Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-11
Bylos Nr.
1A-60-935/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
A. G.
Nukentėjusysis
S. K., A. V.
Advokatai
Mindaugas Kukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-935/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27779-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.1.7.4.1
(S) )VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir 15 MGL (564,76 Eur) bauda.

Iš A. G. nukentėjusiajai S. K. priteista 2500 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. G. nukentėjusiajam A. V. priteista 18800 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, melagingai žadėjo padėti jam įsigyti konfiskuotus automobilius: VW Sharan už 8000 Eur, Volvo už 11300 Eur ir traktoriuką Bobcat už 5000 Eur, kurie aukciono tvarka bus parduodami Latvijoje, žinodamas, kad realiai jokių veiksmų automobilių įgijimui neatliks ir negali atlikti, nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. gavo iš A. V. 18800 Eur ir jo uošvės S. K. 2500 Eur: 2016 m. kovo 31 d. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, iš A. V. gavo 2000 Eur už automobilį VW Sharan, tą pačią dieną S. K. name, esančiame Topolių g. 80, Butkelių kaime, Tauragės seniūnijoje, Tauragės rajono savivaldybėje, iš S. K. gavo 2500 Eur už automobilį Volvo XC60, 2016 m. balandžio 21 d. statybiniame vagonėlyje prie viešbučio „Radisson Blu“, esančiame Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, iš A. V. gavo 10500 Eur už automobilius VW Sharan ir Volvo XC60, 2016 m. balandžio 23 d. prie kavinės „Katpėdėlė“, esančios Lukšio g. 34, Vilniuje, iš A. V. gavo 1000 Eur už traktoriuką Bobcat, 2016 m. balandžio 25 d. prie A. V. namo, esančio Ladygos g. 3, Vilniuje, iš A. V. gavo 5300 Eur už automobilius VW Sharan, Volvo XC60 ir traktoriuką Bobcat, savo įsipareigojimų tyčia neįvykdė ir pinigų A. V. bei S. K. negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės (21300 Eur) svetimą, A. V. ir S. K. priklausantį turtą, padarydamas A. V. 18800 Eur turtinę žalą ir S. K. 2500 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį ir A. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiųjų civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad nukentėjusiojo A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, yra nenuoseklūs ir prieštaringi tiek dėl A. G. perduotų pinigų sumų, tiek dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos vietos ir laiko. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis kiekvieną kartą apklausiamas nurodė vis kitas aplinkybes, susijusias su tariama A. G. apgaule. Tokie nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, jog kitų liudytojų parodymai iš esmės yra vertinti kaip galimai išvestiniai įrodymai, kurie gali tik patvirtinti ar paneigti nukentėjusiojo A. V. parodymus. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl vertinti kitus bylos duomenis, kaip patvirtinančius nuteistojo kaltę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

5. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, todėl nepagrįstai A. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimą.

6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir konstatuoja, jog A. G. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad aptarti reikalavimai buvo pažeisti, vien proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo gynėjo teiginiais, jog nukentėjusiojo A. V. parodymai dėl nuteistajam perduotų pinigų sumų ir jų perdavimo vietų iš tikrųjų negali būti vertinami kaip nuoseklūs. Tuo pačiu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas lygino nukentėjusiojo parodymus su kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais, bei pašalino nukentėjusiojo parodymų prieštaravimus, o tuos prieštaravimus, kurių pašalinti nepavyko, vertino A. G. naudai. Nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog įvertinus tai, kad nukentėjusiojo A. V. parodymai yra nenuoseklūs, jų negalima vertinti kartu su kitais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde nukentėjusiojo parodymus, siekiant įvertinti jų patikimumą, įrodomąją galią, būtina vertinti su kitais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis. Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jeigu jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkta duomenų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis A. V. A. G. keturis kartus perdavė skirtingas pinigų sumas, kurių bendra suma buvo 18800 Eur.

10. Byloje nekyla ginčų dėl fakto, jog nuteistasis A. G. pasiūlė nukentėjusiajam A. V. įsigyti automobilį VW Sharan už 8000 Eur, automobilį Volvo už 11300 Eur bei traktoriuką Bobcat už 5000 Eur. Tuo pačiu nuteistasis viso proceso metu neigė, jog A. V. jam perdavė kokias nors pinigų sumas už siūlomas įsigyti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog nukentėjusysis A. V. pirmą sumą, t. y. 2000 Eur už norimą įsigyti automobilį VW Sharan nuteistajam perdavė 2016 m. kovo 31 d. PC „Akropolis“ stovėjimo aikštelėje.

11. Nukentėjusysis A. V. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus dėl PC „Akropolis“ pinigų perdavimo datos nuteistajam. Tuo pačiu pabrėžtina, jog nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tą pačią dieną, kai nuo savo banko sąskaitos PC „Akropolis“ nuėmė 2000 Eur, šiuos pinigus iš karto perdavė nuteistajam A. G.. Nukentėjusiojo A. V. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad jis 2016 m. kovo 31 d. per du kartus nuo savo banko sąskaitos nuėmė 2000 Eur (t. 1, b. l. 46-48). Pats nuteistasis A. G. neneigė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju PC „Akropolis“. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tą pačią dieną, kai jis perdavė 2000 Eur A. G., šis iš jo uošvių paėmė ir 2500 Eur už automobilį Volvo. Pats nuteistasis A. G. neneigė, jog 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo pas A. V. uošvius, iš kurių paėmė 2500 Eur dėl automobilio Volvo įsigijimo aukcione. Faktą, kad A. V. 2000 Eur nuteistajam perdavė 2016 m. kovo 31 d. iš dalies patvirtina ir susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis tarp nuteistojo A. G. ir nukentėjusiojo A. V. (t. 1, b. l. 65-68). Iš paminėto susirašinėjimo matyti, kad 2016 m. kovo 31 d. A. V. nuteistajam žinute nusiuntė savo uošvio asmens kodą ir mobiliojo ryšio telefono numerį.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog nukentėjusysis A. V. nuteistajam už automobilius Volvo ir VW Sharan savo darbo vietoje – statybiniame vagonėlyje, esančiame prie viešbučio „Radisson blu“, esančio Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, perdavė 10500 Eur. Nukentėjusysis A. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po pirmos pinigų sumos už automobilius Volvo ir VW Sharan perdavimo jam paskambino nuteistasis A. G. ir nurodė, jog už minėtus automobilius iki aukciono jam reikia sumokėti papildomai. Už automobilį VW Sharan buvo prašoma perduoti 6000 Eur, o už automobilį Volvo buvo prašoma perduoti 4500 Eur. Nurodytas pinigų sumas jis ir perdavė nuteistajam. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusysis turėjo nurodomą pinigų kiekį, galėjo jį perduoti ir perdavė nuteistajam. A. V. banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. iš savo banko sąskaitos nuėmė viso 3000 Eur (t. 1, b. l. 46-48). E. K. ir S. K. patvirtino, kad jiems A. V. pranešė, jog iki aukciono reikia sumokėti likusius pinigus už automobilį Volvo. Jie gyvena ne Vilniuje, o Tauragėje, todėl nurodė nukentėjusiajam pinigus pasiskolinti iš savo tėvų. Jie vėliau, dar iki įvykstant aukcionui, perdavė A. V. už automobilį Volvo likusią sumą, t. y. 8800 Eur. Liudytoja Z. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai buvo žinoma, jog A. V. turėjo sumokėti tam tikrą sumą už perkamus automobilius aukciono būdu, tačiau, kadangi sūnus pinigų neturėjo, ji sūnui paskolino 5000 Eur. Pirmosios instancijos teisme Z. V. patikslino, kad pinigai buvo skolinami E. K. ir S. K. prašymu. Ji paskolintų pinigų neatgavo, juos savo sūnui padovanojo. Iš savo sūnaus žino, kad minėti pinigai buvo perduoti nuteistajam. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad pinigus skolinosi iš savo tėvų. Z. V. ir Z. V. banko sąskaitų išrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 5 d. nuo Z. V. ir Z. V. banko sąskaitų buvo nuimta po 2000 Eur. Nekyla abejonių, kad 1000 Eur iš 5000 Eur sūnui skolinamų pinigų Z. V. ir Z. V. galėjo turėti ir turėjo grynais pinigais. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, pinigų nuteistajam perdavimo dieną A. V. turėjo 16800 Eur grynųjų pinigų, iš kurių 10500 Eur perdavė nuteistajam.

13. Faktą, kad nukentėjusysis A. V. A. G. perdavė grynuosius pinigus vagonėlyje, patvirtina liudytojų Č. B., I. P. bei iš dalies A. P. parodymai. Tiek I. P., tiek liudytojai Č. B. nurodė, kad matė, kaip darbiniame vagonėlyje A. V. perdavė nuteistajam voką, kuriame buvo pinigai, pinigai buvo surišti gumyte. Č. B. pažymėjo, kad pinigų pluoštas buvo 2 cm storio, o I. P. paaiškino, jog pinigai buvo didelėmis kupiūromis. Liudytojas A. P. nurodė, kad matė nuteistąjį ir A. V. darbo vagonėlyje, o ant stalo gulintį baltą voką.

14. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad pinigai nuteistajam turėjo būti perduoti iki aukciono, kuriame turėjo būti įsigyti automobiliai. Tiek nukentėjusieji, tiek nuteistasis skirtingai nurodė datą, kada turėjo vykti aukcionas. Vis tik išanalizavus nukentėjusiųjų S. K., A. V. ir nuteistojo parodymus, šiuos parodymus sugretinus, darytina išvada, kad aukcionas turėjo vykti 2016 m. balandžio 21 d. S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aukcionas turėjo vykti 2016 m. balandžio 22 d., tačiau pirmosios instancijos teisme patikslino minėtą aplinkybę, paaiškindama, jog jai buvo gerai žinoma, jog aukcionas turi vykti 2016 m. balandžio 21 d. Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad aukcionas galėjo vykti 2016 m. balandžio 21 d., nuteistasis A. G. pirmosios instancijos teisme neneigė, jog aukcionas galėjo vykti 2016 m. balandžio 20-21 d. Įvertinus tai, jog baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pinigai už norimus įsigyti automobilius turėjo būti paduoti iki vyksiančio aukciono, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, kad A. V. nuteistajam 10500 Eur perdavė 2016 m. balandžio 21 d., tikslintina nurodant, jog ši pinigų suma buvo perduota ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 21 d.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. V. nebuvo nuoseklus duodamas parodymus ir dėl likusių pinigų sumų už automobilius Volvo ir VW Sharan bei grynųjų pinigų už traktoriuką Bobcat perdavimo nuteistajam. Iš A. V. parodymų matyti, kad jis teigė, jog pinigus už traktoriuką ir automobilius nuteistajam perdavė trijuose skirtinguose vietose – prie kavinės „Katpėdėlė“, esančios Žukausko g., prie savo namų, esančių Ladygos g. 3, Vilniuje, ir darbo vagonėlyje, esančiame Konstitucijos pr., Vilniuje. Tuo pačiu A. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad, nuteistajam pasiūlius pirkti traktoriuką Bobcat, jis pirmąją pinigų sumą –1000 Eur už jį nuteistajam davė savo darbo vagonėlyje, esančiame Konstitucijos pr. Pinigai buvo perduoti 2016 m. balandžio 23 d. Liudytoja I. P. patvirtino, kad nuteistąjį A. V. darbo vietoje matė ne kartą. Pats nuteistasis taip pat neneigė, kad ne vieną kartą buvo nukentėjusiojo darbo vietoje. Taigi šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio aprašomoji dalis tikslinama nurodant, kad A. V. 1000 Eur už trakotoriuką „Bobcat“ perdavė ne prie kavinės „Katpėdėlė“, esančios Žukausko g., Vilniuje, bet nukentėjusiojo A. V. darbo vagonėlyje, stovėjusiame prie viešbučio „Radisson blu“, esančio Konstitucijos pr. 20, Vilniuje. Teismui nekyla abejonių, kad tokią sumą nukentėjusysis turėjo, kadangi jam nuo 16800 Eur buvo likę dar 6300 Eur.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad buvo visiškai įrodyta, jog likusi pinigų suma už tris automobilius buvo perduota prie nukentėjusiojo A. V. namų, esančių Ladygos g. 3, Vilniuje, 2016 m. balandžio 25 d. Iš esmės viso proceso metu nukentėjusysis A. V. tvirtino, kad paskutinė pinigų suma buvo perduota prie jo namų Ladygos g. Iš A. V. protokolo – pareiškimo matyti, kad paskutinę pinigų sumą už automobilius jis perdavė Šiaurės miestelyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad galutinė sumokėta suma už automobilius buvo 5300 Eur, nes būtent tokia suma A. V. buvo likusi nuo pinigų, paimtų iš savo paties banko sąskaitos, gautų iš uošvių bei tėvų. Jokie objektyvūs byloje užfiksuoti duomenys nepatvirtina, kad A. V. galėjo turėti daugiau grynųjų pinigų, kuriuos būtų galėjęs perduoti nuteistajam. Teigtina, jog A. V. neturėjo pakankamai nuosavų piniginių lėšų, kurios būtų leidusios jam įsigyti pageidaujamus automobilius, kadangi jis pakankamai didelę sumą pinigų skolinosi.

17. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 182 straipsnį yra būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo įgijo svetimą turtą, tačiau ir tai, jog jis, įgydamas svetimą turtą, veikė tyčia, apgaule esmingai suklaidino turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, numatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. G. svetimą turą (didelės vertės pinigines lėšas) įgijo panaudodamas apgaulę, t. y. piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, todėl pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

18. Iš nukentėjusiųjų bei liudytojų duotų parodymų matyti, kad A. G. prisistatė svetimu vardu, leido suprasti, jog yra policijos pareigūnas. Liudytoja I. P. patvirtino, kad jai nuteistasis nurodė, jog jis yra policijos pareigūnas, rodė savo tarnybinį pažymėjimą, būtent jo iniciatyva ji supažindino nukentėjusįjį A. V. su nuteistuoju. A. V. patvirtino, kad iš I. P. žinojo, jog nuteistasis yra policijos pareigūnas, jis jam pasirodė patikimas asmuo – būdavo dalykiškai apsirengęs, atvažiuodavo skirtingais ir pakankamai gerais automobiliais, į jo klausimus visada turėdavo atsakymus, kalbėdavo užtikrintai, be to, nuteistojo piniginėje matė pareigūno pažymėjimą. Minėtus nukentėjusiojo teiginius visiškai patvirtina ir liudytojo A. P. bei nukentėjusiojo E. K. parodymai. A. P. patvirtino, kad A. G. prisistatė jam kaip policijos pareigūnas, sudarė savo darbą išmanančio asmens įvaizdį, kadangi visada kalbėdavo nesustodamas bei negalvodamas, faktais. E. K. patvirtino, kad A. G. sudarė rimto žmogaus įspūdį, atvykęs pas jį į namus paimti pradinės sumos už automobilį Volvo, prisistatė muitinės pareigūnu, be to, nuteistajam buvo duota pakalbėti su E. K. pažįstamu muitininku. Pokalbio metu A. G. kalbėjo įtikinimai ir patikimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. G. neneigė, jog nukentėjusiajam A. V. rodė savo senąjį tarnybinį pažymėjimą, gautą tuo metu, kai dirbo UAB „E.T.B.“. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusiajam, neturinčiam specialių žinių, tai galėjo tik dar labiau sustiprinti įspūdį apie A. G. kaip patikimą asmenį, valstybės pareigūną.

19. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog A. G. siekė sudaryti patikimo, rimto žmogaus įspūdį, jis įgijo nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir įtikino juos perduoti pinigus, kurių realiai neketino naudoti tikslų, kuriuos nurodė nukentėjusiesiems, įgyvendinimui. Faktą, kad nuteistasis gautų pinigų neketino panaudoti automobilių įsigijimui aukcione, patvirtina ir tai, jog A. G. iš esmės nesugebėjo nuosekliai paaiškinti esminių bylos aplinkybių, susijusių su automobilių įgijimu. A. G. parodymai vis skirdavosi esminėse detalėse dėl automobilių pardavimo tvarkos aukcione, jų pardavimo būdo, dokumentų sutvarkymo, atsiskaitymo tvarkos aukcione ir pan. Teismas pažymi ir tai, kad iš nukentėjusių parodymų akivaizdu, kad nuteistasis vis keisdavo savo paaiškinimus dėl automobilių buvimo vietos, tai nurodydavo, kad jie yra Lietuvos Respublikoje, tai teigdavo, jog automobiliai yra išvežti į Rygą. Pastebėtina, kad nuteistasis tiek nukentėjusiesiems, tiek ir duodamas parodymus negalėjo konkrečiai nurodyti, kodėl neįvyko aukcionai. Nukentėjusiesiems po neįvykusių aukcionų į skambučius vengdavo atsiliepti, priežasčių, kodėl negali grąžinti pinigų, aiškiai įvardinti negalėjo, vis žadėdamas juos grąžinti arba pristatyti automobilius, jis jokių aktyvių veiksmų spręsti susidariusią problemą nesiėmė. Taigi, kaip jau minėta, A. G. veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip užtraukiantys atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą.

20. Konstatavus, jog A. G. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai turi būti palikti nenagrinėti. Civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas dėl nuosprendžio dalies, kuria buvo išspręsti nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių klausimai, detaliau nepasisakys. Čia tik pabrėžtina tai, jog byloje buvo įrodyta, kad dėl nusikalstamų A. G. veiksmų A. V. buvo padaryta 18800 Eur turtinė žala, S. K. 2500 Eur turtinė žala, nustatyti šią žalą nagrinėjamoje byloje buvo būtina, kadangi žalos dydis yra reikšmingas nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 182 straipsnio dalį.

21. Įvertinus visa, kas aptarta, tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad A. G. ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 21 d. statybiniame vagonėlyje prie viešbučio „Radisson Blu“, esančio Konstitucijos pr. 20, Vilniuje, iš A. V. gavo 10500 Eur už automobilius VW Sharan ir Volvo, taip pat kad A. G. 2016 m. balandžio 23 d. iš A. V. gavo 1000 Eur už traktoriuką Bobcat statybiniame vagonėlyje prie viešbučio „Radisson Blu“, esančio Konstitucijos pr. 20, Vilniuje.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis