- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-200-383-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Regina Majauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Emilija Gorskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Reginos Majauskienės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Emilijai Gorskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. 12 MGL (1500 litų) bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. nuteistas už tai, kad jis, savavališkai vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą tikrą I. V. teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, už L. P. nesumokėtus nuomos bei komunalinius mokesčius, 2006-05-03, laikotarpyje nuo 7.15 val. iki 14.30 val. Darbininkų g. 4, Kaune, iš nuomojamo L. P. buto Nr. l paėmė kompiuterio monitorių „LG Fletron 17“, priklausantį nukentėjusiajam L. P., tuo padarė jam didelę 1000 Lt turtinę žalą. Be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006-05-29 Darbininkų g. 4, Kaune, iš nuomojamo L. P. buto Nr. l savavališkai paėmė dviratį „ALPHA“, priklausantį L. P., be jo sutikimo, tuo padarė jam didelę 500 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2007-01-09 nuosprendį pakeisti ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Apeliantas tvirtina, jog teismas nepagrįstai netaikė LR BK 39 straipsnio nuostatų, nors buvo visos sąlygos jį taikyti, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę. Teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, suteikė prioritetą nukentėjusiųjų duotiems parodymams ir iš esmės vien tik jais rėmėsi, tuo iš esmės pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai vertino įrodymų tyrimo metu surinktą medžiagą. Nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusysis L. P., pasirašęs su nuteistojo žmona I. V. buto, esančio Darbininkų g. 4-1, Kaune, nuomos sutartį, 2005 m spalio 1 d. apsigyveno šiame bute ir, sutaręs su buto savininkais, 2005 m. pabaigoje pradėjo butą remontuoti, kai tuo tarpu bylos medžiaga ir liudytojų parodymais įrodyta, kad nei nuteistojo žmona I. V., nei pats nuteistasis nedavė sutikimo butą remontuoti ir negalėjo dėl to tartis, nes nuomos sutartis su nukentėjusiaisiais sudaryta vienerių metų terminui. Nukentėjusysis L. P. savavališkai išardė išnuomotame bute įmontuotas žmonos sesers spintas ir jas išmetęs remontavo butą, reikalaudamas, kad jo remonto išlaidos butų įskaitytos į nuomos mokestį. Nei minėto buto nuomos sutartyje, nei kitame rašytiniame dokumente nebuvo užfiksuotas leidimas daryti remontą. Anot apelianto, teismas nesiaiškino aplinkybės, ar buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams. Nuteistasis teigia, kad tam, jog išreikalautų nuomos mokesčius, laikinai paėmė nukentėjusiųjų daiktus - monitorių ir dviratį, kuriuos jie galėjo bet kada atsiimti, sumokėję nuomos mokesčius. Dėl šių daiktų materialinės žalos jie neturėjo arba turėjo tik laikinai dėl savo kaltės. Teismas minėtų daiktų vertę - 1500 Lt laikė didele žala ir nevertino aplinkybės, kad nukentėjusysis L. P. išsinuomojo kelių kambarių butą, mokėdamas 350 Lt nuomos mokestį bei komunalinių patarnavimų mokesčius ir kad tai įrodo jo mokumą, todėl 1500 Lt negali būti jam didelė žala, kai tuo tarpu sutinkamai su BK 190 str., didele žala laikoma 250 MGL dydžio suma. Kaip teigia nuteistasis, jo veiksmuose nesant didelės žalos, nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. sudėties. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajame akte ir teismo posėdžio metu šios aplinkybės nustatytos. Nurodo prisipažinęs dėl padaryto nusikaltimo ir nevienareikšmiškai pareiškęs, kad labai gailisi. Tvirtina, kad jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra provokuojantis nukentėjusiojo, kuris buvo konflikto iniciatorius, elgesys. Nors ši lengvinanti aplinkybė įrodyta rašytiniais įrodymais, teismas jo atžvilgiu jos netaikė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už savavališką savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama ar pripažįstama, bet nerealizuojama, gynimą nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, padarant didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai nuosprendyje neaptarė šio nusikaltimo kvalifikuojančio požymio – didelės žalos, vien tik patikėjo nukentėjusiojo teiginiu, kad jam buvo padaryta didelė žala, dėl ko nepagrįstai K. S. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas privalėjo analizuoti ir vertinti padarytos žalos esmę, tačiau to nepadarė ir tai lėmė padaryti klaidą, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis.
Pats nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neneigė. Jis pripažino, kad, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijamą, bet nerealizuotą savo sutuoktinės I. V. teisę, paėmė iš nukentėjusiojo L. P. nuomojamo buto pastarajam priklausantį turtą - kompiuterio monitorių bei dviratį. Šių aplinkybių nuteistasis neginčija ir apeliaciniame skunde, tik tvirtina, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam padarytą 1500 litų dydžio žalą pripažino didele.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Baudžiamojo įstatymo dispozicijoje yra nurodytas didelės žalos vertinamasis požymis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenurodo, kokia žala tokiais atvejais laikytina didele. Šį klausimą iš aplinkybių visumos sprendžia teismas. Ir tik teismas, įvertinęs visą nukentėjusiojo turtinę padėtį, daro išvadą ar padaryta žala sudaro didelę žalą ar tai neesminė žala.
Šiuo atveju apylinkės teismas, spręsdamas padarytos žalos dydžio klausimą, rėmėsi tik neobjektyviais nukentėjusiojo parodymais, tačiau netyrė aplinkybių, susijusių su nukentėjusiojo materialine padėtimi, jo gaunamomis pajamomis, pasisavintos technikos bei dviračio nusidėvėjimo laipsniu, neatsižvelgė į tai, kad, sparčiai tobulėjant kompiuterinei technikai, jos vertė žymiai sumažėja.
Iš nukentėjusiojo L. P. parodymų matyti, kad jis nurodė neteisingą monitoriaus vertę – 1000 litų. Pardavimo paskyroje Nr. 0174773 (b.l. 74) nurodyta, kad naujo monitoriaus „LG Fletron 17“ vertė buvo 949 Lt. Iš to seka, kad teismas nuosprendį grindė melagingais nukentėjusiojo parodymais. Taip pat nėra pagrindo tikėti, kad dviračio vertė yra 500 litų. Vadinasi, padarytoji žala šiuo atveju netgi nesiekia 1500 litų, kaip yra nurodoma nuosprendyje.
Kaip jau buvo minėta, teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį, nevertino nukentėjusiojo gaunamų pajamų ir jam padarytos žalos santykio. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstai konstatuota, kad nukentėjusiajam L. P. padaryta didelė žala. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. P. turi individualią įmonę, kurios pajamos laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 sudarė 37531 (b.l. 118-119), tai yra kiekvieną mėnesį gaunamos pajamos sudarė daugiau nei 3127 litus. Be to, pats nukentėjusysis parodė, kad dirba architektu, už ką taip pat gauna pajamas. Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam šiuo atveju padarytoji 1500 litų žala nelaikytina didele.
Iš to seka, kad nuteistojo K. S. veiksmuose nesant didelės žalos požymio, nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 1 d., sudėties. Pastarojo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal LR ATPK 188 straipsnį, kadangi nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams nebuvo padaryta esminė žala. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo specialistė 2006-05-29 priėmė teisingą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant K. S. veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 294 straipsnyje, sudėties (b.l.5). Tyrimas turėjo būti atliekamas LR Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 188 str. (savavaldžiavimas). Iš to seka, kad prokuroras nepagrįstai minėtą nutarimą panaikino, pavesdamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 1 d.
Kolegija konstatuoja, kad nuteistojo K. S. veiksmuose nėra BK 294 str. 1 d. požymių, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad teismas nepagrįstai šiuo atveju netaikė Lietuvos Respublikos BK 39 straipsnio nuostatų. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant atitinkamoms sąlygoms. Šiuo atveju K. S. buvo kaltintas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, tad taikyti LR BK 39 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo. Todėl šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 metų sausio 9 d. nuosprendį, ir priimti naują nuosprendį:
K. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.