Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, kuria kaltinamojo M. Š. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 13 d. iki 2025 m. birželio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2024 m. kovo 13 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, 6 (šešiems) mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Š. turtui, be kitų dar 13 objektų (žemės sklypų, ūkinio pastato): 1) žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 19 235,00 Eur; 2) žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 2 150,00 Eur; 3) butui/patalpai ? butui, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 33 017,00 Eur. Šiam turtui apribota teisė jį valdyti ir disponuoti, tačiau leidžiant jį naudoti (t. 2, b. l. 63–66).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Kaltinamasis M. Š. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. (skunde neteisingai nurodyta teismo nutarties priėmimo data – 2025 m. kovo 19 d. – pastaba) nutartį panaikinti (suspenduoti) ir skirti turtui, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ekspertizę, siekiant nustatyti turto rinkos vertę.

2.1. Skunde M. Š. nesutinka su teismo nurodoma nekilnojamo turto verte. Jis nurodo, kad sklypų ((duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), 2025 m. rinkos kainos yra didesnės (atitinkamai 80 000 Eur; ne mažiau 70 000 Eur). Skunde nurodomos internetinių tinklalapių nuorodos, kuriose yra panašių sklypų pardavimo skelbimai, nurodytos kainos.

2.2. Skunde kaltinamasis nesutinka su tuo, kad nekilnojamas turtas buvo įgytas iš nusikalstamos veikos, šis turtas buvo paveldėtas ir įgytas paskolos būdu. Prie skundo M. Š. pridėjo, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Jis nesutinka su teismo teiginiais, kad yra pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

2.3. M. Š. nurodo, kad nesutinka su civilinių ieškinių sumomis. Jis nurodo, kad 2019 m., 2020 m., 2021 m., suformulavus mokėtinų sumų įmokas, jis savanoriškai deklaravo mokėtinas Gyventojų pajamų mokesčio sumas, kurių bendra suma su delspinigiais yra 22 683, 50 Eur, taip pat jis deklaravo ir prekių pirkimą, kurio suma yra 18 393, 67 Eur bei bankroto byloje jis yra kreditorius – 100 000 Eur sumai. Prie skundo M. Š. pridėjo, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. Š. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo M. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutarties, skundžiamos nutarties argumentus, pateiktus baudžiamosios bylos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, sprendžia, kad žemesniojo teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo M. Š. nekilnojamam turtui yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinės prievartos priemonė, yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. To paties BPK straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

3. Skunde M. Š. neteisingai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nustatė išplėstinio turto konfiskavimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. Š. nekilnojamą turtą pratęsė įvertinęs, jog ši procesinė prievartos priemonė paskirta siekiant užtikrinti byloje jau pareikštus civilinius ieškinius.

4. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys. Šios priemonės pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.

Baudžiamojoje byloje M. Š. pareikšti kaltinimai dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Jis kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat ir tuo, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą. Byloje Valstybė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinius ieškinius (t. 2, 3–7, 16–19), kurių bendra suma yra 54 170,50 Eur (38 503,89 Eur + 15 666,61 Eur). Įvertinus šias aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai nustatė laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo M. Š. nekilnojamam turtui pagrindą. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje jau pareikštiems civiliniams ieškiniams užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, teisėtas ir pagrįstas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys). Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas. Atkreipiamas M. Š. dėmesys į tai, kad civilinių ieškinių dydžio klausimas šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas, civilinių ieškinių klausimas, nustatant tikslų neteisėtais veiksmais padarytos (ar nepadarytos) žalos dydį, sprendžiamas tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Š. turtui – varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Todėl apygardos teismas pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo į M. Š. nekilnojamą turtą terminą.

Skunde M. Š. prašo skirti ekspertizę turtui, kuriam pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant nustatyti šio turto rinkos vertę. Aukštesnysis teismas šį prašymą atmeta. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, pakanka oficialių dokumentų, pagrindžiančių tokio turto vertę. Tokie duomenys yra byloje, tai – nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašai (t. 2, b. l. 33–34, 37–39, 40–42), kuriuose nurodytos nekilnojamo turto (žemės sklypų, buto/patalpos) vidutinės rinkos vertės. Šie duomenys patvirtina, kad nekilnojamo turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendra vertė (54 402 Eur) proporcinga byloje jau pareikštiems civiliniams ieškiniams. Atkreipiamas M. Š. dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo turto rinkos vertės klausimas skiriant tam ekspertizes nėra sprendžiamas ir tam pakanka oficialių pažymų. Nesutinkant su oficialiu vertės nustatymu, suinteresuoti asmenys dėl to gali apskųsti byloje jau priimtą nuosprendį arba ginčydami turto vertę nuosprendžio vykdymo metu. Kita vertus atkreipiamas dėmesys į tai, kad klausimą, kokiam kaltinamojo nekilnojamam turtui būtina laikinai apriboti nuosavybės teisę, kad to turto vertė ženkliai neviršytų pareikštų civilinių ieškinių dydžio, šioje byloje jau sprendė pats pirmosios instancijos teismas. Iš jau paminėtos šio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties matyti, kad teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą ne visiems 16 nekilnojamo turto objektų, o tik 3 (trims) iš jų, kurių vertė maždaug atitinka pareikštų byloje civilinių ieškinių sumą. Tai patvirtina, kad BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė buvo taikoma nepažeidžiant ne tik teisingumo, bet ir proporcingumo principų.

Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir joje priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nuosprendyje išsprendė tiek civilinių ieškinių, tiek taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo M. Š. turtui klausimą. Nuosprendyje apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tenkina civilinius ieškinius, nuosavybės teisės apribojimą paliko galioti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo paliekant prokurorės 2024 m. kovo 13 d. nutarime nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad nors skundžiama teismo nutartimi teismas pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą trims mėnesiams nuo 2025 m. kovo 13 d. ir aukštesnysis teismas patvirtino šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nuo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo dienos šis klausimas iš naujo jau išspręstas pačiu teismo nuosprendžiu. Nesutikdamas su šia nuosprendžio dalimi M. Š. turi teisę jį apskųsti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.