Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. P. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2013-10-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 194928-2 T. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142² str. 1 d. nubaustas 225 Lt bauda už tai, kad neužtikrino, jog UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. P. 2013 m. liepos 29 d. vežtų keleivius techniškai tvarkinga UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 1 d. ir 3 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kauno departamento vyriausiosios specialistės E. J. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 194928-2 paliko nepakeistą.

Pareiškėjo atstovo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima neginčytinai teigti, jog T. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142² str. 1 d., o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. P. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respubliko ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, iš esmės ginčijama tik viena aplinkybė – teigiama, kad autobusas į maršrutą Šakiai-Vilnius išvyko tvarkingas, o po sugrįžimo į Šakius nustatyti defektai atsirado kelionės metu.

UAB „Marijampolės techninės apžiūros centro“ pateiktoje išvadoje, kurioje remtasi techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 16), konstatuota, kad 2013 m. liepos 29 d. Keleivinės transporto priemonės Mercedes Benz 311 techninė būklė neatitiko techninių reikalavimų, t. y. techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (Žin., 2008, Nr. 88-3550; 2013, Nr.7-312) 2 priedo nuostatų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo nustatyti net 5 dideli trūkumai dėl kurių galimas pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba kiti esminiai neatitikimai.(Techninių reikalavimų 16 punktas). Nustatyta transporto priemonės stabdymo įrangoje transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas – vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekė 70 proc., kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos, transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausią leidžiamą masę, nustatytas mažesnis kaip 16 proc; stiklas arba permatomas skydas, suskilęs, įtrūkęs, turi kitų neleistinų pažeidimų arba stiklo šviesos laidumas neatitinka nustatytų reikalavimų; priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų;. nešviečia rūko žibintas arba netinkamas šviesos šaltinis; išmetimo sistema (duslintuvas ir išmetimo vamzdis) nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (variklis tepaluotas, dūmingumas netikrintas).

Iš šių konstatuotų techninių reikalavimų neatitikimo nustatytoms normoms, akivaizdu, kad šie trūkumai yra skirtingo pobūdžio. Dalis trūkumų gali būti priskiriami, kaip atsiradę dėl momentinių pažeidimų, t. y. vieno poveikio pasekoje – stiklo trūkimas, rūko žibinto lemputės perdegimas, kita dalis pažeidimų atsiranda tik dėl ilgalaikio poveikio –dėvėjimosi pasėkoje. Tai trūkumai, susiję su stabdymo sistemos eksplotavimu, duslintuvo ar išmetimo vamzdžio pažeidimu (šiuo atveju nekonstatuotas pašalinis mechaninis poveikis), priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto pokrypio išsibalansavimu. Minėti pažeidimai atsiranda tik ilgą laiko tarpą eksploatuojant transporto priemonę, todėl nei autobuso nuvažiuotas minėtą dieną atstumas nuo Šakių iki Vilniaus ir atgal – 340 km, nei kelionės trukmė – 7 valandos, negalėjo esminiai įtakoti šių konstatuotų trūkumų apimties ir dydžio staigaus atsiradimo.

Byloje kaip liudytojų apklaustų kontrolierių A. U., G. L., R. M. paaiškinimais nustatyta, kad jų parodymai, atitinka objektyvius bylos duomenis – konstatuotus transporto priemonės, kuriai nustatyti techninės būklės defektai ir kuri dalyvavo viešame eisme reisu Šakiai-Vilnius, trūkumus. Kokių nors įrodymų, jog, kaip liudytojai apklausti, kontrolieriai siektų apkalbėti pareiškėją ar būtų suinteresuoti nurodyti klaidingą informaciją apie autobuso būklę ir tuo pačiu suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta. Priešingai pasisakytina dėl liudytojų J. P., B. L., D. Š. parodymų. Šie liudytojai yra suinteresuoti asmenys, nes T. P., kaip bendrovės direktorius, yra minėtų liudytojų darbdavys, jų parodymai prieštarauja objektyviai byloje nustatytoms aplinkybėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėtyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo T. P. atstovo advokato Mindaugo Skruibio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.