Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. L. 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 prom. girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sutuoktine R. R. metu, rankomis sugriebė sutuoktinę už veido ir jos galva sudavė penkis smūgius į spintos duris, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių (t. y. 2017 m. gruodžio 8 d. vykusios apklausos metu) savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad psichinėmis ligomis jis nesirgo ir neserga, nuo priklausomybių negydytas, į įskaitas neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Gyvena pažymoje nurodytu adresu su žmona ir jos mama. Butas priklauso žmonos mamai. Su žmona kartu gyvena nuo 2003 metų. Santykiai su žmona geri. Tačiau kai žmona būna neblaivi, jie konfliktuoja. 2017 m. gruodžio 7 d., dienos metu su žmona vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 2 butelius degtinės. Vakare, gali būti, kad apie 16.00 val., jų kambaryje tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Žmona jam ėmė priekaištauti, kad jis nieko nemoka. Jis žmonos prašė nusiraminti, bet ji neklausė. Konflikto metu jie buvo dviese. Žmona vis priekaištavo. Norėdamas ją nuraminti, vieną kartą delnu sudavė jai į veidą. Po suduoto smūgio žmona išėjo į balkoną. Grįžusi iš balkono žmona pasakė, kad jis išeitų iš namų. Jis pradėjo rengtis ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Matyt, būdama balkone žmona iškvietė policiją. Žmonos telefono jis nedaužė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi žmonai sudavė tik vieną kartą delnu į veidą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas mamą (duomenys neskelbtini). Vėliau (t. y. 2018 m. birželio 19 d.) vykusios apklausos metu kaltinamasis O. L. parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Pripažįsta, jog būdamas girtas, konflikto su sutuoktine R. R. metu, griebė jai už veido ir sudavė jos galvą į spintą. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sutuoktinės dėl to atsiprašė. Žalą, padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl sutuoktinės gydymo, pažada apmokėti iki 2018 m. birželio 30 d. Apmokėjęs žalą informuos tyrėją (b. l. 60, 66).

Nukentėjusioji R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių bute kartu su sutuoktiniu O. L. ir savo mama A. R. Vyras metus laiko niekur nedirba. 2017 m. gruodžio 7 d. atėjęs neblaivus sutuoktinis O. L. nuėjo miegoti, o ji gamino maistą. Po to jis atsikėlė, pradėjo reikalauti pinigų, ji atsakė, kad neduos. Jis paėmė be jos leidimo iš rankinuko 20 Eur. Jam grįžus namo apie 16.00 val. ir atnešus pusę butelio alkoholio, ji pradėjo klausinėti, kur jos pinigai. O. L. pagriebė ranka jai už veido ir jos galvą pradėjo daužyti į spintos duris. Sudavė ne mažiau 5 kartų. Konfliktą išgirdo jos mama, kuri atėjusi pradėjo O. L. prašyti nurimti. Ji ištrūko nuo jo, paėmė telefoną, ketindama paskambinti policijai. Tai pamatęs sutuoktinis atėmė telefoną ir trenkė jį ant grindų. Ji nuėjo į mamos kambarį ir paėmusi jos telefoną išsikvietė pagalbą. Sutuoktinis vėl pradėjo konfliktuoti, griebė jai už veido. Smurto žymių ant galvos nesimato, todėl nuo teismo medicinos ekspertizės atsisakė (b. 1. 1-3).

Liudytoja A. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. L. yra jos dukters R. R. sutuoktinis. Dukra su vyru gyvena kariu bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi O. L. yra jos šeimos narys, pasinaudos savo, kaip liudytojo, teise ir parodymų neduos (b. l. 27).

Liudytojas M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 7 d., dirbdamas su vyr. patruliu M. M., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė neblaivus vyras, kuris šiuo metu jau yra pasišalinęs. Atvykus minėtu adresu kreipėsi R. R., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Ji paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis ją sumušė, t. y. rankos delnu sudavė apie 4-5 kartus jai per veidą. Moters kairės pusės veido žandas buvo paraudęs, ji skundėsi galvos skausmu, bet medikų pagalbos atsisakė. Namie buvo jos akivaizdžiai neblaivus sugyventinis O. L., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jis nieko paaiškinti negalėjo. Moteris pasakė, kad jis sudaužė jos mobilaus ryšio telefoną ir ją įžeidinėjo. Pareiškimą rašyti ji atsisakė, bet kadangi buvo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai – vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Bute dar buvo nukentėjusiosios motina A. R., kurie jiems nieko neaiškino (b. l. 25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. K. 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja R. R. nurodė, jog 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, išgėręs vyras O. L., konflikto metu paėmė už veido, trenkė moters galvą į spintos duris ne mažiau 5 kartų, tuo savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo smūgių R. R. pradėjo suktis galva. Be to, minėtame protokole nurodyta, kad apžiūrėtas 2-jų kambarių butas, esantis namo antrame aukšte, adr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje N r. 1 ant sekcijos guli išrinktas raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefonas. Kambaryje Nr. 2 tvarka nepažeista. Nukentėjusioji susijaudinusi, kalba rišliai, aiškiai, nors šiek tiek išgėrusi. Ant kūno sužalojimų nėra (b. l. 1-4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2017 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.45 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė neblaivus vyras, kuris šiuo metu pabėgo iš buto. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. R., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio O. L. kilo konfliktas, šis smurtavo, smurtas pasireiškė mušimu per veidą, įžeidinėjimais, sudaužytas mobilusis telefonas. Smurtą galintys rodyti požymiai – paraudęs kairys veido žandas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko nepaaiškino. Dėl šio įvykio O. L. apie 17.40 val. buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 18-19).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d., apie 16.45 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė neblaivus vyras, kuris dabar iš buto pabėgo (b. l. 15-17).

Iš 2018 m. sausio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad jame pateikiama su analizuojamu įvykiu susijusio nukentėjusiosios R. R. skambučio Bendrajam pagalbos centrui stenograma (b. l. 30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 603/2018 (01) matyti, kad remiantis R. R. medicinos dokumentų duomenimis, R. R. po 2017 m. gruodžio 7 d. įvykio objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 38).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d., 17.46 val. O. L. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

O. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad O. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis O. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau vėlesnės apklausos metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaltinamojo teigimu, jis pripažįsta, jog būdamas girtas, konflikto su sutuoktine R. R. metu, griebė jai už veido ir sudavė jos galvą į spintą (b. l. 60, 66). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse detalėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. R., liudytojo M. S. parodymai, taip pat kita bylos medžiaga. Antai nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad jos sutuoktinis O. L. kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje iš tiesų smurtavo prieš ją ir savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis O. L. konflikto metu ranka pagriebė jai už veido ir pradėjo daužyti jos galvą į spintos duris, sudavė ne mažiau kaip penkis kartus (b. l. 1-3). Iš esmės analogiški nukentėjusiosios paaiškinimai apie patirtą fizinį skausmą bei suduotų smūgių kiekį ir lokalizaciją užfiksuoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos V. K. 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 1-4), taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo – policijos pareigūno M. S. parodymuose, kurie detalizuoja kaltinamojo parodymus. Pagrindą manyti, jog prieš nukentėjusiąją R. R. įvykio metu iš tiesų buvo smurtaujama, sustiprina ir policijos įvykių registro išraše (b. l. 15-17) bei 2018 m. sausio 15 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog pranešdama Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį, nukentėjusioji nuo pat pradžių teigė, jog kaltinamasis prieš ją smurtavo. Tuo tarpu kaltinime nurodytą aplinkybę, jog analizuojamo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 7 d., 17.46 val. O. L. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b. l. 53).

Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad O. L. 2017 m. gruodžio 7 d. prieš nukentėjusiąją – sutuoktinę R. R. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, gyvena kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse (b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, kad O. L. smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią sutuoktinę, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip padaryta prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad O. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. L. sutiko su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 94).

Nukentėjusiajai R. R. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 95), prašymų bei skundų negauta.

Dėl O. L. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę O. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismas įvertina ir kaltininko motyvus bei tikslus – O. L. smurtavo dėl menkavertės priežasties. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. L. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vedęs (b. l. 76), neteistas (b. l. 77), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 93), dirbantis (b. l. 91), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 71), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 72), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 73). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam O. L. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad toks smurtinis O. L. elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis (b. l. 80-81, 82, 84). Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam O. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į O. L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 17.40 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 10.18 val. (t. y. viena diena) (b. l. 52, 69), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

O. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasas padaryta turtinė žala atlyginta (b. l. 43, 48).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. L. paskirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti O. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu aštuonis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į O. L. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 7 d. 17.40 val. iki 2017 m. gruodžio 8 d. 10.18 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

O. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.