Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-02-02 · Administracinė byla Nr. eA-1133-602/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-02
Bylos Nr.
eA-1133-602/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02431-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
P. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1133-602/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02431-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti; 2) tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 12PR-144 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento (t. y. 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

1.2. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindžia baime, kad kilmės valstybėje jam yra nesaugu ir jis tikėtinai bus persekiojamas bei gali patirti smurtą ir kankinimus. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pripažino, kad kilmės valstybėje nėra saugu, tačiau savaime tai nesudaro pakankamo pagrindo vertinti pareiškėjo individualią situaciją kaip gresiantį persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, o pareiškėjo baimė paremta išimtinai ekonominiu motyvu. Migracijos departamentas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, susijusias su jo asmenine situacija bei situacija jo kilmės valstybėje, neatliko visų būtinų veiksmų šiai situacijai nustatyti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

1.3. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Migracijos departamentas visiškai nesigilino į faktines aplinkybes, kokios priežastys lėmė, jog pareiškėjas atsidūrė būtent tokioje padėtyje. Pareiškėjas neprivalo teisiškai kvalifikuoti situacijos, pateikti teisinio pagrindimo ir jos motyvacijos. Pareiškėjas neturi išsilavinimo, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas.

1.4. Kaip patvirtina atsakovo surinkta ir skundžiamame Sprendime pateikiama medžiaga, pareiškėjas dėl šalyje vyraujančios konfliktinės situacijos, ypač (duomenys neskelbtini) paaštrėjus (duomenys neskelbtini) asmenų persekiojimui, tikėtinai gali patirti smurtą. Pareiškėjas nurodė, kad jo gimtinėje yra nesaugu, dėl jo brolio sąsajų su (duomenys neskelbtini) ir valstybės institucijų sankcijų jų bei jų artimųjų atžvilgiu jam gyventi kilmės šalyje nebuvo įmanoma. Tai, kad smurtiniai išpuoliai, „apklausos“ ir pagrobimai yra nukreipti prieš buvusius (duomenys neskelbtini) atstovus ir su jais siejamus asmenis, Sprendime pripažino ir atsakovas. Migracijos departamentas visiškai nepagrįstai vertino pareiškėjo pasakojimą kaip nenuoseklų ir prieštaringą, nes Sprendime nurodyti „nenuoseklumai“ ir „prieštaravimai“ pareiškėjo pasakojime yra visiškai nereikšmingos detalės. Pareiškėjo pasakojimas buvo pakankamai logiškas ir detalus, paaiškinantis objektyvų jo baimės būti persekiojamam pagrindą. Jo brolis priklausė (duomenys neskelbtini), o tai, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti brolio vaidmens šioje organizacijoje, negali būti reikšmingas pagrindas vertinti jo pasakojimą kaip nenuoseklų. Pareiškėjas vykusio karo metu buvo vaikas, suprantama, kad siekdami apsaugoti savo gyvybę ir sveikatą po slapyvardžiais besislėpę (duomenys neskelbtini) neatskleisdavo reikšmingų detalių mažamečiams, net jei jie buvo šeimos nariai. Kaip atsakovas Sprendime konstatavo, visuotinai žinoma, jog karui pasibaigus buvusių priešininkų persekiojimas tebevyko, o paskutiniu laikotarpiu netgi suintensyvėjo.

1.5. Atsakovas neatliko jokio tyrimo apie (duomenys neskelbtini) taikomas diskriminacines priemones (duomenys neskelbtini). Atsakovas apsiribojo konstatavimu, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių su jo asmeniu tiesiogiai susijusių priežasčių. Tačiau tokios išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir pripažįstamos tinkamomis nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovo veiksmų procesui ir atvejo tyrimo procedūrai keliami aukšti išsamumo ir atidumo reikalavimai. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgti į pareiškėjo padėties skirtumus lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais. Migracijos departamentas rėmėsi informacija, kuris yra akivaizdžiai pasenusi ir neaktuali, nes (duomenys neskelbtini) ji ženkliai pasikeitė.

1.6. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, konstatavo, jog aktualios yra tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys kriterijai, kaip ir dėl prieglobsčio prašymo nesuteikimo, taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai (gyvybei), yra tikimybė, jog pareiškėją, išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

1.7. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjo skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

1.8. Vadovaujantis galiojančia Įstatymo 125 straipsnio 4 dalimi, atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimų dėl pareiškėjo išsiuntimo ir uždraudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu ginčijamas Sprendimas nėra įsiteisėjęs, pareiškėjas yra vertinamas kaip Lietuvos Respublikoje esantis teisėtai, jam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Tad Migracijos departamentas neturėjo teisės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priimti sprendimo dėl jo išsiuntimo bei sprendimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kol nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl jo prašymo nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvoje. Atsakovas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nesivadovavo aktualia Įstatymo 125 straipsnio redakcija, netaikė 125 straipsnio 4 dalies, todėl dėl pareiškėjo išsiuntimo atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovas taip pat uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais aptartais sprendimais, ir atitinkamai juos panaikinus turi būti naikinamas kaip praradęs teisinį pagrindą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu: 1) atnaujino skundo padavimo terminą; 2) patenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu Sprendimas dėl prieglobsčio jam nesuteikimo priimtas 2021 m. liepos 1 d. Su Sprendimu pareiškėjas buvo supažindintas 2021 m. liepos 9 d. Pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusią Įstatymo redakciją pareiškėjas Sprendimą galėjo apskųsti per 7 dienas atitinkamam apygardos administraciniam teismui. Vadinasi, skundą pareiškėjas galėjo paduoti iki 2021 m. liepos 16 d. Nuo 2021 m. liepos 23 d. įsigaliojo nauja ikiteisminė skundų padavimo tvarka. Pareiškėjo atstovė skundą teismui pateikė 2021 m. liepos 29 d., taigi terminas apskųsti Sprendimą buvo praleistas. Pareiškėjo atstovė pateikė prašymą atnaujinti Sprendimo apskundimo terminą. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokios pareiškėjo kaltės dėl termino praleidimo, advokatės paslaugos jam buvo užsakytos kaip nemokama teisinė pagalba, garantuojama valstybės, todėl, advokatei pavėlavus pateikti skundą, būtų neteisinga ir nepagrįsta konstatuoti, kad terminas praleistas dėl priežasčių, už kurias atsako pareiškėjas. Priešingas vertinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai elgiamasi ar nebus žeminamas jos orumas, t. y., kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl Migracijos departamento Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to naikintinas. Bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.

III.

8. Atsakovas Migracijos departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad:

8.1. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl jo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jis tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, darytina išvada, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (civilinis karas, tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Teismas Sprendime paviršutiniškai įvertino su byla susijusias aplinkybes, nevertindamas Migracijos departamento visos surinktos ir aktualios kilmės valstybės informacijos, apsiribodamas tariamai padarytais procedūriniais pažeidimais ir nevertindamas, ar šie pažeidimai yra tokie sunkūs, kad galėtų būti laikomi galinčiais nusverti ginčijamo Sprendimo išvadas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Migracijos departamento Sprendimu: 1) pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas; 2) pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) pareiškėjui nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, vadovaujantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesta VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvestas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo. Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas tvirtina, kad teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai panaikino ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą, pareiškėjui pagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, dėl to ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Visgi nors atsakovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, kad nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria atnaujintas terminas skundui paduoti.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. vertindamas, ar teismas pagrįstai panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo.

12. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

13. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos (1951 m. liepos 28 d. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso) 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

14. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

15. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

16. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

17. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

18. Pareiškėjo teigimu, jo giminaičiai priklausė (duomenys neskelbtini). Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad tiek jo tėvas, tiek brolis buvo (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamente vykusios apklausos metu šiuos savo pirminės apklausos teiginius jis paneigė, nurodydamas, kad tik jo brolis buvo (duomenys neskelbtini). Visgi, kaip pagrįstai vertino Migracijos departamentas, pareiškėjo pasakojimas apie jo brolio sąsajas su (duomenys neskelbtini) nebuvo nei išsamus, nei detalus (jam nebuvo žinomi jokie duomenys apie brolio veiklą tiek padedant (duomenys neskelbtini), tiek šios (duomenys neskelbtini) viduje), be to, pasakojimas nepasižymėjo nuoseklumu. Nors pareiškėjas nurodė, kad prieš jį 2019 m. buvo smurtauta ir jis tai siejo su jo brolio priklausymu (duomenys neskelbtini), bet vėlgi šis pareiškėjo pasakojimas apie smurto atvejį prieš jį nebuvo itin nuoseklus ir juo labiau išsamus, kaip pagrįstai nurodė Migracijos departamentas, šiam pasakojimui akivaizdžiai trūko konkrečių detalių ir tikslumo. Nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti, kad netinkamas kalbos vertimas ar išsilavinimo lygis pareiškėjui galėjo sutrukdyti nurodyti, jo nuomone, reikšmingas aplinkybes, nes pareiškėjui buvo suteikta galimybė kalbėti gimtąją kalba, o vertimas buvo tinkamas (nei pareiškėjas nurodė, nei byloje nėra duomenų, kad vertimas būtų buvęs netinkamas).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) būtų dalyvavęs minėjime, (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjas galėtų būti persekiojimas. Tam nenustatyta jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Be to, pareiškėjo pasakojimas šiuo aspektu iš esmės prieštaravo Migracijos departamento surinktai informacijai, t. y. pareiškėjas teigė, kad jis uždegė žvakutes (duomenys neskelbtini) minėjime, skirtame paminėti (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) kariuomenė blokavo kelius, mušė protestuotojus lazdomis, keli asmenys buvo sužeisti, tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie rimtus neramumus šio minėjimo metu nerasta, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų kilę neramumai, kurių metu būtų nukentėję protestuotojai.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarius išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apklausų metu siekiant prieglobsčio statuso nebuvo nei išsamus, nei nuoseklus, konstatuotina, kad Migracijas departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pagrindas pabėgėlio statusui gauti, nes iš jo negalima padaryti išvados, kad pareiškėjui gresia persekiojimas jo kilmės valstybėje. Nei pareiškėjas, nei jo atstovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui pabėgėlio statusą visgi yra pagrindas suteikti. Nesant jokių faktinių duomenų, leidžiančių manyti, jog prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje galėjo būti persekiojamas ir jam dėl to galėjo būti padaryti kūno sužalojimai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo vertinti, kad medicininė ekspertizė galėtų įrodyti galimą pareiškėjo persekiojimą kilmės valstybėje. Šioje byloje jokio objektyvaus pagrindo tirti pareiškėjo telefoną (jame esančią informaciją), priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, taip pat nenustatyta. Pareiškėjas jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo telefone yra reikšmingos informacijos, nenurodė.

21. Taigi konstatuotina, kad ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, nes nenustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gresia persekiojimas (Įstatymo 86 str. 1 d.). Migracijos departamentas, surinkęs duomenis apie pareiškėjo kilmės valstybę ir nenustatęs pagrindų, dėl kurių gali būti suteikiama papildoma apsauga, pagrįstai pareiškėjui nesuteikė ir papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d.).

22. Priėmus sprendimą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo, priešingai nei nurodyta pareiškėjo skunde, Įstatymo 125 straipsnio 4 dalis neužkerta kelio priimti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu esama pasislėpimo pavojaus, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį. Pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsienietis taip pat gali būti išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Iš ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo išsiuntimo vykdymo būtinybė nustatyta būtent dėl pareiškėjo pasislėpimo pavojaus įvertinus tai, kad: į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai, (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas asmens dokumentų, leidžiančių nustatyti jo asmens tapatybę bei kitas gyvenimo kilmės valstybėje aplinkybes (išduoti asmens dokumentai, gyvenamoji vieta ir pan.), prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui taikytina priemonė dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo dienos, yra proporcinga ir teisėta. Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl išsiuntimo, uždraudimo pareiškėjui atvykti ir dėl perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti pareiškėjui įvedimo yra išsamiai teisiškai pagrįsta, pareiškėjas (jo atstovė) teismui taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl ko ši Sprendimo dalis galėtų būti panaikinta. Todėl visas Migracijos departamento Sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Migracijos departamento Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir nepagrįstai jį panaikino, įpareigodamas Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atmetant pareiškėjo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atnaujinti pareiškėjo P. S. skundo padavimo terminą.

Pareiškėjo P. S. skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan