Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2008 m. spalio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. dėl to, kad jis tą pačią dieną, 21 val. 15 min., ties Juozapavičiaus prospekto 17 namu, Kaune, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 3,60 promilių neblaivumas), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo bei transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (ATPK 126 straipsnio 4 dalis), nepateikė įstatymo nustatyto automobilio registracijos liudijimo, draudimo dokumento bei vairuotojo pažymėjimo (ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis). Apeliantas neneigia buvęs neblaivus, tačiau tvirtina, kad automobilio nevairavo.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius inkriminuotus pažeidimus. Tai, jog R. P. 2008 m. spalio 13 d., apie 21 val. 15 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus – 3,60 promilių neblaivumas, ir nepateikė nurodytų dokumentų, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 11), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad gavę pranešimą apie neblaivų vairuotoją, policijos pareigūnai nuvyko į nurodytą vietą ir pastebėjo į automobilį sėdantį R. P., jam pradėjus važiuoti, policijos pareigūnai važiavo iš paskos ir įjungę švyturėlius sustabdė (b. l. 8). Jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkaltinti apeliantą, asmuo nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Pastebėtina, kad vien tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suklysta nurodant pažeidimo padarymo vietos gatvę, nepaneigia asmens kaltės dėl padarytų pažeidimų, tuo labiau, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis buvo sustabdytas ne Juozapavičiaus, o Mažojoje gatvėje (b. l. 8).

Dėl apelianto nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai, pažymėtina, jog iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje dalyvavo, tačiau jokių prašymų apklausti liudytojus nepateikė (b. l. 30).

Tad, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. P. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo neabejotinai įrodyta byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kiek liečia padarytos veikos kvalifikavimą ir nuobaudos už jį skyrimą, teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs pažeidimo padarymo metu paimtos transporto priemonės (automobilio Audi 100, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimą. Toks teismo sprendimas grąžinti transporto priemonę tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (tai yra kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. inkriminuotų teisės pažeidimų sankcijose nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą pakeisti:

Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas transporto priemonės Audi 100 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas J. A. V.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą transporto priemonę grąžinti teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.