Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. K. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 11 punktus, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 90 straipsnio 5 dalimi, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu tarpusavyje ir su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 10 m. laisvės atėmimo

1.1. Praeityje J. K. D. teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo

1.2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 28 d., pabaiga – 2020 m. balandžio 28 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 4 mėn. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo J. K. D. skundas atmestinas.

6. Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.). Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad J. K. D. priklauso vidutinei rizikos grupei – 73 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus duomenis, šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir leidžia neabejotinai manyti, kad nuteistasis J. K. D. laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. D. anksčiau teistas, nagrinėjamu atveju bausmę atlieka už kelių nusikalstamų, tame tarpe ir labai sunkių, nepataisomas pasekmes sukėlusių, veikų padarymą – nužudymus. Veikas padarė būdamas nepilnametis. Pažymoje apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis baustas ir už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, ir už narkotinių medžiagų vartojimą, ir už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą, todėl 19 kartų baustas, ir nors nuobaudos negalioja, tačiau tai leidžia spręsti apie buvusias nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytus draudimus. Bausmės atlikimo metu buvo skatintas 8 kartus ir šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Kaip matyti iš šių duomenų, nuteistasis savo elgesį teigiama linkme kryptingai koreguoja tik nuo 2016 m. sausio mėnesio pabaigos, t. y. praėjo vos vieneri metai, kai jis negavęs nuobaudos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis J. K. D. pripažįsta, jog laisvėje buvo pasirinkęs netinkamas kompanijas, vartodavo alkoholį, šiuo metu supranta savo klaidas, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiką. Teismo nutartyje atsižvelgta ir į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatyta, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, kartoja tas pačias klaidas nesugeba įvertinti ankstesnio patyrimo bei rasti sprendimų alternatyvų, neturi konkrečių tolimesnės ateities tikslų, atsižvelgta, kad išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai – nusikaltimus įvykdė kartu su bendrininkais, emocinė gerovė – neturi artimų draugų, stresinių situacijų metu yra save žalojęs pjaustydamasis, mąstymas ir elgesys – dažnai kartoja tas pačias klaidas, įvertina tik kai kurias savo elgesio pasekmes, pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistajam būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys, turi impulsų kontrolės sunkumų. Taip pat nustatyti veiksniai artimi kriminogeniniams veiksniams: piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis – nusikaltimus įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, taip pat išskiriami pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai, vadovaujantis HCR-20 metodika: ankstesni smurtiniai veiksmai – nuteistasis įvykdė sunkų nusikaltimą, kurio metu žuvo du žmonės, taip pat pripažįsta, jog yra smurtavęs ir anksčiau, nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei psichotropinių medžiagų, pataisos namuose vieną kartą sulaikytas apsvaigęs nuo amfetamino, problemos vaikystėje – patirtas fizinis smurtas, apleistumas šeimoje, mokyklos nelankymas, alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimas būnant nepilnamečiu, impulsyvumas – savęs žalojimo elgesys, negebėjimas kontroliuoti emocijų. Vertinant nuteistąją seksualinio smurto rizikos įvertinimo metodika SVR-20, nustatyta, kad labiausiai išryškėja jo turimi psichosocialinio prisitaikymo sunkumai (t. y. patirta fizinė prievarta vaikystėje, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, save žalojantis elgesys, ankstesnis nesmurtinis nusikaltimas), tačiau pakartotinio seksualinio nusikalstamumo rizika išlieka žema.

10. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis J. K. D. šiuo metu padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tad pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo, todėl nuteistojo J. K. D. skundas, kuriame išdėstyti argumentai nepakankami jį tenkinti, atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. K. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.