- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- e2A-343-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00990-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- K. Š., G. K., E. A., Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovams K. Š., G. K., E. A., Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - A. K., R. D., G. B., G. G., D. O., V. A., K. D., J. N., L. N., A. N., U. N., J. N., uždaroji akcinė bendrovė „AMA FOREST“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovei K. Š. išduotus Leidimus A Nr. 050416 ir A Nr. 050415 kirsti mišką; priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 13 629,76 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „AMA FOREST“ 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš E. Č. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypai). Žemės sklypų pirkimo metu nebuvo parengti žemės sklypų geodeziniai matavimai, neatlikti kadastriniai matavimai, buvo parengti tik laikini žemės sklypų planai. UAB „AMA FOREST“ yra medienos perdirbimu besiverčianti įmonė, o miško žemės sklypas buvo perkamas dėl sklype augančių medžių, t. y. gavus leidimus iškirsti medžius. Prieš pasirašant pirkimo - pardavimo sutartis įmonės atstovas, komercijos direktorius A. Š. sklypus parduodančio E. Č. teiravosi, ar sklypuose nebuvo vykdomi miško kirtimai. E. Č. pirkėjus patikino, kad sklype jokie kirtimai nebuvo atliekami. Pirkėjo UAB „AMA FOREST“ komercijos direktorius A. Š. taip pat prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį pasitikrino ar perkamiems sklypams nebuvo išduoti leidimai kirsti mišką. Iš atsakingų institucijų, išduodančių leidimus miškui kirsti, buvo patikintas, kad perkamam sklypui leidimai kirsti mišką išduoti nebuvo. 2014 m. vasario 14 d. buvo atliktas žemės sklypų ribų paženklinimas-parodymas. Pradėjus rengti dokumentaciją pastebėta, kad dalis žemės sklypuose esančio miško yra neteisėtai iškirsta, ne tik galimai be reikiamos kirtimui dokumentacijos, bet ir be tuo metu jau buvusiojo savininko E. Č. sutikimo ir be naujojo savininko UAB „AMA FOREST“ sutikimo. UAB „AMA FOREST“, manydamas, kad buvo galimai padaryta nusikalstama veika, iškertant ir pasisavinant medieną, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo metu surinktoje medžiagoje buvo konstatuota, kad K. Š. išduodant leidimą kirsti mišką nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, netiksliai nustatytos sklypo ribos, dėl ko sklypo ribos buvo perstumtos 80 metrų į rytus per visą sklypo plotį, dėl ko buvo iškirsti medžiai. Miško kirtimo darbus organizavo atsakovė K. Š., kuri tuo metu buvo sklypo savininkė, kartu su E. A. K. Š. kreipėsi į G. K. individualią įmonę ir G. K. parengė miškotvarkos projektą, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Miškotvarkos projekte nurodyta, kad miško valdos ribas išmatavo VĮ „Valstybinio miškotvarkos instituto“ (šiuo metu Valstybinė miškų urėdija) inžinierė A. K., o parengtą miškotvarkos projektą patvirtino tuometinės Valstybinės miškotvarkos tarnybos (šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba) Miškų informacijos ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas R. D., o leidimus kirsti mišką A Nr. 050146 ir A Nr. 050415 išdavė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ieškovui nuosavybės teise priklausė žemės sklypai, kuriuos 2007 m. vasario 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo iš motinos M. Č., o kitą – 2013 m. paveldėjo. Ieškovas jokių miško kirtimo darbų neorganizavo ir neatliko, manydamas, kad abiejuose sklypuose auga miškas, pardavė sklypus UAB „AMA FOREST“, kuri įsigydama sklypus daikto trūkumo negalėjo pastebėti, nes jis pastebimas tik pradėjus rengti individualų miškotvarkos projektą. Ieškovas patyrė žalą, kuri apskaičiuojama pagal atsakovei išduotą leidimą kirsti mišką ir stataus miško kainas miško kirtimo dienai. Pagal išduotą leidimą kirsti mišką, numatomas ir leidžiamas išskirsti plotas yra 1,9 ha, tačiau suklydus buvo iškirsta 1,2 ha miško ploto, priklausiusio ieškovui, todėl, atsižvelgiant į situacijos brėžinį ir skaičiavimus, ieškovas prašo priteisti 13 629,76 Eur (20 993,98 x 12 356 / 19 032) žalą. Ieškovo teigimu, atsakovų veiksmai šiuo atveju lėmė ir turėjo įtakos žalos atsiradimui. Atsakovės K. Š. veiksmai buvo netiesioginiai, tačiau faktas, kad ji yra gretimo žemės sklypo savininkė ir tai, jog atsakovė nutarė iškirsti jai nuosavybės teise priklausantį mišką lėmė, kad buvo iškirsti ir ieškovui priklausantys medžiai. Atsakovai G. K. ir A. K. netinkamai atliko savo darbines funkcijas, ir tai iš esmės turėjo didžiausią įtaką kilusioms pasekmėms. Atsakovas E. E. atsako solidariai, kadangi ne tik atliko sklypo savininkės K. Š. pavedimą, tačiau pats ir organizavo, rūpinosi miško kirtimu bei atliko kirtimo darbus. VĮ Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsako pagal atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose į ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskyrė ieškovui 500,00 Eur baudą, iš kurios po 40,00 Eur baudos paskyrė sumokėti atsakovams; priteisė iš ieškovo 730,00 Eur, o iš trečiojo asmens UAB „AMA FOREST“ 1 670,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui E. A.; priteisė iš ieškovo 107,47 Eur, o iš trečiojo asmens UAB „AMA FOREST“ 232,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; grąžino UAB „AMA FOREST“ 90,00 Eur žyminio mokesčio dalį.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01) 23 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo momentu, t. y. 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 2 d. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė ieškovui E. Č., o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), M. Č. Nekilnojamojo turto registro duomenimis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. AŽ-1926 pagrindu E. Č. įgijo nuosavybės teisę į savo motinai M. Č. priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys apie tai, kad išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtina, kad ieškovas priėmė palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. AŽ-1926, dėl to teismas sprendė, kad palikėjos M. Č. teisę reikalauti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimo kaip turtinę prievolę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis) ieškovas taip pat paveldėjo. Dėl to ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti dėl 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 2 d. laikotarpiu neteisėta veika iškirstų medžių žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsiradusios 13 629,76 Eur turtinės žalos atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad ginčo 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 2 d. laikotarpiu abiejų ieškovo E. Č. ir atsakovės K. Š. miško sklypų ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, kurie atitiko žemės reformos vykdymo metu sudarytus sklypo planus, sutapo su nuosavybės teisių dokumentacija (abrisais) ir VĮ Registrų centro įregistruotomis sklypo ribomis, tačiau faktiškai pažymėtų miško sklypų ribų riboženkliais dislokacija neatitiko dokumentuose nurodytų ribų ir abi šalys šios aplinkybės nežinojo. Šios faktinės situacijos metu abi šalys tiek ieškovas E. Č., tiek atsakovė K. Š. veikė suklydimo įtakoje.
7. Teismas, vertindamas, ar atsakovės K. Š. veiksmai turėjo įtakos tam, kad ginčo laikotarpiu buvo iškirsti medžiai, atsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius žemės sklypų savininkų pareigas. Nurodė, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas nustato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Naudojimo nuostatų 31.8 punkte numatyta, kad privataus miško savininkas privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą. 2007 m. pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. p. nurodyta, kad pirkėjai yra žinoma, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir, kad ateityje šiam sklypui reikės užsakyti tikslių geodezinių matavimų planą. Dėl geodezinių matavimų kainos ir pakitusio žemės sklypo ploto pirkėja įsipareigoja nereikšti pardavėjui jokių pretenzijų.
8. Teismo vertinimu, atsakovė K. Š., įsigydama miško valdos sklypą, žinojo, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir dėl to prisiėmė atsakomybę dėl galimų padarinių, susijusių su žemės sklypo ribų tikslinimu. Nors įstatyme nėra tiesiogiai nurodytos pareigos atlikti kadastrinius matavimus, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta nuostata, kad atsakovei yra žinoma, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir atsakovės pareiga vykdyti ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymų saugomų interesų, užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą sudarė prielaidas atsakovei K. Š. jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype atlikti medžių kirtimo darbus įsitikinus savo sklypo ribomis, nepaisant to, kad žemės sklypas buvo paženklintas aiškiais riboženkliais.
9. Teismas konstatavo, kad tokie ieškovės veiksmai civilinės teisės prasme negali būti laikomi sąžiningais, atitinkančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius žemės sklypų savininkų pareigas. Teismui nekilo abejonių, kad 2007 m. įsigijusi žemės sklypą atsakovė K. Š. tikslių savo sklypo miško ribų nežinojo, tačiau šis faktas nepašalina žemės sklypo savininko pareigų.
10. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad tarp atsakovės K. Š. veiksmų, kurie neatitiko įstatymų reikalavimų, bei 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 2 d. laikotarpiu ieškovui E. Č. priklausiusiose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iškirstų medžių fakto egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi medžiai buvo iškirsti dėl to, kad atsakovė K. Š. neužtikrino savo žemės sklypo riboženklių atnaujinimo bent pagal laikinuosius žemės sklypo planus.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas E. A., kuris faktiškai organizavo miško kirtimą ir realiai įgyvendino miško kirtimo darbus pagal miškotvarkos projektą, veikė atsakovės K. Š. interesais ir jos nurodymu. Teismo vertinimu, atsakovas E. A. neturėjo pareigos užtikrinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą ir išsiaiškinti tikslią riboženklių vietą, nepaisant to, kad jie aiškiai skyrė sklypo ribas. Kadangi atsakovas E. A., nebūdamas miško sklypo savininkas, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad žemės sklypo ribos yra perkeltos, o kertamo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais, teismas sprendė, kad vykdydamas miško kirtimo darbus pagal miškotvarkos projektą atsakovės K. Š. interesais, atsakovas neatliko žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalą sukeliančių neteisėtų veiksmų. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškas buvo iškirstas dėl kitų, nei žemės sklypo ribos perkėlimas į pietryčių pusę, aplinkybių, teismas nenustatė.
12. Teismo vertinimu, atsakovas G. K., suklydimo įtakoje pasitikėdamas žemės sklypų savininkų pareiga prižiūrėti miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribas, jas atnaujinti, neišsiaiškino duomenų tarp A. K. parengto 2006 m. plano ir aiškiomis ribinėmis linijomis pažymėto miško valdos ribos prieštaringumo. Atsakovas, kaip savo srities profesionalas, rengdamas miškotvarkos projektą buvo atsakingas, kad atsakovei K. Š. priklausančioje miško valdoje projektuojami darbai būtų atlikti kokybiškai. Kadangi atsakovas G. K. turėdamas pareigą kokybiškai suprojektuoti ūkines priemones ir dėl to išsiaiškinti, kodėl faktinės ribos neatitinka preliminariame plane nubrėžtų ribų, atliko žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miško kirtimo faktą sukeliančius neteisėtus veiksmus.
13. Teismas nustatė, kad G. K. parengtame miškotvarkos projekte 2008 – 2027 metams nurodyta, kad žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas išmatavo buvusio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdija) inžinierė A. K. ir prie šio projekto pridėtas 2006 m. liepos 24 d. parengtas žemės sklypo planas (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 2 t., b. l. 10 – 22, 24 – 40). Ieškovui E. Č. priklausiusiuose žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškas buvo iškirstas 2008 m. dėl to, kad į pietryčių pusę buvo perkeltos atsakovės K. Š. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Taip pat nustatė, kad miškotvarkos projekte nurodytos miško valdos ribos neatitinka nei viename plane grafiškai pažymėtų žemės sklypo ribų, kurias pagal preliminarius matavimus 1995 m. 1996 m., 2006 m. pažymėjo G. K., A. K. Kadangi atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jos darbuotojos inžinierės A. K. 2006 m. parengtas žemės sklypo planas bus įtrauktas į 2008 m. miškotvarkos projektą, teismas pripažino, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija neatliko žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalą sukeliančių nei tiesioginių, nei netiesioginių neteisėtų veiksmų. Be to, teismo vertinimu, jeigu miškotvarkos projektas ir būtų parengtas pagal inžinierės A. K. 2006 m. nubraižytą planą, išvada dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos neteisėtų veiksmų nebuvimo nesikeistų, nes planas atitinka žemės reformos vykdymo metu sudarytus sklypo planus, VĮ Registrų centro įregistruotus kadastro duomenis.
Šalies argumentai
14. Ieškovo nurodomą aplinkybę, kad atsakovų neteisėti veiksmai įrodyti nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, teismas laikė nepagrįsta. Nurodė, kad asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia, kad jokie duomenys, patvirtinantys nusikalstamos veikos objektyviąją ir subjektyviąją pusę nebuvo nustatinėjami, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės taikymo senaties terminas. Dėl to šiais duomenimis gali būti remiamasi tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, o ne kaip prejudiciniais faktais, nustatant šioje civilinėje byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl atsakovų G. K. ir A. K. civilinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Miškotvarkos projektų rengimo taisyklių nuostatas Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas R. D. turėjo teisinę pareigą patikrinti gauto privačių miškų vidinės miškotvarkos projekto duomenų atitiktį Sklypinės miškų inventorizacijos pirminių dokumentų pildymo instrukcijos, Individualių miškotvarkos projektų registravimo tvarkos reikalavimams, suprojektuotų ūkinių priemonių atitiktį ūkinių priemonių projektavimą ir vykdymą reglamentuojantiems teisės aktams ir, nenustačius neatitikimų, privačių miškų vidinės miškotvarkos projektą patvirtinti ir registruoti kadastre. Kadangi miškotvarkos projektas nesuteikia teisės kirsti mišką ir miškotvarkos projekto tvirtinimo ir registravimo kadastre procedūroje nenumatyta pareiga Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams tikrinti miškotvarkos projekto duomenis, susijusius su ūkinių priemonių plano ribų atitikimu miško valdos riboms, teismas pripažino, kad Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas R. D. neatliko žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalą sukeliančių nei tiesioginių, nei netiesioginių neteisėtų veiksmų.
16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008 m. balandžio 21 d. miško savininkei K. Š. išdavė Leidimus kirsti mišką Serija A Nr. 050416 ir Serija A Nr. 050415. Leidimus išdavė Kauno regiono agentūros vyriausiasis specialistas G. B. Leidimai išduoti remiantis individualiu miškotvarkos projektu (b. b. 2 t., b. l. 3, 23). 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu G. B. paaiškino, kad jis konkrečiai 2008 m. derino G. K. pateiktą miškotvarkos projektą ir po to išdavė leidimą. Jis neturėjo pareigos patikrinti, ar planas atitinka faktinę situaciją. Jis turėjo tikrinti taksacinius rodiklius, ūkinių priemonių suderinamumą su kaimynų valdomis. Buvo tikrinama pagal taksacinius duomenis iš miško inventorizacijos registro. 2008 m. prie nekilnojamojo turto registro priėjimo neturėjo. Nuosavybės ribų jie netikrina. Jeigu sklypas kitoje vietoje taksaciniai duomenys gali skirtis. Šiuo atvejų jokių neatitikimų nenustatė ir buvo išduotas leidimas.
17. Teismas, įvertinęs G. B. paaiškinimus pagal byloje pateiktus dokumentus ir teisės aktų reikalavimus, padarė išvadą, kad vyriausiasis specialistas G. B. pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pareigą patikrinti miškotvarkos projektą tik pagal taksacinių rodiklių nustatymo teisingumą ir tuo pagrindu išduoti leidimą kirsti mišką, dėl to vykdydamas miškotvarkos projektų derinimo ir Leidimų kirsti mišką išdavimo procedūrą neatliko neteisėtų veiksmų, sąmoningai nesiekė neteisėtai išduoti leidimus kirsti mišką, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra galimai perkeltos į pietryčių pusę. Kadangi teismas nenustatė šios institucijos pareigūno neteisėtų veiksmų, todėl sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti 2008 m. balandžio 21 d. Leidimus kirsti mišką Serija A Nr. 050416 ir Serija A Nr. 050415.
Šalies argumentai
18. Teismo vertinimu, nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad žala apskaičiuota pagal stataus miško kainas, tačiau iš pateiktų urėdijų nurodytų medienos pardavimo kainų matyti, kad žala apskaičiuota pagal apvaliosios medienos kainas. Apvalioji mediena – nukirstas ir nugenėtas medis be viršūnės, kuris gali būti skersai supjaustytas. Iš šių duomenų teismas sprendė, kad ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą kaip negautas pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovai K. Š. ir G. K. atliko neteisėtus veiksmus. Tačiau, ar dėl to ieškovas, kuris nesiverčia nei profesionaliu medienos pardavimo verslu, nei asmeniniais tikslais turėjo medienos pardavimo praktikos, patyrė nuostolius negautų pajamų forma, teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybės šiuo atveju, ieškovas neįrodė, kad realiai patyrė nuostolius negautų pajamų forma. Ieškovas neįrodė, kad apvaliosios medienos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, kad pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, kad šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.
20. Kita vertus, spręsdamas klausimą dėl ieškovo E. Č. 2008 m. patirtos žalos piniginės išraiškos įvertinimo, teismas įvertino tai, kad ieškovas apie iškirstą mišką jam priklausiusiuose miškuose sužinojo 2014 m. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. b. 1 t., b. l. 65), o apie tai, kad jam padaryta žala sužinojo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 01.38.45 – 01.53.37). Pretenzijas dėl žemės sklypų ribos pareiškė tik trečiasis asmuo „AMA FOREST“, atsakovei K. Š. 2014 m. pradėjus atlikti kadastrinius matavimus ir nuo šio laiko šalims tapo žinoma, kad miškas galimai iškirstas neteisėtai. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigė atsakovės iki 2014 m. pareigos pagal įstatymą imtis priemonių iškirstą mišką atkurti. Teismas nurodė, kad šios atsakovės K. Š. pareigos nevykdymo šalys neginčija. Byloje nenustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. po miško iškirtimo praėjus daugiau nei 10 metų, iškirstame miško plote nėra jaunuolyno arba šis plotas iš esmės yra netekęs augalijos, kurios atkūrimas nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos verte turėtų būti atlyginamas ieškovui E. Č. dėl 2008 m. padarytos žalos fakto. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas nėra žemės sklypų savininkas. Kadangi nuostolių atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją, tik tada, kai nukentėjusiam asmeniui dėl padarytos žalos atlyginama tiek, kiek jis prarado, ieškovo E. Č. reikalavimą priteisti 13 629,76 Eur žalos atlyginimą dėl 2008 m. iškirstų medžių teismas vertino itin kritiškai.
21. Spręsdamas klausimą, ar nagrinėjamu atveju yra tiesioginių nuostolių atsiradimo faktas, teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad prieš atliekant kadastrinius matavimus ir paaiškėjant, kad ginčo žemės sklypų dalyje yra iškirsti medžiai, 2013 m. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį visų žemės sklypų vertė, įskaitant medynų vertę, buvo 12 095,96 Eur. Ieškovas E. Č. žemės sklypus pardavė 2013 m. trečiajam asmeniui UAB „AMA FOREST“ už 20 273,00 Eur. 2014 m. paaiškėjus, kad yra iškirstas medynas, ir 2016 m. įregistravus kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypų vertė, įskaitant medynų vertę, buvo 4 316,39 Eur.
22. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad pagal pirkimo-pardavimo kainą (20 273,00 Eur), kuri ženkliai viršija nekilnojamo turto registro nustatytas žemės sklypų kainas (12 095,96 Eur), 2013 m. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas E. Č. ir trečiasis asmuo UAB „AMA FOREST“ nežinojo, kad ginčo žemės sklypuose yra iškirsta dalis medynų ir ginčo žemės sklypai buvo parduoti už kainą, neįskaičius iškirstos medynų vertės. Tai reiškia, kad žemės sklypai buvo parduoti kaip daiktas be trūkumų. Ieškovas E. Č. neįrodinėjo, kad jeigu būtų pardavęs mišką, kurio dalis yra neiškirsta, būtų gavęs didesnę nei 20 273,00 Eur sumą. Dėl šių nustatytų aplinkybių teismas nepripažino, kad ieškovas realiai patyrė žalą, t. y. kad ieškovas tiek 2008 m., tiek 2013 m. sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis dėl sklypų dalyje atliktų miško kirtimo darbų, patyrė 13 629,76 Eur turtinius ir kitokius praradimus, dėl kurių nukentėjo jo turtinė padėtis ir pan.
23. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, šiuo atveju nėra realūs, todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jam realiai atsirado neigiamos pasekmės. Kadangi ieškovas neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nenagrinėjo, o ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą atmetė.
24. Teismas taip pat vertino, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovo E. Č. veiksmai neatitiko Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir Naudojimo nuostatų 31.8 punkto reikalavimų, kurie yra neteisėti civilinės teisės – t. y. bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – požiūriu. Teismas konstatavo, kad civilinės teisės požiūriu neteisėti ieškovo veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su miško iškirtimu 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 2 d. laikotarpiu (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į šių ieškovo neteisėtų veiksmų pobūdį, pripažino, kad ieškovo kaltė dėl medžių iškirtimo fakto sudaro 50 proc., dėl likusios 50 proc. dalies būtų laikytini atsakingais atsakovai K. Š. ir G. K. Todėl sprendė, kad jeigu ir būtų nustatytos sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, įvertinus CK 6.253 straipsnio 5 dalies normų taikymą ieškovo E. Č. elgesio atžvilgiu, būtų pagrindas iš dalies atleisti atsakovus K. Š. ir G. K. nuo civilinės atsakomybės.
25. Teismas taip pat pažymėjo, kad netenkinus ieškinio, senaties taikymo klausimas šioje byloje neaktualus, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui – pažeistai teisei, o šiuo atveju teisės pažeidimo nenustatyta (CK 1.124 straipsnis).
26. Teismas sprendė, ieškovas E. Č., pareikšdamas nesąžiningai nepagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad visi ieškovo procesiniai veiksmai turi būti nukreipti tikslui – apginti savo pažeistas teises ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuris savo turinio tiek formalia, tiek materialine prasme iš esmės yra tapatus ir nesiskiria nuo buvusios ieškovės UAB „AMA FOREST“ ieškinio faktinio pagrindo ir reikalavimo formulavimo, pagal kurį buvusi ieškovė UAB „AMA FOREST“, kaip medienos verslu besiverčianti įmonė, pirkusi žemės sklypus dėl medienos, prašė priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą. Ieškovas E. Č. ieškinyje, reikšdamas savarankišką reikalavimą, nenurodė naujų aplinkybių, pagrindžiančių savo materialinės subjektinės teisės pažeidimo. Ieškinys nėra pareikštas procesinių teisių perėmimo pagrindu CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal tokių procesinių veiksmų įgyvendinimo pobūdį teismas sprendė, kad ieškovas E. Č. siekia apginti UAB „AMA FOREST“ pažeistas teises.
27. Ieškovo E. Č. veiksmus, kaip ieškinio teikimą UAB „AMA FOREST“ interesais, nenurodant naujų ir pagrįstų aplinkybių, pagrindžiančių savo materialinės subjektinės teisės pažeidimo, o nurodant subjektinės materialinės teisės pažeidimą, susijusį su negautu pelnu, teismas laikė sąmoningu, tikslingu civilinės bylos iškėlimu, kad būtų apginta UAB „AMA FOREST“ teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai kvalifikuojami kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio reiškimas, kas neatitinka civilinio proceso tikslų, dėl to, teismas ieškovui paskyrė 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, po 40,00 Eur iš šios baudos sumokant visiems atsakovams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
28. Apeliaciniame skunde ieškovas E. Č. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti apeliantui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
28.1. Pirmosios instancijos teismas pritarė nepagrįstiems atsakovų argumentams ir atmetė ieškovo ieškinį, teigdamas, jog ieškovas pats pažeidė pareigą elgtis apdairiai bei atsakingai bei pažymėti savo sklypo ribas ir, jog neįrodė, kad patyrė žalą. Ieškovo nuomone, toks teismo vertinimas yra nelogiškas ir prieštaraujantis fundamentaliems teisės principams. Atsakovė K. Š., neatlikusi kadastrinių matavimų ir nežinodama tikslių savo sklypo ribų, iškirto kaimyninio sklypo medžius, tokiu būdu pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, taip pat toks atsakovės elgesys neatitinka subjektinės nuosavybės teisės turinio, kuris įpareigoja daikto savininką naudotis savo nuosavybės teise nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Tuo tarpu preliminarūs matavimai yra kur kas mažiau tikslūs ir skirtumai tarp turimo sklypo plano ir naudojimo vietovėje dideliems sklypams gali siekti iki keliasdešimties metrų, kas ir atsitiko šiuo konkrečiu atveju. Tai, kad preliminarūs matavimai nėra tikslūs yra visuotinai žinoma aplinkybė ir tikrai turėjo būti žinoma atsakovui G. K., rengusiam miškotvarkos projektą. Minėtas aplinkybes G. K. turėjo paaiškinti ir K. Š. Kita vertus, ieškovo nuomone, būtent atsakovė K. Š. pasielgė neapdairiai ir neatsakingai, nes rengiant miškotvarkos projektą neatliko kadastrinių matavimų ir neįsitikino savo sklypų ribomis, dėl ko iškirto ieškovui priklausančius medžius ir turi prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius.
28.2. Miškų įstatymo 9 straipsnis numato miškų valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigas. Tačiau šis straipsnis nenumato imperatyvios pareigos savininkui atlikti kadastrinius matavimus, todėl ieškovas, nevykdydamas savo sklype jokios ūkinės veiklos, tokios pareigos ir neturėjo, o atsakovė K. Š., rengdama miškotvarkos projektą ir ketindama iškirsti jos sklype augančius medžius, turėjo įsitikinti, kad atlikdama šiuos veiksmus nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
28.3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi išimtinai ieškovui nepalankiais įrodymais, o atsakovų kaltę ir padarytą žalą pagrindžiančių įrodymų neanalizavo ir net neaptarė. Liudytojas A. Ž. apklausiamas teismo posėdyje paaiškino, kad atlikdamas matavimus matė faktinę situaciją sklypuose ir pagal buvusius riboženklius nebuvo galima nustatyti ribų ar faktinio naudojimo. Teismas taip pat vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktomis riboženklių nuotraukomis, tačiau ignoravo baigiamųjų kalbų metu išsakytus argumentus, jog nuotraukose iš tiesų yra vienas ir tas pats riboženklis, tik nufotografuotas iš skirtingų pusių. Taigi, tai pagrindžia ieškovo argumentus ir liudytojo paaiškinimus, kad iš esmės nebuvo galimybės nustatyti faktinio naudojimo ir byloje nėra aplinkybių, galinčių leisti konstatuoti faktą, kad ieškovas neteisingai atžymėjo savo sklypo ribas, dėl ko atsakovė K. Š. suklydo iškirsdama ieškovui priklausantį mišką ir, kad tai galėtų būti vertinama kaip pagrindas šalinti atsakovės atsakomybę.
Šalies argumentai
28.4. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, jog žala ieškovui nebuvo padaryta, kadangi ieškovas pardavė sklypus UAB „AMA FOREST" nežinodamas, kad medžiai buvo iškirsti, todėl ieškovui buvo sumokėta tokia kaina už parduodamus sklypus, kurią jis būtų gavęs, jei medžiai ir būtų buvę neiškirsti. Aplinkybės, už kiek buvo parduotas sklypas ir kokia galėjo būti neiškirsto sklypo vertė, bylos nagrinėjimo metu teismas nesiaiškino, todėl tokia teismo išvada, pagrįsta subjektyviu teismo manymu, nepagrįsta jokiais įrodymais ir yra neteisinga. Be to, šalių sutarta sklypų pardavimo kaina niekaip negali būti vertinama kaip žalą ar jos dydį pagrindžianti aplinkybė, kadangi tai yra šalių susitarimo reikalas, nustatomas laikantis sutarčių laisvės principo, o sklypo vertė su medžiais ar be medžių gali būti nustatoma tik atliekant ekspertizę turto vertei nustatyti. Teismui nesprendus tokio klausimo ir vadovaujantis įrodymais, kurie nebuvo tirti teismo posėdžio metu, bei sprendimą motyvuojant aplinkybėmis, kuriomis atsakovai nesirėmė, buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios taisyklės.
28.5. Teismo motyvas, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, šiuo atveju nėra realūs, todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami, yra visiškai neracionalus. Aplinkybė, jog neteisėtai iškirstas ieškovo miškas tapo žinoma tik praėjus šešeriems metams nuo atsakovės K. Š. atliktų kirtimo darbų, civilinė byla pradėta dar vėliau, todėl ieškovas nebeturėjo objektyvios galimybės prašyti atlikti ekspertizę, kurios metu būtų buvę galima tiksliai nustatyti, kokie medžiai buvo iškirsti ir apskaičiuoti jų vertę pinigine išraiška. Todėl šiuo konkrečiu atveju žala buvo skaičiuojama pagal atsakovei išduotą leidimą kirsti, jame nurodomus kirstinų medžių rūšis ir kiekius bei tuo metu galiojusias ir Generalinės miškų urėdijos internetiniame puslapyje skelbtas kainas. Pradinis ieškovas UAB „AMA FOREST“, vėliau ieškovas E. Č. ieškinį pareiškė asmenims, kurie neteisėtai iškirto ieškovui nuosavybės teise priklausiusį mišką. Aplinkybė, jog būtent atsakovė K. Š. iš esmės yra atsakinga už iškirstą medieną yra konstatuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei patvirtinta civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismui skundžiamame sprendime teigiant, kad ieškovo praradimai yra menami, susiklosto absurdiška situacija, kuomet yra asmenys, atlikę neteisėtus veiksmus, byloje yra įrodyta kaltė, nustatytas egzistavęs priežastinis ryšys bei akivaizdus ieškovo turto netekimas, tačiau teismo nuomone tai nėra realūs nuostoliai. Ieškovas E. Č. įstojo į civilinę bylą ieškovu, pasirašęs su UAB „AMA FOREST" taikos sutartį, kurioje šalys konstatuoja, kad pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu parduoti sklypai buvo su trūkumais. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į E. Č. dėl netinkamos kokybės daikto, kadangi aplinkybė, jog parduoti sklypai buvo iškirsti yra akivaizdi, o pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra ekonomiškesnis nei UAB „AMA FOREST" kreipiantis su ieškiniu E. Č., o vėliau E. Č. kreipiantis su ieškiniu K. Š. Todėl teismas, priimdamas tokį sprendimą, užprogramuoja tolimesnius teisinius ginčus.
28.6. Teismas nevertino ieškovo atstovės baigiamosiose kalbose išsakytų argumentų, jog iš viso išduotais leidimais leidžiama iškirsti 428,4 m³ medienos, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodomas parduodamos medienos kiekis yra 280 m³, atsakovė už minėtą kiekį medienos atskaičius mokesčius gavo 37 626,07 Lt (10 897, 24 Eur), taigi už visą iškirstą ir parduotą medieną atsakovė gavo ženkliai didesnę sumą. Akivaizdu, kad ieškovas patyrė turtinę žalą dėl jo sklype buvusių medžių neteisėto iškirtimo, o atsakovė K. Š., pardavusi ieškovui nuosavybės teise priklausiusią medieną, be pagrindo gavo lėšas. Ieškovo nuomone, šiuo atveju civilinę atsakomybę reglamentuojančios civilinio kodekso normos koreliuoja su kitomis civilinio kodekso normomis - CK 6.237-6.242 straipsniais dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Šiuos ieškinio argumentus ignoravo tiek atsakovai savo atsikirtimuose ir procesiniuose dokumentuose, tiek teismas skundžiamame sprendime, nors teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Taigi, šiuo atveju teismas, netenkinęs ieškinio vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, galėjo ir tokiu atveju turėjo, vadovautis nepagrįstą praturtėjimą ir turto gavimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
28.7. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad miško kirtimo darbus organizavo atsakovė K. Š., kuri tuo metu buvo sklypo savininkė, kartu su E. A.. Iš apklausų matyti, kad E. A. miško savininkės K. Š. pavedimu rūpinosi miško kirtimo ir pardavimo reikalais, taip pat, kaip paaiškino apklausos metu, pats atliko miško kirtimo darbus, todėl atsakovas E. A. atsako už padarytą žalą ieškovui solidariai su atsakove K. Š.. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Š. kreipėsi į G. K. individualią įmonę ir G. K. parengė miškotvarkos projektą, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas kirsti mišką. Miškotvarkos projekte nurodyta, kad miško valdos ribas išmatavo VĮ "Valstybinio miškotvarkos instituto" (šiuo metu Valstybinė miškų urėdija) inžinierė A. K., o parengtą miškotvarkos projektą patvirtino tuometinės Valstybinės miškotvarkos tarnybos (šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba) Miškų informacijos ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas R. D., o leidimus kirsti mišką, kuriuos yra prašoma ieškiniu panaikinti, išdavė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Taigi visų aukščiau išvardintų asmenų veiksmų pasėkoje buvo neteisėtai iškirstas ieškovui priklausantis miškas, dėl ko ieškovas patyrė žalą.
28.8. Teismo išvada, kad atsakovei išduoti leidimai kirsti mišką yra teisėti ir nėra pagrindo juos naikinti prieštarauja Konstitucinio teisinės valstybės principo esmei. Šiuo atveju leidimas kirsti mišką, kuris buvo išduotas atsakovei K. Š. yra neteisėtas, kadangi išduotas pagal neteisingai parengtą Miškotvarkos projektą, neatitinkantis atsakovei priklausančių sklypo ribų bei pažeidžiantis kaimyninio sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais ab inictio, reiškia, kad yra neteisėtas.
28.9. Teismas, priimdami skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nusprendė paskirti ieškovui 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Teisė kreiptis teisminės gynybos, kuomet yra padarytas asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimas negali būti baudžiamas ar vertinamas kaip piktnaudžiavimas. Ieškovo nuomone, paskirtoji bauda naikintina, kadangi nėra nustatyta ar konstatuoti piktnaudžiavimo požymiai. Nei pradinis ieškovas UAB „AMA FOREST", nei E. Č. bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių nepagrįstų prašymų, šią išvadą suponuoja aplinkybė, kad visi prašymai buvo tenkinami, byla, nors ir didelės apimties, buvo išnagrinėta nepraėjus nei metams nuo pirmojo posėdžio dienos. Tai, jog pagrindas ieškovui kreiptis į teismą egzistuoja yra akivaizdu, kadangi atsakovė K. Š. iškirto ieškovui priklausiusiame sklype augusius medžius. Ši aplinkybė yra daugiau nei akivaizdi, šio fakto neneigė net patys atsakovai.
28.10. Apelianto nuomone, priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra nepagrįstai didelės. Visų pirma, byla yra elektroninė, o tai reiškia, kad procesiniai dokumentai šalims siunčiami per EPP sistemą, o šalims, kurioms procesiniai dokumentai siunčiami paštu, jie siunčiami be priedų.
Atsiliepimas
29. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė miškų tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
29.1. Apeliantas tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek apeliaciniame skunde, konkrečiai neįvardijo Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Tarnybos) neteisėtų veiksmų, tik formaliai nurodė, kad Tarnyba atsakinga pagal CK 6.271 straipsnį. Teismas, nepažeisdamas šalių rungimosi principo, Tarnybos nuomone, teisingai įvertino atsikirtimuose išdėstytus faktus teisės aktų, reglamentuojančių šio viešojo administravimo subjekto veiklą, pagrindu. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei R. D. parodymus, teismas konstatavo, „kadangi miškotvarkos projektas nesuteikia teisės kirsti mišką ir miškotvarkos projekto tvirtinimo ir registravimo kadastre procedūroje nenumatyta pareiga Valstybinės miškų tarnybos pareigūnams tikrinti miškotvarkos projekto duomenis, susijusius su ūkinių priemonių plano ribų atitikimu miško valdos riboms, teismas laiko, kad Valstybinės mišku tarnybos pareigūnas R. D. neatliko žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalą sukeliančių nei tiesioginių, nei netiesioginių neteisėtų veiksmų.
29.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, šiuo atveju nėra realūs, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum ėst non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Tarnyba pritaria, kad E. Č. neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jam realiai atsirado neigiamos pasekmės. Kadangi ieškovas neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėtos, o ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą pagrįstai atmestas pagal CPK 178 straipsnį.
29.3. Siekiant patenkinti E. Č. ieškinį, teismas turėjo konstatuoti neteisėtus Tarnybos pareigūnų veiksmus arba jų neveikimą, tvirtinat miškotvarkos projektą privačiai miško valdai. Kadangi teismas nekonstatavo Tarnybos atsakingų pareigūnų neteisėtų veiksmų, netekino ieškinio, taigi, Tarnybos atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
30.1. Teismas teisingai pasisakė, nurodydamas, kad atsižvelgiant į tai, jog „VĮ Valstybinių miškų urėdija negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jos darbuotojos inžinierės A. K. 2006 m. parengtas žemės sklypo planas bus įtrauktas į 2008 m. miškotvarkos projektą, teismas laiko, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija neatliko žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žalą sukeliančių nei tiesioginių, nei netiesioginių neteisėtų veiksmų. Be to, jeigu miškotvarkos projektas ir būtų parengtas pagal inžinierės A. K. 2006 m. nubraižytą planą, teismo išvada dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos neteisėtų veiksmų nebuvimo nesikeistų, nes planas atitinka žemės reformos vykdymo metu sudarytus sklypo planus, VĮ Registrų centro įregistruotus kadastro duomenis“.
30.2. Atsakovė sutinka su teismo sprendime išsakyta pozicija, jog apeliantas turėjo pareigą ieškinyje nurodyti konkrečiai ieškinio pagrindą ir dalyką, o būtent reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo būti nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su civilinei atsakomybei kilti būtinomis sąlygomis: neteisėtais veiksmais, priežastiniu ryšiu ir žala. Kadangi apeliantas ieškinyje nenurodė, kuo pasireiškė Urėdijos neteisėti veiksmai, teismas, nepažeisdamas šalių rungimosi principo, vertino atsakovų atsikirtimuose išdėstytus faktus teisės aktų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjektų veiklą, pagrindu.
30.3. Tiksliuosius žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko UAB „Geomastas“ matininkas A. Ž., kuris 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypo ribos nustatytos remiantis gretimų sklypų abrisais ir preliminariais žemės sklypų planais, ir šių matavimų metu nubraižytos sklypų ribos atitinka atstumus iš abrisų. 2008 m. balandžio 21 d. - 2008 m. birželio 2 d. laikotarpiu abiejų apelianto E. Č. ir atsakovės K. Š. miško sklypų ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, kurie atitiko žemės reformos vykdymo metu sudarytus sklypo planus, sutapo su nuosavybės teisių dokumentacija (abrisais) ir VĮ Registrų centro įregistruotomis sklypo ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. Urėdijos inžinierės A. K. nustatytos sklypų ribos atitinka 2018 m. UAB „Geomastas“ kadastrinių matavimų metu nustatytas sklypų ribas, A. K. negali būti atsakinga už jokią žalą apeliantui, kadangi jos atlikti matavimai buvo teisingi. Todėl teismas teisingai laikė, kad Urėdijos inžinierė A. K. neatliko žalą sukeliančių nei tiesioginių, nei netiesioginių neteisėtų veiksmų.
30.4. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su apelianto prašomu priteisti žalos dydžiu. Teismas pagrįstai nusprendė, kad E. Č. prašomi priteisti nuostoliai, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, šiuo atveju nėra realūs. Kadangi ieškovas neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėjamos, o ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą pagrįstai atmestas(CPK 178 straipsnis).
31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
31.1. Ieškovas žalos atsiradimo faktą atsakovui Departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, kildina iš neteisėtų veiksmų - leidimų kirsti mišką išdavimo K. Š. (CK 6.271 straipsnis). Teismas nustatė, kad atsakovė K. Š. pagal 2007 m. spalio 4 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6173 įsigijo iš J. N. miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b. b. 2 t., b. 1. 20). Tuo metu šis žemės sklypas rytinėje pusėje ribojosi su ieškovui E. Č. priklausiusiu miško ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. Č. priklausiusiu miško ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai taip pat buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus, kurie atitiko žemės reformos vykdymo metu sudarytus sklypo planus, sutapo su žemės sklypų abrisais ir į VĮ Registrų centre įregistruotomis sklypų ribomis. Apeliantas tiek teikdamas ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pareigūnas (Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyriausiasis specialistas G. B.) pažeidė leidimo kirsti medžius išdavimo tvarką bei nenurodė kokius teisės aktus (jų reikalavimus) pažeidė. Leidimus kirsti mišką išdavęs pareigūnas neatliko neteisėtų veiksmų, sąmoningai nesiekė neteisėtai išduoti leidimus kirsti mišką, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad K. Š. sklypo ribos buvo neteisingai nustatytos. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl Departamentas nėra solidarus atsakovas šioje byloje ir negali būti atsakingas už neteisėtus/netinkamus kitų asmenų veiksmus.
31.2. Ginčo atveju už teisingą ribinių linijų prakirtimą buvo atsakingas pats ieškovas ir atsakovė K. Š. Į bylą pateikti laikinas žemės sklypo planas ir žemės sklypo planas patvirtina, kad žemės sklypų ribos pirminiuose dokumentuose buvo nubrėžtos teisingai. Tikėtina, kad miško valdose netinkamai prakirtus ribines linijas ir susidarė situacija, kad miškas buvo iškirstas ne toje teritorijoje. Ieškovas sau ir atsakovams taikydamas skirtingus elgesio standartus siekia išvengti atsakomybės dėl jo paties pareigų netinkamo atlikimo. Jei ieškovas būtų buvęs rūpestingas ir atsakingas savo turimos nuosavybės valdytojas ir tinkamai atlikęs jam nuosavybės teise priklausančių sklypų tikslius geodezinius matavimus, suklydimo įtakoje K. Š. nebūtų iškirtusi ieškovui priklausančios medienos. Tačiau ieškovas tinkamai nesirūpino savo žemės sklypais ir už visas dėl to kilusias pasekmes siekia apkaltinti atsakovus. Prieš parduodant žemės sklypus E. Č. UAB „AMA FOREST“ atstovas siūlė pasidaryti kadastrinius matavimus, tačiau E. Č. juos daryti atsisakė, o UAB „AMA FOREST“ pirkdama tokį turtą prisiėmė riziką, susijusią su tokio turto trūkumais.
31.3. 2008 m. balandžio 21 d. miško savininkei K. Š. buvo išduoti Leidimai kirsti mišką Serija A Nr. 050416 ir Serija A Nr. 050415. Leidimus išdavė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyriausiasis specialistas G. B. Leidimai išduoti vadovaujantis individualiu miškotvarkos projektu (b. b. 2 t., b. 1. 3, 23). 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu G. B. paaiškino, kad jis konkrečiai 2008 m. derino G. K. pateiktą miškotvarkos projektą ir po to išdavė leidimą. Jis neturėjo pareigos patikrinti, ar planas atitinka faktinę situaciją. Jis turėjo tikrinti taksacinius rodiklius, ūkinių priemonių suderinamumą su kaimynų valdomis. Buvo tikrinama pagal taksacinius duomenis iš miško inventorizacijos registro. 2008 m. prie nekilnojamojo turto registro priėjimo neturėjo. Žemės sklypo ribų pareigūnai netikrindavo. Šiuo atvejų jokių neatitikimų nenustatė ir buvo išduotas leidimas. Teismas, įvertinęs G. B. paaiškinimus pagal byloje pateiktus dokumentus ir teisės aktų reikalavimus, padarė išvadą, kad vyriausiasis specialistas G. B. pagal teisės aktų reikalavimus turėjo pareigą patikrinti miškotvarkos projektą tik pagal taksacinių rodiklių nustatymo teisingumą ir tuo pagrindu išduoti leidimą kirsti mišką, dėl to vykdydamas miškotvarkos projektų derinimo ir Leidimų kirsti mišką išdavimo procedūrą neatliko neteisėtų veiksmų, sąmoningai nesiekė neteisėtai išduoti leidimus kirsti mišką, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos yra galimai perkeltos į pietryčių pusę. Kadangi teismas nenustatė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (dabar Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) pareigūno neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo panaikinti 2008 m. balandžio 21d. Leidimus kirsti mišką Serija A Nr. 050416 ir Serija A Nr. 050415.
31.4. Ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo (Departamento) neteisėtų veiksmų jam realiai atsirado neigiamos pasekmės. Kadangi Apeliantas neįrodė žalos fakto, kaip vienos iš būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenagrinėtinos, o ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą pagrįstai teismo atmestas pagal CPK 178 straipsnį.
32. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai K. Š. ir E. A. prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas; nubausti UAB „AMA Forest“ 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos paskiriant visiems atsakovams. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
32.1. Atsakovų nuomone, visa byla buvo modeliuojama taip, kad UAB „AMA Forest“ gautų kuo didesnį žalos atlyginimą, kurio nepatyrė. Pradinis ieškovas, inicijuojant ikiteisminį tyrimą, 2014-02-27 nurodė ir reikalavo 18 164,90 Eur (62 719,80 Lt) žalos atlyginimo, 2017-09-21 reiškiant ieškinį reikalavo jau 20 993,98 Eur, o patikslinus ieškinį, bei dabartiniam ieškovui pareiškus ieškinį 2018-08-06 reikalaujama 13 629,76 Eur. Taigi, net ieškinio dydžiai kito iš esmės dėl ieškovo (ų), manipuliavimo situacija išnaudojant visas priemones sukelti kuo didesnius nepatogumus atsakovams. Kad tikrasis naudos gavėjas, patenkinus ieškinį, galimai yra būtent UAB „AMA Forest“, pripažino ir dabartinis ieškovas E. Č. savo apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad E. Č. įstojo į civilinę bylą ieškovu, pasirašęs su UAB „AMA FOREST“ taikos sutartį, o teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad egzistuoja konfidencialus susitarimas. Taigi, šiuo ieškiniu siekiama apginti ne ieškovo pažeistas teises, bet gauti naudos iš atsakovų. Atsakovų nuomone, ieškovas E. Č., kartu su UAB „AMA FOREST“ piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis reikšdami tokius ieškinius, dėl to prašo juos nubausti.
Šalies argumentai
32.2. Ieškovas neteisingai nurodo kaip faktą, kad atsakovė K. Š. suklydusi iškirto ir ieškovui priklausančių sklypų medieną, nes šių aplinkybių neginčijo. Atsakovai niekada nesutiko ir nepripažino, kad iškirto kitame kaimyniniame sklype esančius medžius. Byloje atsakovai nuosekliai aiškino ir įrodinėjo, kad K. Š. kirtimą atliko pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą kirsti mišką, kad kertant medžius nustatytos ribos peržengtos nebuvo. Kad faktinės ribos (kurias ir nustatė pats ieškovas kartui su savo tėvu, ir kurios atitiko preliminarius matavimus) peržengtos nebuvo, patvirtino ieškovas teismo posėdžio metu. Konstatavimui, kad kirtimas atliktas svetimame žemės sklype, pirma būtina nustatyti ir pripažinti, kad kirtimas atliktas pažeidžiant miškotvarkos projektą ir išduotą leidimą kirsti mišką, to išdavoje - panaikinti K. Š. išduotą leidimą kirsti mišką. Pripažįsta, kad E. A. 2014-02-14 dalyvavo, kaip gretimo sklypo savininkės atstovas, ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Atsakovas matė vykstantį ženklinimą, kurio metu UAB „AMA Forest“ atstovai sudėjo kitus riboženklius, tačiau tai galėtų reikšti naujas sklypų ribas tik nuo 2014-02-14. Tokiu atveju ir K. Š. sklypo ribos turėtų būti perkeliamos į vakarinę pusę, o to nepadarius reikštų, kad K. Š. sklypas sumažėja tiek, kiek UAB „AMA Forest“ savo ribas perkėlė į vakarinę pusę, į K. Š. žemės sklypą. Tokia situacija negali būti vertinama, kaip nepagrįstas K. Š. praturtėjimas ar žalos padarymas ieškovui.
32.3. Nors ieškovas cituoja LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintus nuosavybės neliečiamumo principus, tačiau tikrasis naudos gavėjas ir tikrasis „ieškovas“ yra UAB „AMA Forest“, o E. Č. statusas naudojamas tik tikslui - prisiteisti pinigines sumas iš kuo platesnio atsakovų rato, pasiekti. Ieškovo E. Č. ir UAB „AMA Forest“ teisme sumodeliuota pozicija, kad iki žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jie net nenutuokė apie galimus „neteisėtus“ iškirtimus. Tad pagrįstai darytina išvada, kad UAB „AMA Forest“ sumokėjo už turtą be trūkumų (esant visai medienai miške) visą kainą, t. y. 70 000 Lt. Tokiu būdu E. Č. reikalavimas priteisti ir žalos atlyginimą 13 629,76 Eur (47058 Lt), reiškia nepagrįstą siekį praturtėti. Situacija, kai UAB „AMA Forest“ ir E. Č. apsikeičia/apsimaino procesinėmis padėtimis, siekiant priteisti žalos atlyginamą iš atsakovų, nesuderinama su sąžiningu elgesiu ir sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis.
32.4. Ieškovas prieš parduodant žemės sklypus turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti žemės sklypo ribų teisingumu, atlikdamas geodezinius matavimus., tačiau to nepadarė, todėl kaltinimas atsakovės K. Š. dėl neva neatliktų geodezinių matavimų rengiant miškotvarkos projektą ir dėl to padarytos žalos, yra suprantamas kaip siekis perkelti savo atsakomybę Atsakovams. Negana to, UAB „AMA Forest“ atstovas A. Š. prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį siūlė ieškovui atlikti kadastrinius matavimus, tačiau ieškovas juos atlikti atsisakė. UAB „AMA Forest“ būdama profesionalus verslo subjektas, kuris specializuojasi miško pirkimuose, tikslu iškirsti ir parduoti medieną, žinojo apie buvusius kirtimus šiuose sklypuose, tačiau jokių veiksmų tikslintis, ar kertant mišką buvo pažeistos ribos, nesiėmė. Taigi, UAB „AMA Forest“ turėjo būti suprantama, kad perkant žemės sklypą, kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, yra galimos tam tikros paklaidos, todėl norint jų išvengti ieškovas bei UAB „AMA Forest“ turėjo ir sau taikyti bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o to nepadarę prisiėmė riziką ir dėl galimų nepageidaujamu padarinių.
32.5. Ieškovas nesugebėjo pagrįsti ir įrodyti žalos dydžio. Ieškovas su ieškiniu nepateikė nė vieno žalą įrodančio dokumento, o ieškinyje nurodyti tariamai iškirstos medienos tūriai neaišku kaip koreliuoja su kaina. 2018-09-26 raštu pateiktos lentelės niekaip nepagrindžia ir neįrodo ieškinio kainos, nes ieškovas ieškinio kainą gauna imdamas apvalios medienos kainą - t. y. nupjautos ir susandėliuotos medienos, kai tuo tarpu turėtų būti skaičiuojama stataus miško kaina. Ieškovas ieškinio dydį įrodinėjo ir iškirsto miško planu, tačiau iškirsto miško ribos plane pažymėtos netiksliai. Ieškinyje minimas situacijos brėžinys, kur raudona punktyrinė linija žymi iškirsto miško ribą, užbrėžta aiškiai didinant iškirstą plotą, kas lemia tolimesnius neteisingus skaičiavimus. Ieškinyje nurodoma, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra iškirsta 9300 kv. m, tačiau kituose UAB „Geomatas“ rengtuose planuose nurodyta, kad iškirsta atitinkamai 9166 kv. m. Nors ieškovas nurodo, kad dėl pavėluoto kreipimosi į teismą jis nebeturėjo objektyvios galimybės prašyti atlikti ekspertizę, kurios metu būtų buvę galima tiksliai nustatyti kokie medžiai buvo iškirsti ir apskaičiuoti jų vertę pinigine išraiška, tačiau tokia ekspertizė nebuvo atliekama nei 2014 metais UAB „AMA Forest“ pradėjus ikiteisminį tyrimą, nei vėliau - nors tokia galimybė realiai buvo.
33. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
35. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri ieškovo teigimu buvo padaryta atsakovų veiksmais, netinkamai organizuojant ir vykdant miško kirtimo darbus, bei įrodymų vertinimo.
36. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė K. Š. 2007 m. spalio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6173 įsigijo iš J. N. miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 Nr. 20-9-00349-14 2, t., b. l. 20). Tuo metu šis žemės sklypas rytinėje pusėje ribojosi su ieškovui E. Č. priklausiusiu miško ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. Č. priklausiusiu miško ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarieji žemės sklypai taip pat buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus (elektroninės bylos apyrašo 3 t., b. l. 49 – 90). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2008 m. balandžio 21 d. atsakovei K. Š. išdavė du Leidimus kirsti mišką – Serija A Nr. 050416 ir Serija A Nr. 050415 (toliau – Leidimai) pagal atsakovo G. K. įmonės parengtą miškotvarkos projektą, kurį patvirtinto Valstybinės miškotvarkos tarnybos Miškų informacijos ir kadastro skyriaus vyriausiasis specialistas R. D. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 99-102, baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 2 t., b. l. 3, 23). Miškotvarkos projekte nurodyta, kad miško valdos ribas išmatavo VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (dabar Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos) inžinierė A. K. (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14, 2 t., b. l. 10 – 22, 24 – 40). Gavusi Leidimus atsakovė K. Š. žodžiu pavedė atsakovui E. A. atlikti miško kirtimo darbus. Atsakovė 2008 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė iškirstą medieną tretiesiems asmenims už 37 626,07 Lt (10 897,26 Eur) (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 1 t., b. l. 43 – 44, 73, 2 t., b. l. 45).
37. Ieškovas E. Č. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. AŽ-1926 pagrindu įgijo nuosavybės teisę į savo motinai M. Č. priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-11748 perleido abu turimus miško ūkio paskirties žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „AMA FOREST“ už 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) sumą (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 1 t., b. l. 21 – 27). Trečiasis asmuo UAB „AMA FOREST“, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. balandžio 10 d. atlikęs šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatė, kad šiuose žemės sklypuose iš dalies iškirstas miškas. 2014 m. balandžio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal trečiojo asmens UAB „AMA FOREST“ pareiškimą nutrauktas 2015 m. vasario 20 d. nutarimu, kadangi nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė) požymių, ir suėję baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas) senaties terminai (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 1 t., b. l. 1 – 3, 2 t., 64 – 71). Trečiojo asmens UAB „AMA FOREST“ užsakymu atliktų kadastrinių matavimų duomenimis nustatyta, kad iki 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovei K. Š. priklausančio miško valdos sklypo ribos buvo perstumtos 80 metrų į pietryčių pusę per visą bendrovės nupirkto miško sklypo plotį ir dėl to pagal 2008 m. parengtą miškotvarkos projektą išdavus byloje ieškovo ginčijamus Leidimus kirsti mišką, 2008 metais buvo iškirsti ieškovui E. Č. priklausiusiuose žemės sklypuose medžiai (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 2 t., b. l. 51 – 54).
38. Ieškovas E. Č. teisme pareiškė (6 t. b. l. 1-14) reikalavimą atsakovams – buvusiai gretimo žemės sklypo savininkei K. Š., pastarosios pavedimu miško kirtimo darbus atlikusiam asmeniui E. A., įmonės parengusios miškotvarkos projektą savininkui G. K., miško kirtimo projektą suderinusioms institucijoms – Valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (buvusiai VĮ Valstybinio miškotvarkos institutui), Valstybinei miškų tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (buvusiam Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūrai) dėl perkeltos atsakovei K. Š. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, iškirstų medžių žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiradusios 13 629,76 Eur turtinės žalos 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 2 d. laikotarpiu atlyginimo.
39. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, paskyrė ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog atsakovė K. Š. pasielgė neapdairiai ir neatsakingai, nes rengiant miškotvarkos projektą neatliko kadastrinių matavimų ir neįsitikino savo sklypų ribomis, dėl ko iškirto ieškovui priklausančius medžius ir turi prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius; aplinkybė, jog atsakovė K. Š. iš esmės yra atsakinga už iškirstą medieną yra konstatuota ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei patvirtinta civilinės bylos nagrinėjimo metu; teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi išimtinai ieškovui nepalankiais įrodymais, o atsakovų kaltę ir padarytą žalą pagrindžiančių įrodymų neanalizavo ir net neaptarė; nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui žala nėra padaryta; išduotais leidimais leidžiama iškirsti 428,4 m3 medienos, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodomas parduodamos medienos kiekis yra 280 m3, atsakovė už minėtą kiekį medienos atskaičius mokesčius gavo 37 626,07 Lt (10 897, 24 Eur), taigi už visą iškirstą ir parduotą medieną atsakovė gavo ženkliai didesnę sumą; ieškovas patyrė turtinę žalą dėl jo sklype buvusių medžių neteisėto iškirtimo, o atsakovė K. Š., pardavusi ieškovui nuosavybės teise priklausiusią medieną, be pagrindo gavo lėšas; leidimas kirsti mišką, kuris buvo išduotas atsakovei K. Š. yra neteisėtas, kadangi išduotas pagal neteisingai parengtą Miškotvarkos projektą, neatitinkantis atsakovei priklausančių sklypo ribų bei pažeidžiantis kaimyninio sklypo savininko teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais; teismas nepagrįstai nusprendė paskirti ieškovui 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, o teismo priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra nepagrįstai didelės (el. b. 6 t. b. l. (69-88).
Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos.
40. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokoluose. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Dėl įrodymų vertinimo
41. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, kad lėmė, apelianto nuomone, nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovo įrodinėjamų teiginių dėl žalos buvimo ir jos padarymo aplinkybių. Teigdamas, kad byloje netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, apeliantas turėtų ne tik išvardyti įrodymus, dėl kurių nepasisakė ar netinkamai pasisakė teismas, bet ir išsamiai atskleisti tokių įrodymų svarbą bylos išnagrinėjimo baigčiai. Apelianto nurodyti abstraktūs apeliacinio skundo argumentai apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, nėra pakankamas pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą. Nuoroda į formalų pažeidimą, nepateikiant išsamių argumentų, koks pažeidimas galėjo lemti sprendimo neteisėtumą, nėra tinkamas pirmiau nurodyto reikalavimo įvykdymas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo procesinį dokumentą dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliantas skunde pakartodamas ieškinyje nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendime.
Dėl ieškovo įrodinėjamos 13 629,76 Eur turtinės žalos
42. Ieškovas byloje reiškė ieškinį atsakovei K. Š. dėl 13 629,76 Eur turtinės žalos atlyginimo, reikalavimą grindė tuo faktiniu pagrindu, jog atsakovė 2008 metais iškirto dalį jam priklausančio miško ir tokiu būdu jam buvo padaryta turtinė 13 629,76 Eur žala. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad asmuo turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytos visos civilinės teisinės atsakomybės sąlygos – asmens patirta žala, skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos, bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą įrodyti pirmąsias tris sąlygas, o atsakovai paneigti savo kaltės prezumpciją.
43. Byloje nustatyta, jog ieškovas faktinę aplinkybę apie iškirstą miško dalį priklausiusiuose miško sklypuose sužinojo 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje (baudž. b. 1 t., b. l. 65, liudytojo 2014 m. gegužės 26 d. protokolas). Apie tas aplinkybes, kad jam padaryta įrodinėjama 13 629,76 Eur žala, ieškovas sužinojo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 01.38.45 – 01.53.37). Nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-11748 E. Č. perleido UAB „AMA FOREST“ miškų ūkio paskirties 1,1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 700 Lt (1 940 Eur) ir miškų ūkio paskirties 2,51 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 63 300 Lt (18 333,00 Eur) iš viso už 70 000 Lt (20 273,40 Eur) sumą (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 1 t., b. l. 21 – 27). Byloje nustatyta, kad 2013 metais, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį abiejų žemės sklypų vertė, įskaitant medynų vertę, buvo 12 095,96 Eur. Kaip jau minėta, ieškovas E. Č. žemės sklypus pardavė 2013 metais trečiajam asmeniui UAB „AMA FOREST“ už 20 273,00 Eur sumą. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog 2013 metais ieškovo sudarytų miško sklypų pardavimo kaina (20 273,00 Eur), ženkliai viršijo faktinę parduodamų miško sklypų (12 095,96 Eur) vertę. Ieškovas E. Č. neteigė ir byloje neįrodinėjo, kad būtų gavęs iš pirkėjos UAB „AMA FOREST“ didesnę nei sumokėta 20 273 Eur sumą už parduodamus miško sklypus, jei medžiai 2008 metais šiuose sklypuose nebūtų buvę iškirsti 2008 metais. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisėjų kolegijos vertinimu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog byloje nėra įstatymo leistinų įrodymų, kad ieškovas patyrė realią turtinę žalą (ar negautų pajamų forma), dėl atsakovės K. Š. neteisėto veikimo 2008 metais (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).
44. Ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti 13 629,76 Eur žalą ne tik atsakovei K. Š., tačiau suformulavo reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovų G. K., Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 13 629,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Reikalavimą priteisti padarytą turtinę žalą minėtiems atsakovams ieškovas grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovai netinkamai išmatavo atsakovės K. Š. miško valdos ribas, parengė netikslų miškotvarkos projektą, kurio pagrindu atsakovei K. Š. buvo išduotas neteisėtas leidimas kirsti mišką, dėl ko tokiu būdu padaryta žala. Byloje sprendžiant dėl atsakovų G. K., Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų, jiems rengiant ginčo miško planus, juos tvirtinant ir išduodant leidimus kirsti mišką, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. birželio 2 d. ieškovo E. Č. (Č.) ir atsakovės K. Š. miško sklypų ribos buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, kurie atitiko žemės reformos vykdymo metu sudarytus preliminarius sklypo planus, sutapo su nuosavybės teises liudijančia dokumentacija (abrisais) ir VĮ Registrų centro įregistruotomis sklypo ribomis, šios ribos buvo pažymėtos betoniniais riboženkliais vietoje, pagal buvusių savininkų nusistovėjusią naudojimo tvarką (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 2 t., b. l. 29 – 30). Kad faktiškai pažymėtų miško sklypų ribų riboženkliais dislokacija neatitiko tikrųjų miško sklypų ribų 2008 metais nei ieškovė, nei visi nurodyti byloje atsakovai nežinojo. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2007-03-21 iki 2009-04-12), numatyta, kad privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų bei šių Nuostatų reikalavimų (30 punktas). Privataus miško savininkas privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą (31.8 punktas). Įvertinęs pirmiau minėtą ginčo teisinio santykio reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad ne tik atsakovė K. Š., bet ir ieškovas E. Č. iki žemės sklypų pardavimo 2013 metais turėjo pareigą atlikti savo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų tikslius kadastrinius matavimus, užtikrinti tinkamą riboženklių priežiūrą ir atnaujinimą, t. y. elgtis atidžiai ir rūpestingai pagal bendro pobūdžio pareigas, įtvirtintas teisės aktuose, skirtuose žemės sklypų savininkams. E. Č. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad žymėjo savo turimu sklypus betoniniais kapčiais ir kad atsakovės vykdomas kirtimas 2008 metais neperžengė pažymėtų ir jam žinomų sklypų ribų. Ta aplinkybė, kad atsakovei K. Š. priklausančio žemės sklypo riba buvo perstumta 80 metrų į pietryčių pusę per visą sklypo plotį, paaiškėjo ne atsakovams G. K., Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijai, Valstybinei miškų tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos 2008 metais atliekant ginčo miško sklypų ribų nustatymą, išduodant atsakovei leidimus kirsti mišką, bet 2014 m. vasario 14 d., kai UAB „AMA FOREST“ nustatyta tvarka atliko nupirktų iš ieškovo E. Č. ginčo žemės sklypų matavimus, kai buvo sudaryti miško sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai. (baudžiamosios bylos Nr. 20-9-00349-14 1 t., b. l. 139 – 144, planai).
45. Šios nutarties 43 ir 44 punktuose nurodomos aplinkybės leidžia teisėjų kolegija daryti išvadą, jog atsakovų G. K., Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija, Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmai 2008 metais matuojant atsakovės K. Š. miško valdos ribas, parengiant miškotvarkos projektą, išduodant leidimą kirsti mišką buvo sąlygoti ir paties ieškovo neteisėtais neatsargiais veiksmais, jam neatlikus detalių turimų miško sklypų matavimų. Šių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį pirmiau nurodytų atsakovų atžvilgiu kaip nepagrįstą (CK 6.246–6.249 straipsniai).
46. Byloje paaiškėjus, kad ieškovas dėl nurodomų atsakovais veiksmų nepatyrė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja kitos būtinos atsakovų civilinės teisinės atsakomybės (neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos, bei kaltė) sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties termino
47. Atsakovai byloje prašė ieškovo reikalavimui atlyginti turtinę žalą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šiuo teisiniu pagrindu atmesti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį, motyvuose nurodęs, jog senaties taikymo klausimas šioje byloje neaktualus, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui – pažeistai teisei, o nagrinėjamu atveju ieškovo teisės pažeidimo nenustatyta (CK 1.124 straipsnis). Su tokiais teismo sprendimo motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Atsakyti, ar asmuo turi teisę reikšti reikalavimą dėl pažeistos teisės gynimo ar jos neteko dėl ieškinio senaties termino, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytinas teisės normas. Teismas į klausimą dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo ir jo taikymo atsako priimdamas sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas apie iškirstą mišką jam priklausiusiuose miškuose sužinojo 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje, kaip nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo 2014 m. gegužės 26 d. protokolas baudž. b. 1 t., b. l. 65). Apie tas aplinkybes, kad jam padaryta įrodinėjama byloje žala, ieškovas sužinojo tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu (2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 01.38.45 – 01.53.37). Faktas, kad ieškovui priklausiusio miško sklypo dalyje yra iškirstas miškas, nustatytas tik 2014 m., UAB „AMA FOREST“ atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti prasidėjo 2018 m. gegužės 2 dieną, kai jis suprato, jog yra galimai pažeisti ieškovo turiniai interesai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, jog ieškovas E. Č. ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams pareiškė 2018 m. rugpjūčio 6 d. (6 t. b. l. 1-14), teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas nėra praleidęs įstatymo nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tačiau šis konstatavimas dėl ieškinio senaties termino nekeičia pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo esmės atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.
Dėl ieškovui E. Č. paskirtos baudos
48. Byloje pirmosios instancijos teismas vertino, jog procesinėmis teisėmis piktnaudžiavo ieškovas E. Č., pareikšdamas nesąžiningai nepagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo, teismas sprendė, kad E. Č. byloje siekė apginti UAB „AMA FOREST“, o ne savo tariamai pažeistas teises, tokį procesinį elgesį teismas kvalifikavo kaip nesąžiningo nepagrįsto ieškinio pareiškimą, dėl ko ieškovui skyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, po 40 Eur iš šios baudos sumokant visiems atsakovams (CPK 95 straipsnis). Su tokiu ieškovo procesinių veiksmų vertinimu ir sprendimu skirti baudą teisėjų kolegija nesutinka. Įstatymų leidėjas yra numatęs sąlygas, kurias nustačius, asmeniui gali būti taikoma sankcija baudos forma, kuri gali būti skiriama atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnis). Kad taikyti šį institutą, būtina nustatyti aplinkybes, jog asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas E. Č. įstatymo nustatyta tvarka pareiškė ieškinį siekdamas apginti jo manymu pažeistas savo turtines teises. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas E. Č. veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti ieškovui 500 Eur baudą yra nepagrįstas, dėl ko teisėjų kolegija paskirtąją baudą panaikina. Kadangi klausimas dėl baudos nėra susijęs su nagrinėtos bylos ieškinio faktiniu pagrindu ir ginčo dalyku, panaikinus pirmosios instancijos teismo paskirtąją baudą, teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 41,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l.4 t. b. l. 126). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimu paskirtą ieškovui E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur baudą, iš kurios po 40 Eur paskirta sumokėti atsakovei K. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui G. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovei Valstybinei miškų tarnybai (į. k. 302471705), atsakovei Valstybinei miškų urėdijai (į. k. 132340880), atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, (į. k. 304766622).
Priteisti valstybei iš E. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.