereinamasis laikotarpis. 2011-2012 m. leidimo naudotis laisva apleista žeme nereikėjo. Savo laiku žemės naudojime ir žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravime buvo anarchija. Pereinamu laikotarpiu asmenims buvo siūloma įteisinti žemės naudojimą vienokia ar kitokia forma ir gauti dokumentą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Skyrius negauna informacijos iš Registrų centro, kai asmuo miršta. Atskirais atvejais, kai asmuo miršta ir kai paveldėtojai nesikreipia dėl palikimo priėmimo, tuomet Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus ar teritorinio padalinio vadovo įsakymu sklypai paimamąjį laisvą fondą, asmenys išbraukiami iš asmeninio ūkio naudojimo sąrašų, vėliau ši žemė gali būti suteikiama kitiems asmenims. 2013 m. birželio mėn. protokole nurodyta, jog nenustatyta administracinės teisės pažeidimų požymių, todėl S. R. netaikytinos ATPK sankcijos. 2013 m. pradžioje, t. t. sausio- vasario mėn. ir 2011-2012 m. tarnyba neturėjo duomenų, jog S. R. žemę naudoja savavališkai. Duomenimis apie deklaruojamus pasėlius su Nacionalinė mokėjimo agentūra pradėjo keistis tik nuo šių metų. Minėtu laikotarpiu jų tarnyba nenustatė, jog S. R. savavališkai naudojasi žeme. Galima daryti prielaidą, jog asmuo naudojasi kito asmens asmeninio ūkio žeme be jokio teisinio pagrindo. Kitu atveju, administracinės teisės pažeidimo bylose, konstatuojama, jog asmenys veda bendrą jungtinę veiklą. Šiuo atveju savavališkas asmeninio ūkio žemės naudojimas sunkiai įrodomas. Šiandieną, kas liečia žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimą, Mokėjimo agentūra reikalauja, kad būtų pateikti konkretūs naudojamos žemės dokumentai. 2011-2012 m. buvo teisės aktuose spragos, todėl Žemės ūkio ministerija pateikė raštą, kuriame nurodė sklypus, pavesdama patikrinti. 2013-06-14 protokole nurodyta, jog keletui sklypų naudotojų buvo inicijuota asmeninio ūkio žemės nutraukimo procedūra. Į laisvą fondą buvo paimta keletą sklypų, kuriais naudojosi S. R.. Žemėtvarkos projektai yra vieši dokumentai. Be to juos galima rasti užsiregistravus internetinėje svetainėje. Mano, jog žemėlapyje nurodyti projektiniai numeriai, nukopijuoti iš projekto planinės medžiagos. Teritorijų planavimo dokumentai yra vieši. 2011-2012 m. buvo sudarytos sąlygos anarchijai- asmeninio ūkio žemės naudojimui ir deklaravimui. 2011-2012 m. nebuvo nustatyta, jog S. R. valstybinę žemę naudoja savavališkai. Procedūra, dėl suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio paskirties žeme, patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu. Pagal šią tvarką, kas pirmas kreipiasi ir paprašo leidimo laikinai naudotis konkrečiu sklypu, tam jis ir suteikiamas. Sklypas suteikiamas naudotis laikinai. Tai vienašalis kaip administracinis sprendimas. Vėliau gali būti sudaryta dvišalė nuomos sutartis, jeigu pateikiamas prašymas suprojektuoti sklypą. Sutartis sudaroma, kai sklypas suprojektuojamas, įregistruojamas Nekilnojamo turto registre. Mokėjimo agentūra priimdavo paraiškas nereikalaudama tai patvirtinančių dokumentų. Iš dalies buvo sudarytas pretekstas, kurio pagrindu užtekdavo žodinio susitarimo tarp asmeninio ūkio naudotojo ir ūkininko, kuris deklaruoja naudmenas ir pasėlius. 2012 m. žemė buvo suteikiama laikinai naudotis, tačiau tai nebuvo masinis reiškinys. Toks reiškinys buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Asmenims deklaruojantiems valstybinės žemės naudmenas ir pasėlius buvo rekomenduota deklaracijas visų pirma atsiųsti į skyrių, tinkamam jų įforminimui, kad vėliau nekiltų ginčų. Ši procedūra buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl ne visi tuo vadovavosi.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis kaip įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad R. S. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje aiškinama, kad garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas, orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Kadangi garbės ir orumo pažeidimo bylos yra privataus kaltinimo bylos, kurios nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumcija. Tai reiškia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas. Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, priešingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Kitaip tariant, nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus šmeižimo arba įžeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šmeižimo ir įžeidimo baudžiamosiose bylose nukentėjusysis turi įrodyti ne tik kaltinamojo kaltę, bet ir nusikalstamos veikos padarymo faktą- t.y. visus šių nusikalstamų veikų požymius, kurie turi būti įrodyti norint kaltinamąjį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Palyginus su civiliniu procesu tai žymiai apsunkina nukentėjusiojo procesinę padėtį privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą duomenų neatitikimo tikrovės prezumciją: “Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai”. Iš šitos prezumcijos darytina išvada, kad duomenų atitikimą tikrovei turi įrodinėti atsakovas. Kitus tris faktus: duomenų paskleidimą, faktą, kad duomenys yra apie ieškovą, bei faktą, kad duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą, turi įrodinėti pats ieškovas. Teismo nuomone pats kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas teises, kompetentingai, civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Todėl pateiktas R. S. skundas negali būti vertinamas kaip šmeižimas. Tai, kad skunde paskleista informacija galėjo paniekinti ar pažeminti S. R. ar pakirsti pasitikėjimą ja, faktiškai yra pagrįsta tik pačios nukentėjusiosios parodymais ir loginiu manymu apie tokios galimybės egzistavimą. Tuo tarpu kaltinamasis nuosekliai aiškina, kad jis išdėstė tik savo susidarytą nuomonę apie jos naudojamas ir deklaruojamas žemes. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), todėl teismas konstatuoja, kad R. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priėmus sprendimą dėl R. S. išteisinimo, civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys 5000,00 Lt neturtinei žalai kaltinamajam paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieškovės S. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.