Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1264-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-14
Bylos Nr.
2S-1264-178/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Skolininkas
A. P., D. P.
Kreditorius
AB DnB NORD bankas
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-1264-178/2011
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria buvo nutarta išieškoti skolą ir parduoti įkeistą turtą iš varžytynių civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų A. P. ir D. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė išieškoti iš skolininkų 527 376,92 Lt skolą, 130 Lt žyminio mokesčio, 5,06 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (485 236,10 Lt) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti įkeistą turtą- butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį D. P. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi buvo areštuotas kreditoriui įkeistas skolininkų turtas ir skolininkai bei įkeisto turto savininkai įspėti, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas ir varžytynių. Nustatytu terminu skolininkai skolos kreditoriui negrąžino. Skolininkų įsiskolinimą iš viso sudaro 527 376,92 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi nutarta: išieškoti skolą- 485 236,10 Lt negrąžinto kredito, 41 551,85 Lt nesumokėtų palūkanų, 588,97 Lt nesumokėtų delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio 5,06 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (485 236,10 Lt) nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą- butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį D. P..

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. kovo 26 d. nutartis, kuria įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas, A. P. buvo įteikta 2010 m. spalio 18 d., D. P. 2010 m. lapkričio 3 d., tačiau iki nutarties priėmimo dienos (2010 m. gruodžio 17 d.) įvykdyta nebuvo. Dėl šios priežasties teismas kreditoriaus prašymą tenkino, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš varžytynių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Skolininkai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį ir netenkinti kreditoriaus prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad jie nėra gavę kreditoriaus pranešimo dėl vienašališko 2006 m. birželio 19 d. kreditavimo sutarties Nr. 2452-06IL nutraukimo, ši sutartis nėra pasibaigusi. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal kreditoriaus prašymą, nes neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.218 str. 1 d.) ir dėl to pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o kreditoriaus prašymas dėl priverstinio išieškojimo netenkinamas (CPK 337 str. 2 p.).

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad įspėjamasis raštas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo skolininkams buvo įteiktas 2010 m. vasario 22 d., taigi, skolininkai turėjo pakankamai laiko įsiskolinimui padengti, tačiau to nepadarė. Kreditavimo sutarties nutraukimas nėra nuginčytas, todėl laikytina, jog sutartis nutraukta tinkamai. Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles, o ne bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų, išskyrus galimybę jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinos faktinės bei teisinės atskirojo skundo bei skundžiamos teismo nutarties aplinkybės.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais: 1) CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, 2) CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-1151/2003). Taigi, pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą, o hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Kaip minėta, apeliantai savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal kreditoriaus prašymą, nes neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar kreditorius prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.) laikėsi ikiteisminės vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.218 str. 1 d.). Tačiau į bylą yra pateikta kreditoriaus 2010 m. vasario 19 d. raštas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 51). Dar daugiau, ši pašto siunta abiems skolininkams (apeliantams) buvo ne tik siunčiama, bet ir įteikta A. P. pasirašytinai (b.l. 52). Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentais dėl jų neinformavimo ar netinkamo informavimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nes hipotekos teisėjui buvo pateikti duomenys apie kreditavimo sutarties nutraukimą ir apeliantų informavimą apie tai. Todėl konstatuoti, kad hipotekos teisėja šiuo aspektu netinkamai taikė procesinės teisės normas, nėra pagrindo. Tuo tarpu kitų aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumu, atsižvelgiant į virš minėtą įstatyminį reglamentavimą ir teisminę praktiką, hipotekos teisėjas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. ir D. P. po 3,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus