Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2012-04-20 · Byla Nr. N-438-887-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
N-438-887-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01668-2009-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N438-887/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01668-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 42.5
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties V. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 75 Lt bauda už tai, kad jis neįvykdė 2009 m. rugsėjo 4 d. jam duoto privalomo nurodymo, kuriuo buvo įpareigotas iki 2009 m. lapkričio 4 d. tvorą, esančią žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelti iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos, tuo pažeidė Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Šalies argumentai

V. Č. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jo žmonai V. Č. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurį ji privatizavo 1995 m., tačiau čia gyvena nuo gimimo. V. Č. buvo padovanotas nekilnojamasis turtas, tarp jų ir kiti statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetai, tvora, rūkykla), esantys Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Tvora šioje vietoje stovi nuo V. Č. gimimo, sena medinė pakeista į dabar stovinčią, įregistruota nekilnojamojo turto registre. Neaišku, kodėl 2009 m. rugsėjo 1 d. išduotame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše tvora nenurodoma. Pažymėjo, kad šiuo metu tebevyksta ginčas dėl administracinio teisės pažeidimo nutarimo, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad žemės sklypas, esantis Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostoje, užtvertas tvora. Nurodė, kad skiriant baudą dėl privalomo nurodymo nevykdymo nebuvo atsižvelgta į tai, kad ginčas nėra išspręstas. Namų valda ir tvora stovėjo prieš įsigaliojant teisės aktams, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas. Pažymėjo, kad nubaustas pareiškėjas, nors tvora nuosavybės teise priklauso jo žmonai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Č. skundo netenkino, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje sprendžiama, ar V. Č. pažeidė ar nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, reikalavimus. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad V. Č. nevykdė jam duoto 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139, kuriuo jis buvo įpareigotas iki 2009 m. lapkričio 4 d. tvorą, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iškelti iš Gelūžės ežero pakrantės apsaugos juostos ribų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. Č. nepakluso aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams, nes, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, „2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas yra galiojantis, jo V. Č. įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šį nurodymą, neturi pagrindo abejoti jo teisingumu. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad tvoros V. Č. nepašalino, t. y. nurodymo laiku neįvykdė.“ Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nors patikslintame skunde V. Č. prašė pripažinti negaliojančiu privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-139, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti V. Č. skundą dėl Vilniaus RAAD Vilniaus m. agentūros 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad V. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, atitinkamai jo veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio „Privalomojo nurodymo nevykdymas“ (2004 m. sausio 29 d. redakcija) 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Teismo vertinimu, bauda tinkamai paskirta kaip sankcijos vidurkis, nes tokia nuobauda atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir tenkinti jo skundą bei panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. AM054916.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaida, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-139, už kurio nevykdymą apeliantas ir buvo nubaustas ginčijamu nutarimu, yra teisėtas bei galiojantis. Tačiau, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, jog 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139 galiojimas taip pat yra ginčijamas bei nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (proceso Nr. 3-61-3-00739-2011-6). Todėl byla pagal apelianto skundą dėl 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. AM054916 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-474 privalėjo būti sustabdyta. Apelianto nuomone, nors aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę vykdyti prevencines apsaugos priemones ir tuo tikslu duoti privalomuosius nurodymus, tam turi egzistuoti tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, kurių šiuo atveju ginčijamo nutarimo priėmimo metu nebuvo. Atitinkamai, pasak apelianto, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-316 yra naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl V. Č. skirtos administracinės nuobaudos pagal jo atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis neįvykdė 2009 m. rugsėjo 4 d. jam duoto privalomo nurodymo, kuriuo buvo įpareigotas iki 2009 m. lapkričio 4 d. tvorą, esančią žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškelti iš Gilužio ežero pakrantės apsaugos juostos. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog tuo V. Č. pažeidė Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog klausimai, susiję su 2009 m. rugsėjo 4 d. duoto privalomojo nurodymo teisėtumu, buvo keliami ir nagrinėjami administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1353/2011 išaiškino, jog vien tik iš Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija) ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) negali būti kildinama asmenų pareiga pašalinti iki šių nuostatų įsigaliojimo pastatytas tvoras pakrantės apsaugos juostose. Tuo tarpu 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomajame nurodyme aplinkosaugos įstatymų pažeidimą bei reikalavimą šį pažeidimą pašalinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas kildino iš esmės tik iš paminėtų nuostatų. Tačiau, kaip konstatavo išplėstinė teisėjų kolegija, privalomajame nurodyme nėra jokių faktinių duomenų ar argumentų, kad ginčo tvora pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta jau galiojant nurodytoms teisės norminių aktų nuostatoms. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, kad pirminis 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs ir įstatymų nustatytais terminais neapskųstas, nėra pagrindo vertinti kaip eliminuojančios galimybę ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumą grįsti galimai netinkamu Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų taikymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. Č. duotas privalomasis nurodymas, už kurio nevykdymą jam buvo skirta administracinė nuobauda, yra vertintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad, nevykdydamas 2009 m. rugsėjo 4 d. privalomojo nurodymo, V. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimas bei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartis panaikinami, o V. Č. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 250 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

V. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir V. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasRomanas Klišauskas