- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- A5.-3506-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03156-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. (M.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) vyriausiasis darbo inspektorius G. K. 2020 m. lapkričio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1914-2020 M. B. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje, leido įmonėje statybos objekte (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. dirbti mūrininku (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, bei negavus leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodyta, kad M. B. su protokolu susipažino, teisės ir pareigos paaiškintos, situaciją paaiškins teisme (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad supranta, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, gailisi. Situacija tokia, kad darbininkai tą dieną išvažiavo pusdieniui pataisyti savo darbą, jis pats skambino kitam darbuotojui, kuris buvo įdarbintas, įsitikinti, ar R. P. išvažiavęs iš objekto, nes jis neturėjo ten būti, kitas darbuotojas patikino, kad išvažiavęs, tačiau jis, pasirodo, buvo neišvažiavęs ir išėjo savavališkai su I. dirbti. Kai atvažiavo į objektą Inspekcijos patikrinimo metu, tai ir pamatė, bet leido pabaigti, nes tai buvo pusdienio darbas. Dėl leidimo iš Užimtumo tarnybos paaiškino, kad R. P. buvo įdarbintas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. kaip darbininkas pagal trūkstamų profesijų sąrašą (suvirintoju), bet 2020 m. spalio 22 d. jis atvažiavo į objektą pataisyti mūro darbų, nes moka žmogus, turi diplomą, t. y. dirbo mūrininku. Neįmanoma sukontroliuoti visų, tačiau pripažįsta, kad jo kaltė, kad nesužiūrėjo. Patikrinimo metu jie sakė visai ką kita, kad jis jiems leido dirbti, tačiau jis I. leido dirbti, galvojo, kad jis iš kitos brigados paims žmogų. Norėtų kuo mažesnės baudos, nes turi du nepilnamečius vaikus. Prašo atsižvelgti į tai, kad prisipažįsta, gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).
Kaip nustatyta Inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat iš asmenų tyrimo metu ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. spalio 22 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) naudai, šiai bendrovei ir jos vadovui M. B. pavaldžiai, atlygintinai R. P. realiai vykdė mūrininko funkcijas, nesudarius su juo darbo sutarties ir darbdaviui nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šių darbuotojų priėmimą į darbą. Taip pat kadangi mūrininko profesija 2020 m. II pusmetį nebuvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, dėl ko R. P. būtų atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl prieš pradedant dirbti UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti. Pažymėtina, kad šių aplinkybių iš esmės neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis M. B. nuo 2017 m. spalio 19 d. paskirtas (išrinktas) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl 2020 m. spalio 22 d. būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su R. P., t. y. M. B., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas už darbo sutarties su šiuo darbuotoju sudarymą, tinkamą pranešimą apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei įsitikinimą, jog yra gautas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje. Tai, kad įvyko nesusipratimas, R. P. savavališkai atvyko dirbti į statybos objektą, neatleidžia M. B. nuo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktų laikymąsi, kontroliuojant ir atsakingų darbuotojų darbą, t. y. neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą.
Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3), M. B., R. P. duotus paaiškinimus (b. l. 5–7), VSDFV informacinės sistemos duomenis (b. l. 11), Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją (b. l. 10) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad M. B., nuo 2017 m. spalio 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs darbo sutarties, nepranešęs apie R. P. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, negavus leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos, leido jam (R. P.) dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais M. B. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi, M. B. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog M. B. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, administracine tvarka baustas už analogišką nusižengimą, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teistas, tai, kad M. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant M. B. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
M. (M.) B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125146975.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.