Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-3506-1122/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
A5.-3506-1122/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03156-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
M.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-3506-1122/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03156-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. (M.) B.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. (M.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, Inspekcija, VDI) vyriausiasis darbo inspektorius G. K. 2020 m. lapkričio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-1914-2020 M. B. už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnyje, leido įmonėje statybos objekte (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. dirbti mūrininku (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, bei negavus leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodyta, kad M. B. su protokolu susipažino, teisės ir pareigos paaiškintos, situaciją paaiškins teisme (b. l. 2).

Inspekcijos 2020 m. lapkričio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1512 nustatyta, kad VDI inspektoriai G. K., J. P. ir R. R. pagal D. L. pavedimą Nr. 1953 2020 m. spalio 22 d. apie 13.00 val. atliko patikrinimą statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasti dirbantys mūro darbus atliekantys (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai: I. T., gimęs (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmenys nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), pateikė darbo sutartis. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad I. T. UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., o R. P. dirbo įmonėje nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Raštu apklaustas R. P. nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., atlieka statybinius darbus, dėl darbo tarėsi su M. B., dirba 8 val. per dieną, kituose objektuose nedirbo. Objekte atlieka įvairius statybinius darbus, virina, betonuoja. R. P. nurodė, kad šiandien jo pagalbos paprašė direktorius, jis (direktorius) objekte buvo, jį (R. P.) dirbantį matė. Patikrinimo metu telefonu buvo susisiekta su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. B., kuris žodžiu paaiškino, kad abu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai dirba jo įmonėje, R. P. taip pat įbarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Atvykęs į objektą M. B. raštu paaiškino, kad įmonė pagal rangos sutartį atlieka statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), objekte rastas dirbantis R. P. neturėjo dirbti, o atėjo savavališkai padėti draugui. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad R. P. atliko sienų mūro darbus, t. y. dirbo mūrininku, ši profesija nepatenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl prieš pradedant dirbti UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti. Akte konstatuota, kad M. B., būdamas atsakingu UAB (duomenys neskelbtini) asmeniu, neužtikrino, kad su įmonės naudai dirbusiu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu R. P. būtų laiku sudaryta darbo sutartis, pateiktas pranešimas Sodrai apie asmens socialinio draudimo pradžią bei gautas leidimas dirbti. Šiais veiksmais buvo pažeistos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos (b. l. 3).

M. B. 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime nurodė, kad jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį dėl darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo rastas dirbantis buvęs darbuotojas R. P., kurio objekte neturėjo būti, jis pats savanoriškai atėjo į darbą padėti draugui. Dėl susiklosčiusios situacijos labai apgailestauja (b. l. 5).

R. P. 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime nurodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., atlieka statybinius darbus. Dėl darbo tarėsi su M. B., jo darbo užmokestis 607 Eur per mėnesį. Per dieną dirba 8 val. Kituose objektuose nedirbo. Bendrastatybiniai darbai, suvirinimas, betonavimas. Šiandien direktorius paprašė padėti, jis buvo objekte ir matė. Kartu dirbo su kolega I. (b. l. 6–7).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre nurodyta, kad M. B. nuo 2017 m. spalio 19 d. paskirtas (išrinktas) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (b. l. 8–9).

Iš VSDFV informacinės sistemos pateiktų užklausos rezultatų matyti, kad R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybinio socialinio draudimo pradžia 2020 m. rugsėjo 15 d., o pabaiga – 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 11).

Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos 2020 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. Sd-2272 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) dėl leidimo dirbti bei dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (duomenys neskelbtini) piliečiams R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir I. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) nesikreipė (b. l. 10).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. B. nurodė, kad supranta, dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaltę dėl nusižengimo pripažįsta, gailisi. Situacija tokia, kad darbininkai tą dieną išvažiavo pusdieniui pataisyti savo darbą, jis pats skambino kitam darbuotojui, kuris buvo įdarbintas, įsitikinti, ar R. P. išvažiavęs iš objekto, nes jis neturėjo ten būti, kitas darbuotojas patikino, kad išvažiavęs, tačiau jis, pasirodo, buvo neišvažiavęs ir išėjo savavališkai su I. dirbti. Kai atvažiavo į objektą Inspekcijos patikrinimo metu, tai ir pamatė, bet leido pabaigti, nes tai buvo pusdienio darbas. Dėl leidimo iš Užimtumo tarnybos paaiškino, kad R. P. buvo įdarbintas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. kaip darbininkas pagal trūkstamų profesijų sąrašą (suvirintoju), bet 2020 m. spalio 22 d. jis atvažiavo į objektą pataisyti mūro darbų, nes moka žmogus, turi diplomą, t. y. dirbo mūrininku. Neįmanoma sukontroliuoti visų, tačiau pripažįsta, kad jo kaltė, kad nesužiūrėjo. Patikrinimo metu jie sakė visai ką kita, kad jis jiems leido dirbti, tačiau jis I. leido dirbti, galvojo, kad jis iš kitos brigados paims žmogų. Norėtų kuo mažesnės baudos, nes turi du nepilnamečius vaikus. Prašo atsižvelgti į tai, kad prisipažįsta, gailisi.

Inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko surašytą protokolą. Pažeidimas įrodytas tiek bylos medžiaga, tiek asmens paaiškinimu. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pažeidimą pripažino, gailėjosi, galima skirti ir minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Nelegalus darbas pagal šią nuostatą minėtiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, todėl vertintinos Užimtumo įstatymo, Darbo kodekso, kitų teisės aktų nuostatos.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p.). Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (Užimtumo įstatymo 56 str. 2 d.).

DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 str.). DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas). Šio įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Vienas iš atvejų, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, yra jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 str. 11 p.). Pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. II pusmečiui (patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 ir pakeistą 2020 m. liepos 10 d. Nr. V-255 įsakymu) mūrininkas nėra tokia profesija.

Vadovaujantis ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl nelegalaus darbo administracinėn atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys. Pagal DK 21 straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d.). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1, 16 p.).

Kaip nustatyta Inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo akte, taip pat iš asmenų tyrimo metu ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. spalio 22 d. statybos objekte (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) naudai, šiai bendrovei ir jos vadovui M. B. pavaldžiai, atlygintinai R. P. realiai vykdė mūrininko funkcijas, nesudarius su juo darbo sutarties ir darbdaviui nepranešus VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie šių darbuotojų priėmimą į darbą. Taip pat kadangi mūrininko profesija 2020 m. II pusmetį nebuvo įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, dėl ko R. P. būtų atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl prieš pradedant dirbti UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti. Pažymėtina, kad šių aplinkybių iš esmės neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Taigi, įvertinęs tai bei byloje nustatytas aplinkybes, patvirtintas minėtais įrodymais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju R. P. atlygintinas faktinis mūrininko funkcijų atlikimas paklūstant UAB (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai ir šios bendrovės vadovo M. B. leidimas dirbti R. P. nustatytomis sąlygomis (nesudarius iš naujo su juo darbo sutarties, nepranešus apie tai VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir negavus Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo dirbti šiam užsieniečiui) laikytinas nelegaliu darbu ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis M. B. nuo 2017 m. spalio 19 d. paskirtas (išrinktas) UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl 2020 m. spalio 22 d. būdamas atsakingas, be kita ko, ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą, darbo sutarčių su jais sudarymą ir nutraukimą, už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą, būtent jis turėjo imtis veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai su R. P., t. y. M. B., tuo metu ėjęs įmonės vadovo pareigas, buvo atsakingas už darbo sutarties su šiuo darbuotoju sudarymą, tinkamą pranešimą apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei įsitikinimą, jog yra gautas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje. Tai, kad įvyko nesusipratimas, R. P. savavališkai atvyko dirbti į statybos objektą, neatleidžia M. B. nuo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės veiklos organizavimą, teisės aktų laikymąsi, kontroliuojant ir atsakingų darbuotojų darbą, t. y. neatleidžia jo nuo atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktą (b. l. 3), M. B., R. P. duotus paaiškinimus (b. l. 5–7), VSDFV informacinės sistemos duomenis (b. l. 11), Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją (b. l. 10) ir kitą byloje surinktą medžiagą, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, į teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad M. B., nuo 2017 m. spalio 19 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsakingas už darbuotojų įdarbinimą bei darbo sutarčių sudarymą, nesudaręs darbo sutarties, nepranešęs apie R. P. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, negavus leidimo dirbti iš Užimtumo tarnybos, leido jam (R. P.) dirbti įmonėje. Šiais savo veiksmais M. B. nevykdė, konkrečiu atveju, neužtikrino DK 42 straipsnio 2 dalyje jam, kaip už darbuotojų įdarbinimą įmonėje atsakingam asmeniui, numatytų pareigų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 2 dalimi, M. B. padaryta veika atitinka nelegalaus darbo požymius. Tokiu būdu konstatuotina, jog M. B. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertina ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad dirba, vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, administracine tvarka baustas už analogišką nusižengimą, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teistas, tai, kad M. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant M. B. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą (ANK 34 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

M. (M.) B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125146975.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Teisėja Aušra Dambrauskienė