Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-1642-95/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-10-15
Bylos Nr.: I-1642-95/2009
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00509-2009-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liuda Arlauskienė, Petras Viščinis, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: V. Ž.
Trečiasis asmuo: Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai: Linas Vasiliauskas

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
9.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
70.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1642-95/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00509-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.2.1.1; 9.3.5; 70.1; 73 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Linui Vasiliauskui, atsakovės atstovei Agnei Pimpytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai V. Ž. įmonei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI) su skundu (b. l. 2-7) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-03-30 sprendimą Nr. S-87 (7-37/2009) (toliau – Sprendimas).

Skunde nurodė, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) atliko pakartotinį V. Ž. įmonės (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir pelno mokesčio (toliau – PM) 2003 m. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir 2008-07-31 surašė patikrinimo aktą, kuriame papildomai pareiškėjai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 111 560 Lt PVM, 478 Lt PVM delspinigių, 90 391 Lt PM, 20 986 Lt PM delspinigių. Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pareiškėjos pastabas dėl jo, 2008-10-06 sprendimu patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė bendrovei sumokėti į biudžetą jame apskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė 11 156 Lt PVM ir 9 039 Lt PM baudos. Nesutikdama su minėtu Inspekcijos sprendimu, pareiškėja pateikė skundą atsakovei, kuri 2009-01-05 sprendimu Inspekcijos sprendimą patvirtino. Bendrovė pateikė skundą Komisijai, kuri Sprendimu VMI sprendimą panaikino. Teigė, kad su Komisijos Sprendimu nesutinka ir mano, kad Komisija netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas. Tvirtino kad įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, konstatuotina, kad apskaitos dokumentus, suteikiančius teisę į PVM atskaitą, išrašė ne įmonėse dirbantys asmenys, apskaitos dokumentai neatitinka jų įforminimo reikalavimų, nes jie nepatvirtina ūkinių operacijų fakto tarp pareiškėjos ir UAB „Matabus“ bei UAB „Kubaras“ tikrumo. Apskaitos dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, kuriose įformintos pareiškėjos medienos įsigijimo iš UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ ūkinės operacijos, įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi visus rekvizitus, tačiau formalus rekvizitų buvimas nėra pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią. Laiko, kad remiantis patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ vardu veikė ne šis mokesčių mokėtojas, o kitas asmuo, t. y. E. B., kuris niekada nedirbo nei vienoje iš minėtų įmonių. Krovinio važtaraščiuose nurodytas vežėjas UAB „Foldija“ medienos į V. Ž. įmonę nevežė, nurodytas vairuotojas bendrovėje nėra dirbęs. Vadovaujantis ekspertizės duomenimis, šiuo dokumentus išrašė ir pasirašė E. B.. Todėl daro išvadą, kad ūkinės operacijos vyko kitomis nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose sąlygomis. Mano, kad pareiškėjos turimos, įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nepagrindžia jos teisės į PVM atskaitą, nes faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ūkinės operacijos, nurodytos UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūro, realiai neįvyko. Nustačius, kad PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos patvirtinančiomis atitinkamo turinio ūkinių operacijų buvimą, jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios bei nesuteikiančiomis teisės į PVM atskaitą, nepriklausomai, ar pirkimo PVM pagal tokią PVM sąskaitą faktūrą buvo sumokėtas, ar ne. Atsižvelgus į tai, kad realus prekių ir paslaugų, nurodytų UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, įsigijimas iš šių įmonių neįvyko, bei pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių prekių ir paslaugų įsigijimą iš minėtų įmonių, todėl daro išvadą, kad pareiškėja neįgijo teisės atskaityti pirkimo PVM, išskirto minėtose PVM sąskaitose faktūrose, pagal jas išlaidų pripažinimas sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną, negalimas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. (žr. teismo posėdžio protokolą).

Pareiškėja V. Ž. įmonė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 3039) nurodė, kad bendrovės nuomone, ginčas yra kilęs dėl faktinių aplinkybių interpretavimo, t. y. dėl to, ar Inspekcija, vykdydama savo pačios 2006-09-04 priimto sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo 1 d., kuria pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą dėl papildomai apskaičiuotų 111 560 Lt PVM, 431 Lt PVM delspinigių, 90 391 Lt PM, 4 696 Lt PM delspinigių bei 16 271 Lt priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, įvykdė šį pavedimą, surašydama 2008-07-31 patikrinimo aktą ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, nurodytas paminėtame sprendime, ar ne. Pažymėjo, kad šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-52-08 konstatavo, kad „iš šios bylos akivaizdu, kad mokesčių administratorius turi teisę ir pareigą nustatyti visą eilę aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, šios aplinkybės gali būti labai įvairios, ir priklauso nuo ūkio sektoriaus, įmonės veiklos organizacijos, konkrečių aplinkybių esančių konkrečioje byloje. 2006-06-30 patikrinimo akte ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Matabus“ bei UAB „Kubarus“ atskleistos fragmentiškai, bendrovės veikla nėra pakankamai išsamiai nustatyta ir analizuota ir akivaizdu, kad gali būti papildyta“. Teismas vertino, kad Inspekcija 2006-09-06 sprendimu dėl patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų 111 560 Lt PVM, 431 Lt PVM delspinigių, 90 391 Lt PM ir 4696 Lt PM delspinigių bei 16 271 Lt padidintų leidžiamų atskaitymų, pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ne tik teisėtai, bet ir pagrįstai. Teigė, kad Inspekcijos 2008-07-31 patikrinimo akto, pakartotinio patikrinimo metu 2006-09-04 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodomos nustatytinos aplinkybės net nebuvo nustatinėjamos, nurodytos tik tos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui buvo prieinamos ir pirminio patikrinimo metu, t. y. duomenys iš turimų duomenų. Visos kitos, neva reikšmingos aplinkybės, net nebuvo nustatinėjamos, pateikiami tie patys faktiniai duomenys, kurie buvo nurodyti ir pirminio patikrinimo metu. Jokių naujų duomenų akte nepateikiama. Kadangi 2008-07-31 patikrinimo akte jokių naujų duomenų, lyginant su 2006-06-30 patikrinimo aktu, nepateikta, ir nesurinkta, todėl laiko, kad 2008-07-31 patikrinimo akte atlikti skaičiavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija 2008-10-06 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo pati pripažįsta, kad 2006-09-04 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo formalus, o jame nurodytos pakartotinio patikrinimo būtinumą lemiančios aplinkybės yra nieko bendra su patikrinimo dalyku neturinčios aplinkybės. Vietos mokesčių administratorius savo sprendime nurodė, kad įmonės pakartotinio patikrinimo skyrimo aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pakartotinai tikrinant pareiškėją. Vertina, kad Inspekcijos 2008-10-06 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo patvirtinti patikrinimo rezultatai, kurie pačio mokesčių administratoriaus įsiteisėjusiu sprendimu pripažinti kaip nepakankami ir nesudarantys jokio pagrindo teigti, kad V. Ž. įmonė neturi teisės į PVM atskaitą bei sąnaudas pagal UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ apskaitos dokumentus. Mano, kad centrinio mokesčių administratoriaus išvados, kad pirminio patikrinimo akto išvados ir po to sekęs vietos mokesčių administratoriaus sprendimas jokio ryšio su šiuo mokestiniu ginču neturi, yra nepagrįstos, prieštaraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje teismas yra pasisakęs, kad būtent tokiu atveju, kai mokesčių administratorius yra pats pasisakęs dėl duomenų nepakankamumo, būtina vertinti visų mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų pakankamumą vienokioms ar kitokioms išvadoms padaryti, įvertinti kokias aplinkybes ir kokiam etape buvo nustatęs mokesčių administratorius, kaip jis tas nustatytas aplinkybes vertino ir ar papildomai surinkti duomenys įgalina mokesčių administratorių daryti kitokias išvadas dėl tų duomenų įrodomosios reikšmės nei pats mokesčių administratorius anksčiau buvo pasisakęs. Akcentavo, kad atsakovė skunde nenurodo nė vieno teisės akto, kurį savo sprendime Komisija būtų traktavusi skirtingai nei ji. VMI, nesutikdama su Sprendimu, siekia įrodyti, kad pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatytos kažkokios naujos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui leido padaryti naujas išvadas. Priešingai, Komisija nustatė, kad jokių naujų aplinkybių pakartotinio patikrinimo metu lyginant su pirminio patikrinimo rezultatais nebuvo nustatyta. Todėl, pareiškėjos nuomone, ginčo atveju akivaizdu, kad mokesčių administratorius savo skundą grindžia tik skirtingu faktinių aplinkybių, o ne teisės aktų vertinimu. Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo jį panaikinti, o byla, pagal ABTĮ 101 str. 1 p., nutrauktina.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Atsakovė ginčija Komisijos sprendimą ir prašo jį panaikinti, motyvuodama, kad Komisija netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Nagrinėjamo ginčo sprendimui aktuali yra Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 159 str. 2 d., reglamentuojanti, kad apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Šios Įstatymo nuostatos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad ši teisės norma apibrėžia subjektų ratą, turinčių teisę apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo. Teisė apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą suteikiama ne tik mokesčių mokėtojui, bet ir centriniam mokesčių administratoriui, tačiau įstatymų leidėjas viešojo administravimo subjektui, suteikdamas tokią teisę, ją susiejo su vienintele aplinkybe, tai yra tik tada, kai tarp centrinio mokesčio administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos, sprendžiant mokestinį ginčą, kyla disputas dėl skirtingos įstatymų ar kito teisės akto nuostatų interpretacijos. Kitokio pobūdžio ginčas nesuteikia centriniam mokesčių administratoriui teisės pasinaudoti teismine gynyba.

Administracinėje teismų praktikoje aiškinant šią MAĮ nuostatą pabrėžiama, kad pagal Lietuvių kalbos instituto „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, žodis „interpretacija“ reiškia prasmės aiškinimą. Siejant tokią šio žodžio reikšmę su įstatymu (kitu teisės aktu) darytina išvada, kad nagrinėjama sąvoka (aiškinant ją lingvistiniu teisės aiškinimo metodu) reiškia įstatymo (kito teisės akto) prasmės aiškinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas (teisės aktas), pagal jo reikšmę ir paskirtį, yra tam tikrų elgesio taisyklių nustatymas, o tai reiškia, kad įstatymo reguliuojamų teisinių santykių dalyviai esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms privalo elgtis taip, kaip tai nurodyta įstatyme. Taigi, aiškinant minėtą sąvoką teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, konstatuotina, kad ji reiškia įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio (nustatytų taisyklių) prasmės aiškinimą. Pateikti nurodytos sąvokos aiškinimo argumentai yra pakankami daryti išvadą, kad skirtinga įstatymo (teisės akto) interpretacija MAĮ 159 str. 2 d. taikymo prasme reiškia šioje normoje nurodytų subjektų (Mokestinių ginčų komisijos ir centrinio mokesčių administratoriaus) skirtingą požiūrį į įstatymo (teisės akto) taikymo aplinkybes, kuris gali pasireikšti skirtingu šių (įstatyme nurodytų) aplinkybių įvertinimu ir, atitinkamai, skirtingu požiūriu į būtinumą laikytis ar nesilaikyti konkrečioje situacijoje įstatymo (teisės akto) nustatyto elgesio modelio. Nors MAĮ 159 str. 2 d. yra kalbama apie skirtingą įstatymo ar kito teisės akto nuostatų interpretavimą, tačiau šioje normoje nėra detalizuojama, apie kokios (materialinės ar reglamentuojančios atitinkamą procedūrą) teisės normos skirtingą interpretavimą kalbama, todėl, pagal jos konstrukciją, teismas daro išvadą, jog tai gali būti tiek materialiosios teisės normos (nuostatos), tiek ir normos, reglamentuojančios atitinkamos procedūros vykdymo taisykles, skirtingas interpretavimas. Iš analizuojamos MAĮ nuostatos taip pat matyti, kad joje kalbama ir apie Mokestinių ginčų komisijos įstatymo (teisės akto) interpretavimą, sprendžiant mokestinį ginčą arba mokestinio ginčo metu. Vadinasi, nurodytas interpretavimas laiko aspektu gali būti išreikštas Mokestinių ginčų komisijos sprendime arba komisijai nagrinėjant mokestinį ginčą. Atitinkamai šioje normoje nurodytas centrinio mokesčių administratoriaus įstatymo (teisės akto) interpretavimas laike gali pasireikšti po to, kai Mokestinių ginčų komisija priėmė sprendimą dėl mokestinio ginčo (LVAT administracinės bylos Nr. A11-180/2005 ir A-438-163/2008, AS-63-188/2009).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Ispekcija), atlikusi pakartotinį V. Ž. įmonės (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) PVM ir PM 2003 m. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, 2008-07-31 surašė patikrinimo aktą Nr. 2-3-29 (toliau – patikrinimo aktas), kuriuo papildomai pareiškėjai priskaičiavo sumokėti į biudžetą 111 560 Lt PVM, 478 Lt PVM delspinigių, 90 391 Lt PM, 20 986 Lt PM delspinigių, nes nustatė, kad nors apskaitos dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, kuriose įformintos pareiškėjos medienos įsigijimo iš UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ ūkinės operacijos, įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi visus rekvizitus, tačiau formalus rekvizitų buvimas nėra pakankamas pagrindas tokį dokumentą laikyti turinčiu juridinę galią, kad UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ vardu veikė ne šis mokesčių mokėtojas, o kitas asmuo, t. y. E. B., kuris niekada nedirbo nei vienoje iš minėtų įmonių. Krovinio važtaraščiuose nurodytas vežėjas UAB „Foldija“ medienos į V. Ž. įmonę nevežė, nurodytas vairuotojas bendrovėje nėra dirbęs, šiuo dokumentus išrašė ir pasirašė E. B.. Taigi, ūkinės operacijos vyko kitomis nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose sąlygomis (Komisijos byla, b. l. 89-98).

Inspekcija, išnagrinėjusi minėtą patikrinimo aktą ir bendrovės pastabas dėl jo, 2008-10-06 sprendimu Nr. 5-3-20 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą jame apskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas bei skyrė 11 156 Lt PVM baudos, 9 039 Lt PM baudos (Komisijos byla, b. l. 72-78, 81-87).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovė, VMI), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos sprendimo, 2009-01-05 sprendimu Nr. 69-2, jį patvirtino (b. l. 17-23; Komisijos byla, b. l. 15-27, 61-68).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija), išnagrinėjusi bendrovės skundą dėl VMI sprendimo, 2009-03-30 sprendimu Nr. S-87 (7-37/2009) (toliau – Sprendimas) panaikino atsakovės sprendimą, nes nustatė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pakartotinio patikrinimo metu konstatavo, kad UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai laikytini nepatvirtinančiais prekių įsigijimo fakto būtent iš šių bendrovių ir nesuteikia pareiškėjai teisės į PVM atskaitą ir teisės į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąjį pelną. Taip pat nustatė, kad nagrinėjama faktinė situacija dėl pareiškėjo sandorių su UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ buvo tokia pati tiek pirminio, tiek pakartotinio patikrinimo metu, kad pakartotinio patikrinimo metu naujų duomenų nesurinkta ir kitų aplinkybių nenustatyta, o pirminio patikrinimo metu surinktų įrodymų nepakako padaryti išvadą, kad realiai ūkinės operacijos įvyko ne tarp pareiškėjos ir UAB „Matabus“ bei UAB „Kubaras“ ir šias aplinkybes patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-52-08), kurioje teismas pasisakė dėl pavedimo atlikti bendrovės pakartotinį patikrinimą pagrįstumo. Padarė išvadą, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, remdamasis tais pačiais įrodymais, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad realiai ūkinės operacijos įvyko ne tarp pareiškėjos ir UAB „Matabus“ bei UAB „Kubaras“, todėl panaikino nurodymus įmonei į biudžetą sumokėti 111 560 Lt PVM, 478 Lt PVM delspinigių, 11156 Lt PVM baudą, 90 391 Lt PM, 20 986 Lt PM delspinigių ir 9 039 Lt PM baudą (b. l. 8-15; Komisijos byla, b. l. 1-9, 160-175).

Įvertinusi Komisijos Sprendimo priėmimo motyvus ir VMI skundo teismui argumentus, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad Komisijos Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas atsakovės sprendimas, grindžiamas ne skirtingu, kaip teigia VMI, teisės normų aiškinimu. Byloje ginčo dėl materialinių teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra. Pažymi, kad atsakovė skunde ir jos atstovė teismo posėdyje, nenurodė teismui nė vienos teisės normos, kurias atsakovė ir Komisija, ginčo atveju, skirtingai interpretavo ir/ar taikė. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčas byloje kilo dėl tam tikrų faktinių aplinkybių nustatymo – pateiktų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, įrodomosios galios, t. y. ar ūkinės operacijos įvyko/neįvyko tarp/ne tarp pareiškėjos ir UAB „Matabus“ bei UAB „Kubaras“. Atsakovės nuomone, faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad ūkinės operacijos, nurodytos UAB „Matabus“ ir UAB „Kubaras“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko. Komisijos nuomone, pakartotinio patikrinimo metu naujų duomenų nesurinkta ir kitų aplinkybių nenustatyta, o pirminio patikrinimo metu surinktų įrodymų nepakako padaryti išvadą, kad realiai ūkinės operacijos įvyko ne tarp pareiškėjos ir UAB „Matabus“ bei UAB „Kubaras“.

Visapusiškai įvertinusi ir ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar tam tikri faktai yra įrodyti ar neįrodyti, t. y. ar faktiškai buvo atlikti tam tikri veiksmai, ar ne. Byloje ginčo dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra. Komisija vertino ginčo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendė jų pakankamumo klausimą, vertino esmines bylos aplinkybes, pasisakė dėl VMI nustatytų faktų pagrįstumo. Nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad VMI, pažeisdama MAĮ 159 str. 2 d., neturėdama teisinio pagrindo, kreipėsi į teismą su skundu dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismą kreipėsi neturėdama reikalavimo teisės, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu.

Atsakovui išaiškintinos ABTĮ 102 str. 3 d. numatytos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 105-106 str. ir 149 str., teisėjų kolegija

nutarė:

administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai V. Ž. įmonei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo nutraukti.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėJūra Marija StrumskienėPetras Viščinis