Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal LR BK 189 str. 1 d. – 40 MGL (5000 litų) bauda. Vadovaujantis LR BK 66, 65 str., į paskirtą bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2005-10-11 iki 2005-10-21 ir paskirta galutinė bausmė – 18 MGL (2250 litų) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2004-05-12 – 2005-10-11, 19.05 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens, įsigijo 2004-05-12 iš Vic miesto teniso klubo automobilių stovėjimo aikštelės, Ispanijos pavogtą, 2004 m. pagamintą motociklą YAMAHA YZF-R1, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį G. P. A. ir juo naudojosi, neturėdamas motociklo dokumentų bei ant jo uždėjęs kitam motociklui priklausantį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, žinodamas, kad motociklas įgytas nusikalstamu būdu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos yra grindžiamos tik prielaidomis, teismo nuosprendis nėra įtikinamas ir kelia abejonių dėl jame nurodytų išvadų pagrįstumo, iš teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų analizės logiškai neišplaukia jo kaltę patvirtinančios išvados, be to, nebuvo paneigtos M. K. nurodytos jo nekaltumą patvirtinančios aplinkybės.

Apeliantas nurodo, kad jo įsigyto motociklo kaina, palyginus su atitinkamų motociklų pardavimo kainų vidurkiu, buvo gan žema. Tačiau ši kaina tikrai nebuvo žymiai (kaip nurodo teismas) mažesnė nei atitinkamo motociklo rinkos vertė. Jis teigia, kad jam ne kartą yra pavykę įsigyti transporto priemones už palyginamai žemą kainą (nei rinkos vidurkis) ir po to perparduoti už aukštesnę kainą (atitinkančią rinkos vidurkį ar net ženkliai didesnę), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis turėjo įtarti, jog atitinkamos pigiai pirktos transporto priemonės galėjo būti vogtos. Be to, daikto kaina priklauso nuo labai daug faktorių (ar pardavėjui reikia dėl įvairių priežasčių parduoti kuo skubiau prekę, ar pardavėjas pirko prekę pigiai ir nesiorientuoja dėl jos realios rinkos vertės-vidurkio, ar prekė turi užslėptą kokį defektą ir pan.).

Apelianto teigimu, sutarta kaina ir pirkimo būdas buvo atitinkanti transporto priemonių pardavimo – pirkimo rinkoje susiformavusią praktiką bei civilinio kodekso nustatytą tvarką. Atitinkama praktika transporto priemonių pardavimo-pirkimo versle egzistuoja visą laiką, ir jis ir iki minėto momento tokiu būdu yra pirkęs transporto priemones bei tokiu būdu jas pardavinėjęs, kai pirkėjas sumoka dalį kainos, pardavėjas perduoda transporto priemonę, o likusią kainos dalį sumoka tada, kai yra oficialiai įforminama pirkimo – pardavimo sutartis.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, kad jis stengėsi išvengti policijos patikrinimo, nepagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis, kadangi iš byloje esančio degalinėje jo sulaikymo vaizdo įrašo matyti, kad jis neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis bandė išvengti policijos patikrinimo. Be to, atitinkamos aplinkybės buvimas ar nebuvimas neįrodo apelianto žinojimo, kad jis įsigijo ir naudojosi vogtu motociklu. Bet to, net ir darant prielaidą, kad jis galėjo stengtis išvengti policijos patikrinimo, yra nepaneigta tikimybė, kad sulaikymo jis galėjo stengtis išvengti siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad vairavo motociklą, neturėdamas tam teisės.

Apeliantas nurodo, kad motociklą jis pirko su tuo pačiu valstybiniu numeriu, su kuriuo motociklas ir buvo sulaikytas, motociklo pirkimo metu šis numeris buvo toje pačioje vietoje, kaip ir sulaikymo metu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nuosprendyje nenurodė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad M. K. galėjo pakeisti tiek patį valstybinį numerį kitu, tiek šio numerio tvirtinimo vietą.

Apeliantas nurodo, kad jam kilo įtarimų, jog motociklas gali būti vogtas, kai jam nepavyko prisiskambinti pardavėjui šio nurodytu numeriu. Pažįstamas, kuriam jis apie tai pasiguodė, nurodė, kad internete adresu policija.lt/paieška galima pasitikrinti, ar transporto priemonė nėra vogta. Apelianto teigimu, jis nežinojo, kad šiame tinklalapyje galima rasti informaciją tik apie Lietuvoje pavogtas transporto priemones, kadangi minėtas pažįstamas nurodė, jog čia informaciją talpina Interpolas. Kadangi atsidariusiame lange įvedus motociklo kėbulo numerį pasirodė užrašas, kad transporto priemonė nėra paieškoma, jis įsitikino, kad motociklas nevogtas ir manė, kad pardavėjas anksčiau ar vėliau jį pats susiras, kadangi liko nesumokėta dalis pinigų.

Be to, liudytojo R. Č. nurodytos aplinkybės, kad jis neįžiūrėjęs, kokie buvo motociklo numeriai – lietuviški ar ne (nors tikrovėje taip nebuvo, kadangi jis teisme nurodė, kad matė ant motociklo valstybinio numerio buvusį LR ženklą) bei tai, kad apeliantas nesiskundė R. Č. apie tai, jog motociklas gali būti vogtas, neįrodo, kad apeliantas motociklo įsigijimo metu žinojo, kad motociklas yra vogtas bei, kad šią aplinkybę sužinojo vėliau, ar, kad pakeitė motociklo valstybinį numerį bei jo tvirtinimo vietą.

Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendį, jį išteisinti pagal LR BK 189 str. 1 d. bei baudžiamąją bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir nuteistojo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 189 str. 1 d. padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.

Nusikalstama veika, numatyta BK 189 str. padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą ir to nori. Tačiau įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pakanka bendro jo supratimo apie kito asmens ar bendrininkų grupės padaryto nusikaltimo pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad kaltės – tiesioginės tyčios – turinys atskleidžiamas ir be paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimo, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog M. K. tyčia įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, paremta bylos faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad apie kaltininko žinojimą, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, galima spręsti iš įvairių aplinkybių: pvz., turtas buvo siūlomas gerokai pigiau nei iš tikrųjų kainuoja; turtą pasiūlė nusikaltėlio reputaciją turintis asmuo; buvo siūlomas turtas, kurio priklausomumą turi patvirtinti atitinkami dokumentai, kai tokių dokumentų nėra; siūlomas specifinio pobūdžio turtas, kai yra visuotinai žinoma apie jo vagystę ir pan.

Atmestinas apelianto teiginys, kuriuo jis nurodo, kad tai, jog motociklą jis įsigijo už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad ši transporto priemonė vogta. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad motociklą jis įsigijo iš asmens, kuris Radviliškio automobilių turguje viešai prekiavo motoroleriais. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad minėtas motociklas nebuvo pardavinėjamas viešai, o apie tai, kad pardavėjas gali parduoti motociklą kaltininkas sužinojo tik pasikalbėjęs. Be to, motociklo kaina, kaip nurodė ir pirmos instancijos teismas, buvo žymiai mažesnė nei panašių motociklų rinkos kainos. Nors apeliantas nurodė, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai pavyksta nusiderėti 500 eurų ir daugiau, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų bandęs susitarti su pardavėju dėl mažesnės motociklo kainos. Nurodoma tik tai, kad pardavėjo pasakyta motociklo kaina buvo 5500 eurų. O pats nuteistasis teigė, kad motociklas buvo labai geras. Be to, ir pats motociklo pirkimo būdas, nors apeliantas ir teigia, kad atitinka transporto priemonių pardavimo – pirkimo rinkoje susiformavusią praktiką bei civilinio kodekso normas, patvirtina tai, kad nuteistasis suprato, jog įsigyja nusikalstamu būdu gautą turtą, kadangi motociklas buvo perkamas iš visiškai nepažįstamo asmens, kuris neturėjo motociklo dokumentų, nors jie yra būtini, norint disponuoti minėta transporto priemone. Be to, nuteistasis nesistengė išsiaiškinti, kam iš tiesų priklauso motociklas, kodėl jį pardavinėja būtent tas asmuo, iš kur jis jį gavo. Be to, sumokėjęs dalį sumos ir susitaręs, kad likusią kainos dalį sumokės, kai gaus dokumentus, nepasirašė su pardavėju jokios sutarties, nesužinojo jokių pardavėjo anketinių duomenų, kur jis gyvena, kas patvirtina, jog M. K. jau nuo pat įsigijimo momento suprato, kad įsigyja nusikalstamu būdu gautą turtą.

Apeliantas nurodė, kad jis pats užsiima transporto priemonių pirkimu – pardavimu. Jis žinojo transporto priemonių įsigijimo bei naudojimo tvarką, tačiau sąmoningai jos nesilaikė, suprasdamas, kad įsigijo ir naudojosi motociklu, kuris gautas nusikalstamu būdu.

Apeliantas nurodo, kad supratęs, jog motociklo pardavėjas jį apgavo, pasitikrino internete ar jis nėra vogtas. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje interneto svetainėje galima sužinoti informaciją tik apie Lietuvoje pavogtas transporto priemones, o iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas motociklas buvo pavogtas Ispanijoje. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis gali ir nežinoti kokį nusikaltimą padarant buvo gautas turtas. Ta aplinkybė, kad nuteistasis internete nerado duomenų apie tai, jog motociklas nėra paieškomas, dar neįrodo, jog jis nėra gautas nusikalstamu būdu. Be to, nors apeliantas ir nurodo, kad jam buvo kilę įtarimų, jog motociklas gautas nusikalstamu būdu, tačiau daugiau jokių veiksmų nesiėmė tam, kad išsiaiškinti, kam jis priklauso. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu kaltininkas, gavęs žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, iškart jo negrąžina teisėtam savininkui, arba, nesant galimybės to padaryti, neinformuoja policijos pareigūnų, jis realizuoja BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Nors apeliantas nurodo, kad nesistengė išvengti policijos patikrinimo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad motociklininkai, juos sustabdžius patikrinimui, bandė užvesti motociklus, bet jiems nepavyko pasišalinti dėl greitos policijos pareigūnų reakcijos. Be to, teismas, remdamasis šia aplinkybe, konstatuoja ne tai, kad M. K. įsigijo nusikalstamu būdu gautą motociklą, o patvirtina faktą, kad nuteistasis žinojo transporto priemonių įsigijimo ir naudojimo tvarką bei jos sąmoningai nesilaikė. Apelianto teiginys, kad jis galėjo stengtis išvengti policijos patikrinimo, dėl to, kad nenorėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. O be to, teismas šia aplinkybe bei ta aplinkybe, kad motociklo numeris buvo pritvirtintas neįprastoje vietoje, kuri yra mažiau matoma nei įprasta, nesiremia konstatuodamas tai, kad M. K. žinojo, jog įsigijo nusikalstamu būdu gautą motociklą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nurodo, kad M. K. disponavo motociklu pažeisdamas nustatytą tvarką.

Liudytojo R. Č. parodymai apie tai, kad motociklo valstybiniai numeriai buvo lietuviški, neįrodo, kad M. K. nežinojo, jog įsigijo nusikalstamu būdu gautą motociklą. Be to, pats nuteistasis nurodė, jog išmano apie transporto priemones, domisi jomis, žinodamas transporto priemonių numerių išdavimo tvarką, jis turėjo suprasti, kad naujos markės motociklas negali būti su senos laidos valstybiniais numeriais. Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, kad M. K. žinojo, jog įsigyja nusikalstamu būdu gautą turtą.

Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu R. Č. parodė, kad motociklas buvo su lietuviškais valstybiniais numeriais, o skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, jog R. Č. nežiūrėjęs, kokie buvo valstybiniai numeriai – lietuviški ar užsienietiški, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės apelianto prašymo išsprendimui ir nuosprendis dėl to nekeistinas.

Pagal LR BPK 20 str. įrodymais yra baudžiamajame procese įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir bylą nagrinėjantis teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje surinktus visus duomenis, kuriuos buvo galima patikrinti, vertindamas visus įrodymus visumoje, o ne kiekvieną skyriumi, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl M. K. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 189 str. 1 d. Byloje nėra duomenų leidžiančiu sukelti abejonės dėl įrodymų teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti nuosprendį dėl M. K. pripažinimo kaltu pagal LR BK 189 str. 1 d., jį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.