Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi nuteistojo R. K. prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. gegužės 19 d. gautas nuteistojo R. K. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir pritaikyti jo atžvilgiu BK pakeitimus, priimtus 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, bei paskirtą bausmę sušvelninti.

Prašymas teismo posėdyje išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. 3 d.).

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė siūlė prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovos 24 d.) buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nusikaltimo recidyvo sąvoką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės ir kitą. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 str. 2 d., turi grįžtamąją galią, t. y. gali būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015).

Nuteistasis savo prašyme konkrečiai nenurodo, kurių BK straipsnių pakeistas nuostatas jis prašo pritaikyti jo atžvilgiu nurodytame nuosprendyje. Kadangi šiuo įstatymu buvo pakeistos ir tos baudžiamojo kodekso nuostatos, kurios nėra susiję su nuteistojo R. K. teisine padėtimi, tikslinga pasisakyti tik dėl tų naujų baudžiamojo kodekso nuostatų, kurios galimai švelnins nuteistojo padėtį.

Naujoje BK 27 str. redakcijoje nustatyta, kad asmuo gali būti pripažintas recidyvistu tik tuomet, jei jis padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka už tas nusikalstamas veikas, kurias jis padarė būdamas pilnametis.

Nagrinėjamu atveju, pakeistos nuostatos švelnina tik nepilnamečio teisinę padėtį, o R. K. yra pilnametis asmuo, nusikaltimą padarė būdamas pilnametis.

Pakeistas BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Šiuo atveju nauja šio straipsnio redakcija negali būti pritaikyta R. K. atžvilgiu, kadangi jis neatitinka šio straipsnio nurodytų sąlygų. R. K. nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, būdamas anksčiau teistas bei bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Minėtu įstatymu buvo pakeista BK 56 str. redakcija, kuria panaikinta nuostata, kad teismas asmeniui, kuris naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, paprastai skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Minėtu įstatymu buvo papildyta BK 60 str. 1 d., joje nustatant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Pasikeitusiame BK 62 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje. BK 62 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta.

Šiame kontekste pažymėtina, jog, atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus (teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė sunkią tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kaltės nepripažino), taip pat į tai, kad R. K. pripažintas ne pavojingu recidyvistu, o recidyvistu, nėra pagrindo ir nuteistojo atžvilgiu pritaikyti pakeistus BK 56 str., 62 str. 3 d. 2 p. pakeitimus. Tuo tarpu, pakeisto BK 60 str. 1 d. 13 p. BK 3 str. 2 d., BPK 362¹ str. pagrindu negali būti pritaikyta, kadangi pritaikius šią pataisą, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe būtų pripažinta tai, kad veiką padarė recidyvistas.

BK 38 str. 2 d. numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Šios nuostatos M. J. baudžiamojoje byloje nebuvo taikomos, kadangi nebuvo sprendžiamas jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jokiais pagrindais ir šie pagrindai nėra atsiradę. O BK 39 str. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šių straipsnių redakcijos negali būti pritaikytos R. K. atžvilgiu, kadangi jis neatitinka šių straipsnių nurodytų sąlygų. Kita vertus, šios naujos redakcijos taip pat negalėtų būti pritaikytos dėl aukščiau minėtų bausmių skyrimo motyvų.

BK 75 str. 1 d. numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

R. K. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, ir jam paskirta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžio priėmimo metu teismas nesprendė dėl galimybės atidėti R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi tuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, iki jo priėmimo nuteistasis R. K. teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, R. K. taip pat ne kartą baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, daromų nusikalstamų veikų periodiškumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas mano, jog šiuo atveju BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl neturi teisinio pagrindo remiantis BK 75 str. 1 d. atidėti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios baudžiamojo kodekso pataisos nuteistojo teisinės padėties neįtakoja, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.