Kauno apygardos teismo sprendimas

2007-03-14 · Civilinė byla Nr. 2A-211-153/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2007-03-14
Bylos Nr.
2A-211-153/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Eduardas Monkevičius
Atsakovas
Tauragės apskrities viršininko administracijai
Civilinė byla Nr.2A-211-153/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Saulius Mikšys

Procesinio dokumento kategorija 121.1.,121.15,121.21.,121.22.,50.8.,114.5.,114.11.,50.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartiS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko, Eduardo Monkevičiaus,sekretoriaujant Daivai Rinkevičienei,dalyvaujant ieškovo UAB”Presto durpės” atstovei advokatei J.J.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB”Presto durpės” atstovės advokatės J.J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo,

civilinėje byloje pagal ieškovo UAB”Presto durpės” ieškinį atsakovui Tauragės apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB”Presto durpės” ieškiniu prašė panaikinti atsakovo Tauragės apskrities viršininko 2006 m. vasario 13 d. įsakymą V-270 ir įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją suformuoti 179,4 ha žemės sklypą Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje pagal pateikiamą planą bei įpareigoti Tauragės apskrities viršininko administraciją sudaryti su UAB „Presto durpės“ suformuoto 179,4 ha žemės sklypo, esančio Jurbarko kadastrinėje vietovėje Dainių durpyno teritorijoje, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2031 m. sausio 29 d.

Ieškovas, nurodė, kad šis viršininko įsakymas neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes

1)atsakovas, 2006-02-13 įsakymu Nr.V-270, į suformuotą žemės sklypą įtraukė žemės sklypo dalis, kuriose iš viso nėra naudingų iškasenų ir kurios nei dėl savo tikslinės paskirties, nei dėl padėties viso sklypo atžvilgiu nėra būtinos ieškovo veiklai;

2)atsakovo suformuotas kasybos sklypas netinkamas, nes jis yra pelkėtas, jame neįmanoma laikyti transporto priemonių, sandėliuoti durpių, negalima įvykdyti Durpyno priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimų, todėl jis neatitinka Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymų projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo UAB „Presto durpės“ ieškinį atsakovui Tauragės apskrities viršininko administracijai atmetė ir priteisė iš UAB „Presto durpės“ valstybei 18 Lt pašto išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Presto durpės“ kreipėsi į Tauragės apskrities viršininko administraciją, prašydamas išnuomoti 179,4 ha žemės sklypą Dainių durpyno teritorijoje ne aukciono tvarka, tačiau šis ieškovo prašymas nebuvo patenkintas ir 2006 m. vasario 13 d. Tauragės apskrities viršininkas įsakymu Nr.V-270 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ nusprendė vykdyti valstybinėje žemėje sklypo formavimo projektą Jurbarko rajono Jurbarkų kadastrinės vietovės Dainių durpyno teritorijoje 129,1 ha plote UAB „Presto durpės“ perduodant jai organizatoriaus funkcijas (b.l.9,10).

Teismas nesutiko, su ieškovo motyvais dėl skundžiamo įsakymo neteisėtumo ir sprendime nurodė, kad

pagal Žemės gelmių įstatymo 3 str. 2 p., kasybos sklypas-tai žvalgybos metu ištirta žemės gelmių dalis, apimanti nustatyta tvarka patvirtintą naudingųjų išteklių kiekį ir naudotojui suteikiamą telkinio (jo dalies) plotą, todėl Tauragės apskrities viršininko 2006-02-13 priimtas įsakymas Nr.V-270 neprieštarauja tiek Žemės gelmių įstatymo, tiek kitų teisės aktų normoms ir naikinti šio įsakymo nėra teisinio pagrindo.

ieškovas plečiamai aiškino kasybos sklypo savoką ir šis jo aiškinimas prieštarauja Žemės gelmių įstatyme įtvirtintam kasybos sklypo apibrėžimui. Ieškovo nurodytos aplinkybės-129,1 ha sklypas nesudarys normalių sąlygų durpių gavybai, priešgaisrinių taisyklių laikymuisi bei 179,4 ha žemės sklypas susiformavęs istoriškai-nesudaro pagrindo įsakymo Nr.V-270 panaikinimui, nes ieškovui išsinuomavus 129,1 ha žemės sklypą, jis arba gali šį sklypą sutvarkyti taip, kad būtų galima normaliai vykdyti durpių gavybą laikantis darbo saugos ir priešgaisrinių taisyklių reikalavimų, arba gali papildomą žemės sklypą išsinuomoti aukciono tvarka, arba gali gauti geologijos tarnybos leidimą didesniam žemės sklypui.

nors atsakovo atstovė nepateikė įrodymų, kad dalis žemės sklypo, apie 10 ha, į kurį papildomai pretenduoja UAB „Presto durpės“, šiuo metu jau privatizuotas, tačiau netikėti šiuo atsakovo atstovės, valstybinės institucijos pareigūnės, aiškinimu teismui nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniu skundu ieškovo UAB“Presto durpės“ atstovė J.J. nesutiko su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1) teismas, vertindamas Lietuvos geologijos tarnybos su UAB „Presto durpės“ pasirašytos išteklių naudojimo sutarties, pagal kurios sąlygas UAB „Presto durpės“ turi naudoti Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalį, šalių tikruosius ketinimus neanalizavo sutarties kaip vientiso dokumento, o tik atsižvelgė į sutarties 4 punktą, numatantį kasybos sklypo plotą. Norint tinkamai suprasti tikruosius sutarties šalių ketinimus, ypač svarbus yra ir sutarties 6 punktas, kuriame numatyta kad išteklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos ploto kontūru ir išteklių apskaičiavimo gyliu, kas reiškia, kad visas ieškovui skiriamas kasybos sklypas (nurodytas minėtame 4 punkte - 129,1 ha) yra skirtas išteklių kasimui arba gavybai ir jame negali būti jokios kitos veiklos (pavyzdžiui, sandėliavimo, technikos laikymo ir pan.). Išanalizavus sutarties 4 ir 6 punktus, darytina išvada, kad kasybos sklypas yra skiriamas ne 129,1 ha plote, kaip tai nurodo atsakovas, o kasybos sklypas užima visą 129,1 ha dydžio žemės plotą. Tai reiškia, kad norint tinkamai ir pilnai naudotis visu Lietuvos geologijos tarnybos suteiktu kasybos sklypu (žemės išteklius išgauti, perdirbti, pervežti, sandėliuoti ir pan.), turi būti suteiktas ir atitinkamas plotas šiems veiksmams atlikti, kas lemia, jog leidime naudoti žemės išteklius nurodytas kasybos plotas neturi sutapti su išnuomojamu žemės sklypu.

Tapačią poziciją dėl kasybos sklypo ir nuomojamo žemės sklypo ribų nesutapimo patvirtino ir 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos geologijos tarnybos atsakymas į ieškovo atstovo paklausimą „Dėl kasybos ir žemės sklypu“ (toliau - Geologijos tarnybos raštas), kuriame Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad „<...> siekiant užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių naudojimą bei išvengti naudingosios iškasenos nuostolių karjero šlaituose pageidautina, kad telkinio įsisavinimui išnuomoto žemės sklypo riba būtų pravesta plačiau už kasybos sklypo kontūrą <...>“. Todėl UAB „Presto durpės“ prašomas išnuomoti žemės sklypas turi būti ne mažesnis kaip 179,4 ha, kadangi tik taip bus užtikrinta tinkama naudingųjų išteklių gavyba. Ieškovas plečiamai neaiškino kasybos sklypo sąvokos, o tik išdėstė argumentus, pagrindžiančius faktą, kad jam turi būti išnuomotas jo prašomo dydžio žemės sklypas (179,4 ha), todėl jo aiškinimas negali prieštarauti Žemės gelmių įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtintam kasybos sklypo apibrėžimui;

2) teismo ieškovui siūlomos alternatyvos: arba išnuomotą (129,1 ha) sutvarkyti taip, kad būtų galima normaliai vykdyti durpių gavybą laikantis darbo saugos ir priešgaisrinių taisyklių reikalavimų, arba papildomą žemės sklypą išsinuomoti aukciono būdu; arba gauti geologijos tarnybos leidimą didesniam žemės sklypui, iš esmės yra neteisėtos ir išsakytos netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes bei netinkamai įvertinus įrodymus. Ieškovui turi būti išnuomotas jo prašomas 179,4 ha žemės sklypas, o ne siūlomos kitos alternatyvos ir juo labiau atsisakymas išnuomoti ieškovui žemės sklypą neturi būti grindžiamas tuo, kad ieškovas neva kitu būdu gali apginti savo teises;

3) ieškovui leidimu suteiktas visas kasybos sklypas (129,1 ha) yra skirtas išimtinai išteklių gavimui, tadėl ieškovas negalės racionaliai išnaudoti viso jam skirto kasybos sklypo ir tuo pačiu įgyvendinti Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 19 punkto reikalavimo, nes turės jo dalį panaudoti techninei veiklai;

4) vadovaujantis LR Žemės nuomos įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. be aukciono valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Žemės sklype, kurį ketina išsinuomoti ieškovas ir dėl kurios nuomos sutarties sudarymo vyksta ginčas, yra išduotas atitinkamas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, todėl toks žemės sklypas išnuomotinas ne aukciono tvarka. Ieškovui turi būti išnuomotas didesnis žemės sklypas (šiuo atveju 179,4 ha) nei jam suteiktas 129,1 ha kasybos sklypas ir to negalima vertinti kaip papildomo žemės sklypo nuomos, nes ši žemės sklypo dalis yra būtina tinkamai naudoti ieškovui suteiktą kasybos sklypą, todėl teismas, kaip vieną iš alternatyvų nurodęs ieškovui papildomą žemės sklypą išsinuomoti aukciono būdu, netinkamai aiškino bei pritaikė materialinės teisės normas;

5) vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintomis leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklėmis, geologijos tarnyba, išduodama leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, sudaro šių išteklių naudojimo sutartį (taisyklių 5 p. ir 7.1. p.), kurioje nurodomas įmonei skiriamo kasybos sklypo dydis (taisyklių 35.5 p.). Kasybos sklypas apima detaliai išžvalgytų naudingosios iškasenos išteklių plotą, kuriame įmonei leidžiama vykdyti kasybos darbus (Žemės gelmių įstatymo 3 str. 2 d.). Lietuvos geologijos tarnyba savo rašte pažymėjo, kad kasybos sklypas gali apimti visą arba dalį naudingųjų iškasenų telkinio. Ieškovui suteiktas kasybos sklypas apima visą naudingųjų iškasenų telkinį, tad geologijos tarnyba jau suteikė UAB „Presto durpės“ leidimą didžiausiam galimam žemės sklypui (kasybos sklypui) jos išžvalgytoje teritorijoje, todėl teismo sprendime nurodomas alternatyvus papildomo kasybos sklypo suteikimas yra nepagrįstas. Ieškovas negali pasinaudoti nei viena iš teismo išvardintų alternatyvų ir kadangi žemės sklypo, reikalingo telkinio išteklių įsigijimui, nuomos klausimų sprendimas priklauso Tauragės viršininko administracijai, darytina išvada, kad aplinkybė, jog 129,1 ha sklypas nesudarys normalių sąlygų durpių gavybai, priešgaisrinių taisyklių laikymuisi, sudaro pagrindą įsakymo Nr. V-270 panaikinimui;

6) teismas, pažeidė CPK 185 str. 1 d., kadangi neatsižvelgė į svarbias ieškovo išdėstytas aplinkybes:

Pirma, ieškovo prašomas išnuomoti žemės sklypas turi būti ne mažesnis kaip 179,4 ha, kadangi tik taip bus užtikrinta tinkama naudingųjų išteklių gavyba, nes nustatant 129,1 ha kasybos sklypą buvo įtraukti Dainių durpyno vakarinės dalies trys sklypai (Nr.1, Nr. 2 ir Nr.3), tuo tarpu atsakovo sudarytame plane šis kasybos sklypas nepagrįstai sumažinamas, vakarinės dalies sklypą Nr.3 padalijant į dvi dalis ir tik vieną įtraukiant į formuojamą sklypą. Antra, į atsakovo suformuotą žemės sklypą įtrauktos žemės sklypo dalys, kuriose iš viso nėra naudingųjų iškasenų ir kurios nei dėl savo tikslinės paskirties, nei dėl padėties viso sklypo atžvilgiu nėra būtinos ieškovo veiklai.Tuo tarpu ta žemės sklypo dalis, kurią išsinuomoti prašė ieškovas ir kuri yra tiesiogiai susijusi su ieškovo veikla, į atsakovo suformuotą žemės sklypą neįtraukta, t.y. už atsakovo suformuoto žemės sklypo vakarinės ribos esantis žemės sklypas iki bendrojo naudojimo kelio yra būtinas ieškovo veiklai, kadangi per šį žemės sklypą būtų galima patekti su atitinkamu transporto į kasybos sklypą, išgabenti iškastas durpes, šiame žemės sklype ieškovas turėtų galimybę iškastas durpes sandėliuoti, paruošti išvežimui, laikyti transporto priemones. Tokiai ieškovo veiklai netinkamas kasybos sklypas dėl to, kad, jis yra pelkėtas, be to, kasybos sklypas yra ir turi būti naudojamas žemės gelmių ištekliams gauti, o ne vykdyti kitokią veiklą. Trečia, atsakovo pateikto žemės sklypo formavimas rytinėje sklypo dalyje, kurioje trečiasis kasybos sklypas yra padalintas į dvi dalis ir tik viena priskirta formuojamam sklypui, kai tiek svarstant Dainių durpyno išteklių gavybos galimybes, tiek išduodant ieškovui leidimą naudoti žemės gelmių išteklius Dainių durpyne, visas trečiasis sklypas buvo įtrauktas į kasybos sklypą. Ketvirta, atsakovui suformavus žemės sklypą tokia rytinės ribos dalimi, ieškovui užkertama galimybė tinkamai vykdyti Vidaus reikalu ministerijos 1995 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 175 patvirtintų Durpyno priešgaisrinių saugos taisyklių (PST-04-95) 2.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad prie miško esančių durpyno teritorijos pakraščių reikia įrengti 75 metrų pločio priešgaisrinį ruožą. Pagal pastarąjį reikalavimą, šiame priešgaisriniame ruože iškertami spygliuočiai medžiai, pomiškis, išvalomas trakas, pašalinamos medienos liekanos. Ruožo vidiniu pakraščiu nuo gamybinių laukų pusės iškasamas tokio gylio griovys, kad jo dugnas siektų gruntą arba gaisrams palankiu laikotarpiu jame nuolat būtų vandens. Griovio išoriniu pakraščiu įrengiamas priešgaisrinis pravažiavimas bei pervažos per griovį gaisriniams automobiliams. Minėtiems reikalavimams įgyvendinti yra būtina, kad formuojamas žemės sklypas būtų bent 75 metrus nutolęs nuo rytinės kasybos sklypo ribos, kas šiuo atveju yra priešingai - formuojamas žemės sklypas net nesiekia kasybos sklypo ribos.

Atsiliepimas

7) atsakovo formuojamas 129,1 ha žemės sklypas neatitinka nei vieno iš aukščiau nurodytų reikalavimu, nes:

ieškovas negalės racionaliai išnaudoti viso jam skirto kasybos sklypo, nes turės jo dalį panaudoti techninei veiklai;pagal formuojamo sklypo planą matyti, kad rytinė sklypo riba eina per vidurį sklypo dalies, nors turėtų būti formuojama pagal to sklypo krašte esantį vandens griovį;pagal formuojamo sklypo planą matyti, kad už vakarinės formuojamo žemės sklypo ribos yra laisvas valstybinės žemės plotas, besiribojantis su bendrojo naudojimo keliu.

Atsiliepimas

8) pagal CPK 186 str. 4 d. teismas turėjo patikrinti atsakovo atstovės paaiškinimą apie tai, kad 10 ha sklypo, į kurio nuomą pretenduoja UAB „Presto durpės“ šiuo metu jau privatizuotas, nes ši aplinkybė turi reikšmės bylai, todėl vadovaujantis CPK 182 str.šį savo teiginį atsakovas turėjo įrodyti, kadangi atsakovo atstovės aiškinimas nėra priskirtinas prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 str.), asmenų lygybės prieš teismą principas (CPK 6 str.), nes viena šalis nepagrįstai buvo atleista nuo įrodinėjimo pareigos nesant tam jokio objektyvaus pagrindo. Teismas pažeidė CPK 14 str. 2 d., nes sprendimą pagrindė tokiais atsakovo paaiškinimais, kurie ne tik kad nebuvo ištirti teismo posėdyje, bet ir nebuvo pagrįstį jokiais įrodymais, todėl jo sprendimas yra neteisėtas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo UAB“Presto durpės“ atstovė prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti prie bylos 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos geologijos tarnybos atsakymą į ieškovo paklausimą, kadangi šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo tada, kai teismas išnagrinėjęs bylą priėmė sprendimą remdamasis netinkamai išaiškintomis ir pritaikytomis atitinkamomis teisės normomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs atsakovas Tauragės apskrities viršininko administracija su apeliacinio skundo argumentais nesutiko ir prašė skundą atmesti, teismo sprendimo nekeisti, nurodė, kad teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas, teismas materialinės teisės normas taikė tinkamai. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, todėl panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis LGT viršininko 2003-12-18 įsakymu Nr. 1-7.8 išduotas leidimas UAB „Presto durpės" žvalgyti Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklius ( b.l.12).Remiantis minėtu leidimu apeliantas įgijo teisę tik žvalgyti (Vyriausybės 2002-02-11 nutarimo Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio, pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmes taisyklių“ 4 punktas). UAB „Presto durpės" 2003-12-18 sudarė ir telkinio naudojimo sutartį, kurios 8 punkte nurodyta, kad bendrovei įvykdžius sutarties 4, 6 ir 7 punktuose nurodytas sąlygas, ji įgyja teisę kreiptis dėl pakartotinio leidimo naudoti Dainių telkinio durpių išteklius išdavimo (b.l.10-11).Šios sutarties ketvirtame punkte nurodyta, kad šia sutartimi naudotojui(UAB „Presto durpės" ) leidžiama savo lėšomis detaliai žvalgyti durpių išteklius suderintame 243,4 ha plote (b.l.12). LGT prie Aplinkos ministerijos 2004m. balandžio 16 d. protokolu Nr.4-6(190) aprobavo pagal 2004m. vasario 26d. būklę pramoninio klodo ribose autorių apskaičiuotus Dainių durpių telkinio detaliai išžvalgytus vertingus išteklius 199,2 ha plote ir konstatavo, kad Dainių telkinys išžvalgytas UAB „Presto durpės" lėšomis (b.l.16-17). LGT prie Aplinkos ministerijos išdavė 2006-11-23 apeliantui leidimą Nr. 1p.-06 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Leidimu leidžiama UAB „Presto durpės" naudoti Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių ir Telšių apskrities Telšių rajono Derkintų telkinių durpių išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas.Kartu su leidimu pateikta Tauragės apskrities Jurbarko rajono Dainių telkinio durpių išteklių dalies naudojimo sutartis (prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmės Nr.1p.-06) sudaryta 2006m. sausio 23 d. tarp LGT prie Aplinkos ministerijos (sutartyje tarnyba) ir UAB „Presto durpės" (naudotojas). Sutartyje nurodyta, ,,Tarnyba,, nustato, o ,,Naudotojas,, įsipareigoja naudoti telkinio išteklius pagal šias sąlygas. Sutarties 4p. nurodyta, kad šia sutartimi kasybos sklypas skiriamas 129,1 ha plote, tos pačios sutarties 6p. nurodyta, kad išteklių naudojimo ribos sutampa su skirto kasybos sklypo kontūru ir išteklių skaičiavimo gyliu. Remiantis minėta sutartimi Tauragės apskrities viršininkas priėmė 2006m. vasario 13 d. įsakymą Nr. V-270, kuriuo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu 2004m. spalio 4d. Nr. 3D-452/D1-513 ,, Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, nusprendė vykdyti valstybinėje žemėje sklypo formavimo projektą Jurbarko rajono Jurbarko kadastrinės vietovės Dainių durpyno teritorijoje 129,1 ha plote UAB „Presto durpės" perduodant organizatoriaus funkcijas UAB,,Presto durpės,,.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį; leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.

Apeliantas ginčija Tauragės apskrities viršininko veiksmų teisėtumą keliais motyvais, tame tarpe dėl to, kad suteiktame durpių kasybos plote ieškovas negali racionaliai išnaudoti viso jam skirto kasybos sklypo, kadangi į suformuotą žemės sklypą įtrauktos žemės sklypo dalys, kuriose iš viso nėra naudingųjų iškasenų ir kurios nei dėl savo tikslinės paskirties, nei dėl padėties viso sklypo atžvilgiu nėra būtinos ieškovo veiklai.

Be to, ieškovas nurodė, kad visiškai netinkamai suformuotos sklypo ribos, nes 1) pagal formuojamo sklypo planą matyti, kad rytinė sklypo riba eina per vidurį sklypo dalies, nors turėtų būti formuojama pagal to sklypo krašte esantį vandens griovį bei, kad 2)pagal formuojamo sklypo planą matyti, kad už vakarinės formuojamo žemės sklypo ribos yra laisvas valstybinės žemės plotas, besiribojantis su bendrojo naudojimo keliu. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių netyrė dėl jų sprendime nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi sprendime Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovės paaiškinimu apie tai, kad dalis sklypo į kurį pretenduoja ieškovas jau privatizuota. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie apie ginčo žemės sklypo dalies savininkus, nei apie šiems savininkams nuosavybės teisėmis priklausančius žemės sklypo plotus ir šių žemės sklypų lokalizaciją, nors teismas, kaip vieną iš alternatyvų nurodęs ieškovui papildomą žemės sklypą išsinuomoti aukciono būdu.

Ieškovo veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo to, ar suteiktame kasybos sklype ieškovas galės realiai naudoti žemės gelmių išteklius - durpės.Tokiu būdu ieškovui tūri būti suteiktas ne bet koks sklypas, o sklypas atitinkantis ieškovo veiklos poreikius. Teismas sprendime nurodė įvairius motyvas apie tai, kaip ieškovas gali realizuoti savo teisę į žemės gelmių išteklių naudojimą, tačiau teismo išvados pagrįstos prielaidomis, o ištirtais teismo posėdyje įrodymais.

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 270 str.4.2p.,3p.), todėl panaikinimas, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija konstatuoja, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės, tame tarpe nustatyti reikšmingus faktus, apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str.1d.2p.,329 str.1d.). Tai sudaro pagrindą panaikinus teismo sprendimą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo(CPK 326 str. 1d.4p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-331str.

nutarė:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasEduardas Monkevičius