Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalis), išnagrinėjęs pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1) Jonavos rajono apylinkės teismo 1999-06-22 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams su ¼ turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018-07-09 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone; 3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-11-25 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2024-04-20, apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė sugyventinę I. M., dėl ko ji, griūdama ant grindų, veidu trenkėsi į minkšto kampo atlošą, taip padarė jai lūpos sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad I. M. yra jo sugyventinė, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 9 metus, gyvena dviese bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024-04-20, po pietų namuose kartu su sugyventine išsikepė šašlykų ir dviese gėrė degtinę. Dėl girtumo ne visas įvykio aplinkybes atsimena, tačiau gali pasakyti, kad įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė I. M. ir ji griūdama ant grindų, trenkėsi į minkšto kampo atlošą, matė, kad prasikirto lūpą, bėgo kraujas. Sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvažiavo. Pripažįsta, kad pastūmė savo sugyventinę, dėl ko ji griuvo ir susižalojo lūpą. Dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad S. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį 9 metus, gyvena dviese bute. Apie 2024-04-20 S. K. padarytą nusikalstamą veiką jos atžvilgiu nieko negali paaiškinti, nes dėl buvusio girtumo nieko neatsimena. Su sugyventiniu gerai sutaria, susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. R. parodė, kad 2024-04-20, apie 21.42 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko I. M., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, kalbėjo nerišliai, ant moters lūpos buvo sužalojimas, jai buvo nustatytas 3,04 promilių girtumas. Moteris nurodė, kad sugyventinis jai spyrė į veidą. Kambaryje, lovoje miegojo S. K.. Paklausus, kodėl smurtavo prieš savo sugyventinę, šis dėl girtumo visiškai nesiorientavo aplinkoje ir teigė, kad jis nieko nemušė, jam buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas. Tame pačiame kambaryje, kuriame miegojo vyriškis, ant grindų matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kadangi ant moters lūpos matėsi akivaizdus sužalojimas ir nustačius, kad pasitvirtino pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš alkotesterio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo žurnalo registracijos kopijos matyti, kad 2024-04-20 22.48 val. S. K. nustatytas 2,80 promilių girtumas.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta I. M.. Matomas sužalojimas lūpoje, kairėje pusėje, sužalotas smakras.

Iš specialisto išvados matyti, kad I. M. konstatuotas lūpos sumušimas. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą.

Iš tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus pasitiko neblaivi pranešėja I. M., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis jai kelis smūgius sudavė į galvą, spardė kojomis. Prašė jos sugyventinį išvežti. Kadangi pranešėja buvo stipriai neblaivi ir nesugebėjo paaiškinti situacijos, o ant jos veido buvo matyti sužalojimai, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų matomos dėmės, panašios į kraują.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, kuriame I. M. nurodė, kad sugyventinis ją sumušė, sužalojo lūpą, kaktą, kraujuoja.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matoma I. M., kuri prie nosies laiko pridėjusi servetėlę. Ant lovos guli S. K.. Pareigūnė paklausia, kas nutiko, moteris nurodo, kad ji sėdėjo ant žemės ir jai spyrė iš kojos, kad ją daužė vyras.

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. K. sutiko su jam siūloma bausme ir jos dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. S. K. teistas, taip pat ir už analogišką veiką, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, sužalojimo mechanizmą, realiai kilusias pasekmes, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė, susitaikė su nukentėjusiąja, šiuo metu sutaria gerai, todėl arešto dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis.

Bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Arešto bausmės vykdymą atidedant 9 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant prašomus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, pradėjus teismo baudžiamojo įsakymo vykdymą, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 iki 5 val. neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant šios poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius.

Kardomąsias priemones, pradėjus teismo baudžiamojo įsakymo vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.