Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S. skundą dėl Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 74P-42367828-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teisme gautas E. S. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Molėtų rajono savivaldybės visuomeninės administracinės ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 74P-42367828-15 ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad byloje esančiuose dokumentuose nėra pažymėta, kad E. S. augintiniai buvo pastebėti S. sodybos teritorijoje, to nėra fiksuota ir fotonuotraukose. Pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė tik gyvūnų galimybę patekti į S. sodybos teritoriją, net ne patekimo faktą. E. S., 2015 m. rugsėjo mėnesį būdamas baustas už ATPK 110 str. 10 d. pažeidimą, ėmėsi priemonių jo nekartoti – aptvėrė savo sklypą tvora, atidžiai prižiūri augintinius, kad jie nepatektų į S. sodybos teritoriją. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog žala padaryta per pareiškime nurodytą laikotarpį, o ne likusi nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio, už kurią administracinė nuobauda jau paskirta. Net jei ši žala nauja, neįrodyta, jog ji atsirado dėl jo augintinių patekimo į S. sodybos teritoriją. Ją galėjo sukelti nepalankūs, permainingi rudeniški orai, laikiniai žvėrys ar chuliganiškai besielgdami kiti asmenys. Pareigūnė, nurodžiusi, kad pastebėjo daug avelių išmatų, niekaip negalėjo atskirti, kieno tai išmatos ir kada jos atsirado. Pareiškėjui atsiradusi 50 EUR žala nepagrindžiama jokiais duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi komisija nepaskyrė ekspertizės žalos atsiradimo laikui ar turiniui nustatyti, nekvietė ekspertų į bylos nagrinėjimą, neteisingai nurodė atsakomybę lengvinančias aplinkybes – E. S. nuoširdų gailėjimąsi, kuris nėra fiksuotas nei nagrinėjant administracinį teisės pažeidimą komisijoje, nei 2015-11-04 paaiškinime Utenos AVPK Molėtų rajono PK prevencijos poskyryje.

Teismo posėdžio metu E. S. skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad 2015-10-02 aptvėrė savo teritoriją nuo valstybinės žemės iki pelkės. Jokių tarpų, kad avys galėtų praeiti, neliko. Pelkės jos pereiti negali. Stebėjo avis. Jos po 2015-10-02 negalėjo nueiti pas S.. Po to, kai 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo baustas už analogišką pažeidimą, buvo nuvykęs į S. sodybą, surinko savo gyvulių paliktas išmatas. Kažkiek jų galėjo likti. Buvo matyti ir stogo apgadinimai. Tokie, kokie fiksuoti byloje esančiose nuotraukose. Dėl 2015 m. rugpjūčio 30 d. pažeidimu padarytos žalos bandė tartis su S.. Rugsėjo mėnesį skambino S. motinai ir siūlė papjauti avelę, bet ši atsisakė.

Nukentėjęs asmuo V. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jo sklypas nuo E. S. nutolęs maždaug 200 metrų. Tarp jų (S. ir S.) sklypų yra valstybinė žemė. Savo sodyboje būna beveik kiekvieną savaitgalį. Buvo atvažiavęs ir 2015 m. spalio 10-11 d., 25-26 d. Kiekvieną kartą atvažiavus ant žolės matosi gyvulių išmatos, sklinda baisus kvapas, pilna musių. Savaitgaliais E. S. gyvulių nemato, tik jų buvimo pasekmes. Po 2015-10-02 buvo nuėjęs prie E. S. sklypo. Neprisimena, ar ten yra tvora. E. S. gyvuliai aprėžydavo pastatus. Tuomet jis juos sutvarkydavo, nudažydavo, o jie aprėžydavo vėl. Nors E. S. gyvuliai yra ir anskčiau padarę žalos, tačiau 2015 m. spalio mėnesio žala nauja. Kol nebuvo E. S. gyvulių, nebuvo ir žalos, todėl sudarkyta sodybos teritorija - būtent jo gyvulių apsilankymo pasekmė. Kadangi sodybą tvarkė pats, darbų kainą kaip žalos atlyginimą prašo priteisti remdamasis savo paties darbų įvertinimu.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė J. M. parodė, kad su dar trimis kolegėmis 2015-11-05 vyko apžiūrėti E. S. sodybos. Ėjo nuo pastarojo sodybos link miško. Matė, kad tvora, kuria aptverta E. S. teritorija, baigiasi iki pelkės likus 5 metrams. Be to, pelkė išdžiūvusi ir ją galima perbristi. Nuo S. sodybos ėjo lik S. sodybos. Joje matė suraižytą šiferį, avių vilnas, trapus po egelėmis ir daug gyvulių išmatų. Kadangi ji rugsėjo mėnesį baudė E. S. už analogišką pažeidimą, buvo nuvykusi pas jį ir V. S.. Rugsėjo mėnesį matė išverstas malkas, plytas. 2015 m. lapkričio mėnesio apsilankymo pas V. S. metu buvo aiškiai matyti šviežiai likusios gyvulių pėdos, išmatos. 2015-11-05 matėsi, kad pastatai buvę atnaujinti, juose padaryti nauji įbrėžimai.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė Daiva Tamoševičienė parodė, kad 2015-11-05 kartu su dar trimis kolegėmis vyko apžiūrėti E. S. teritorijos. Ji kartu su J. M. ėjo mišku kol rado tvorą. Ten, kur tvora, galimybės pereiti iš E. S. teritorijos nėra. Tačiau tvora baigiasi miške. Nuo tvoros pabaigos iki pelkės 5-6 metrai. Be to, pelkė išdžiūvusi. V. S. sodyboje buvo akivaizdžių gyvulių apsilankymo požymių - palikta senų ir šviežių gyvulių išmatų, po egle - guolis. Matėsi, kas pastatai galėjo būti neseniai dažyti. Vilnų nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė Lina Virginija Šeikienė parodė, kad 2015-11-05 kartu su dar trimis kolegėmis vyko apžiūrėti E. S. teritorijos. Ji su N. P. ėjo palei tvorą. Vienoje vietoje buvo tarpas, ten galėjo bėgti upelis, tačiau virš jo - tvora. Toje vietoje gyvulių lindimo požymių nebuvo matyti. Po tvora - 30 cm tarpas. Priėjus tvoros pabaigą - miškas. V. S. teritorijoje buvo matyti labai daug išmatų, po medžiais - vilnos. Jų buvo ir ant namo sienų.

Teismo posėdžio metu liudytoja policijos pareigūnė Neringa Purliene parodė, kad 2015-11-05 kartu su dar trimis kolegėmis vyko apžiūrėti E. S. teritorijos. Ji su Lina Virginija Šeikiene ėjo nuo pagrindinio kelio palei tvorą kol tvora pasibaigė. Buvo matyti maždaug 5 metrų tarpas iki pelkės, tačiau pelkė sausa. Ten galėjo vaikščioti gyvuliai. Eidamos su kolegėmis taku matė avių išmatų. Tvora buvo vientisa, tik vienoje vietoje matyti griovelis, laisvas tarpas. Kokia mažesnė avis pro jį gal ir pralįstų, bet vilnų nesimatė. S. teritorijoje ant žolės buvo vien išmatos, pilna vilnos. Atrodė, kad avys buvę visai neseniai. Išmatų buvo ir senų, ir nesenų (iki mėnesio). Ant pastatų šiferio buvo matyti pabraižymų.

Liudytoja J. S. parodė, kad yra nukentėjusiojo V. S. mama. Į sūnaus sodybą atvyksta beveik kiekvieną savaitgalį. Kai atvyko spalio mėnesį, teritorija buvo nusiaubta - priteršta mėšlu, pilna vilnos, aplink namelį ištrypta, įbrėžtas šiferis. Žala nauja, nes jie kiekvieną kartą apsitvarko S. jau ne kartą prašė susitvarkyti gyvulius, tačiau jo gyvulių daroma žala kartojasi. E. S. po to, kad buvo nubaustas 2015 m. rugsėjo mėnesė, jų teritorijos netvarkė, tik vieną kartą išvarė avis. Savo sodybą spalio mėnesį dėl gyvulių apsilankymo tvarkė 10-11 ir 20 dienomis. E. S. žalos atlyginti nesiūlė, avies neminėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 18 d. Administracinė komisija prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo E. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 10 dalyje, bei nubaudė 216 EUR bauda be gyvūnų konfiskavimo, įpareigojo E. S. atlyginti nukentėjusiajam V. S. 50 EUR turtinį nusotolį. Šis nutarimas priimtas 2015-11-04 administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, kuriame nurodyta, jog E. S. neužtikrino, kad jam priklausančios avelės ir ožkos nepatektų į V. S. privačią valdą, esančią (duomenys neskelbtini) ir jos nepriterštų. E. S. priklausančios avys ir ožkos V. S. teritorijoje apgadino pastatus ir padarė 50 EUR turtinį nuostolį. Tokiu neveikimu E. S. pažeidė 2013 m. gruodžio 20 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. B6-1256 priimtų Gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 6.4 ir 6.7 punktų, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo 20 str. 2 d. 4 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d. Nutarime atsakomybę sunkiančia aplinkybe administracinė komisija pripažino pakartotinai per metus padarytą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų dviejų iki trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Tai yra blanketinė norma, kadangi fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje reglamentuoja LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklės. Aukščiau nurodyto įstatymo 20 str. 2 d. 4 p. numato, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taisyklių 6.4 p. numato, kad gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose <....> gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Šių taisyklių 6.7. punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas.

Kaip matyti iš E. S. paaiškinimo, jis pripažino, kad laiko apie 100 gyvulių. Jo avys ir ožkos iki 2015-10-02 galėdavo laisvai ateiti į V. S. teritoriją ir tai darydavo, sukeldamos pastarajam žalą dėl teršiamos teritorijos, gadinamų pastatų. Visgi po 2015-10-02 E. S. teigimu galimybės jo gyvuliams patekti pas V. S. neliko visą teritoriją aptvėrus tvora.

Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų bei liudytojų policijos pareigūnių Juditos Maigienės, Daivos Tamoševičienės, Linos Virginijos Šeikienės ir Neringos Purlienės, 2015-11-05 apžiūrėjusių E. S. teritoriją, parodymų, E. S. teritorija aptverta tvora, tačiau ji baigiasi ties mišku ir nuo jos pabaigos iki pelkės yra maždaug 5 metrų tarpas, kuriuo gyvuliai gali laisvai patekti iš vienos teritorijos į kitą. Be to, pelkė sausa. Taigi ir ja praeiti galima. Kap matyti iš liudytojos N. P. parodymų, E. S. gyvuliai ne tik galėjo šia vieta praeiti į V. S. teritoriją, bet ir tai padarė, nes einant nuo tos vietos link V. S. sodybos matyti gyvulių išmatos. Be to, jų, remiantis tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų policijos pareigūnių Juditos Maigienės, Daivos Tamoševičienės, Linos Virginijos Šeikienės ir Neringos Purlienės, nukentėjusiojo motinos J. S., kas savaitgalį atvykstančios į sūnaus teritoriją, parodymais, pilna nukentėjusiojo sodyboje. Toje vietoje tiek iš fotonuotraukų, tiek iš apklaustų liudytojų parodymų nustatytas ir avių vilnų palikimo, pastatų apgadinimo faktas. Nors E. S. teigė, kad šią žalą galėjo padaryti laukiniai gyvūnai, pastaroji versija paneigta tiek paliktų požymių gausa, būdinga dideliam gyvūnų kiekiui, tiek požymių specifika - rasta daug vilnų, paliekamų ne kokių nors kitų gyvūnų, o būtent avių. Be to, tai papildomai patvirtina ir paties E. S. parodymai, kad jo gyvuliai, ateidami į V. S. sodybą didelėmis bandomis, jau ne kartą yra padarę šiam asmeniui žalos. Jis pats matė priterštą teritoriją, ir, kaip pats teigė, (nors to nieks nepatvirtina), teritoriją valė, rinkdamas gyvulių išmatas.

Sprendžiant dėl pažeidimo, padaryto 2015-08-30, už kurį E. S. jau baustas, ir nagrinėjamo pažeidimo atribojimo, pažymėtina, kad pats E. S. teigė, kad po to, kai 2015 m. rugsėjį buvo nubaustas už analogišką pažeidimą, buvo nuvykęs į V. S. sodybą bei savo gyvulių išmatas surinko. Gal jų kiek ir galėjo likti, tačiau, sprendžiant iš E. S. paaiškinimų, nedaug, tiek, kiek jis nepastebėjo. Faktiškai išmatų po E. S. nubaudimo 2015 m. rugsėjo mėnesį V. S. teritorijoje fiksuota labai daug. Byloje apklaustos liudytojos - visos keturios policijos pareigūnės, nukentėjusysis, jo motina J. S. patvirtino, kad jų teritorijoje 2016 spalio mėnesį (jie buvo atvykę 10-11 ir 25-26 dienomis) buvo pilna avių išmatų, vilnų, pastatų šiferis vėl subraižytas. Šie duomenys pašalina abejones, kad tai gali būti ankstesnio pažeidimo likę požymiai. Be to, kaip nurodė policijos pareigūnės, joms nekėlė abejonių, kad jų 2015 m. lapkričio 5 d. matytos ir fiksuotos gybūnų išmatos paliktos ne seniai (ne vėliau, nei prieš mėnesį). Be to, jos patvirtino, jog buvo matyti, kad pastatai neseniai atnaujinti ir subraižyti vėl. Taigi teismas daro išvadą, kad administracinė komisija pagrįstai konstatavo E. S. pažeidimą, numatytą ATPK 110 str., nes jis neužtikrino tinkamo savo gyvulių laikymo, dėl ko jie padarė žalos V. S. užteršdami jo sodybą, tačiau tiek tyrėja protokole, tiek Administracinė komisija nutarime netinkamai kvalifikavo veiką pagal ATPK 110 str. 10 d., atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikydama pakartotinai per metus padarytą tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

ATPK 110 str. 13 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų devyniasdešimties iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Taigi įstatyme atskira teisės norma reglamentuotas pakartotinis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyje numatytus pažeidimus. Vadinasi, kaltinimas E. S., baustam už ATPK 110 str. 1 d. pažeidimą ir padariusiam žalos nukentėjusiojo turtui, administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas netinkamai, Administracinės komisijos nutarimu jis taip pat nubaustas netinkamai kvalifikavus jo veiką.

ATPK 302 str. 2 d. numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas E. S. suformuluotas netinkamai, o pažeidimo perkvalifikuoti pagal ATPK 110 str.13 dalį, numatančią griežtesnę atsakomybę, teismas negali remiantis ATPK 302 str. 2 d., nes negali bloginti skundą padavusio asmens teisinės padėties, bylos medžiaga grąžinama protokolą surašiusiai institucijai tinkamam kaltinimo pareiškimui, t.y. protokolo patikslinimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 4 p., 2 dalimi,

nutaria:

E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Administracinės komisijos prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 74P-42367828-15 panaikinti.

Grąžinti bylą Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariatui administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.