- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2S-324-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, M. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Pareiškėjas D. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti pasirašyti jam priklausančio turto – 9600/14600 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – pardavimo iš varžytynių aktą bei uždrausti išieškoti vykdymo išlaidas iš jo, iki įsiteisės sprendimas dėl jo skundo dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas 2017 m. balandžio 6 d. išduotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimas Nr. 128-1 dėl 18 107,53 Eur skolos iš jo išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą – 9600/14600 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 6 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1-5980 dėl įvykusių varžytynių bei patvarkymą Nr. S1-6061 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas kaip neteisėtus panaikinti aukščiau nurodytus antstolio patvarkymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą motyvuoja tuo, kad jis apskundė antstolio veiksmus. Pareiškėjo manymu, vykdymo veiksmų nestabdymas gali sukurti tokią situaciją, kai teismo procesinis sprendimas byloje dėl antstolio veiksmų pareiškėjui prarastų prasmę, jeigu pareiškėjo turtas būtų perleistas varžytynes laimėjusiam pirkėjui. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tokiu išimtiniu atveju, kai jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrįstų argumentų, kad antstoliui atlikus konkrečius vykdymo veiksmus vėliau nebus galima pašalinti šiais veiksmais sukurtų pasekmių, pareiškėjas nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėjas D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Turtas iš varžytynių buvo parduotas skolininkui nesant tinkamai informuotam apie 2018-11-06 varžytynių paskelbimą.
3.2. Skolininkas neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
3.3. Varžytynėse turtas parduotas už gerokai mažesnė kainą nei buvo nustatyta ekspertizės.
3.4. Grėsmė apeliantui palankiam teismo sprendimo vykdymui yra akivaizdi, nes jei teismas patenkintų apelianto skundus, o turtas jau būtų perduotas pirkėjui, nebūtų galimybės jo susigrąžinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo M. N. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Turtas parduotas paskelbus trečiasis varžytynes, iki to laiko apelianto turimas pirkėjas galėjo įsitraukti į vykdomąją bylą ir įsigyti turtą.
4.2. Skolininko teise pasiūlyti pirkėją apeliantas turėjo teisę pasinaudoti anksčiau, o ne pardavus turtą iš varžytynių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
7. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos trys sąlygos. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimą, kuriam užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi egzistuoti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizika. Trečia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti prašomą taikyti suvaržymą ar ribojimą. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
8. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įvardintos laikinosios apsaugos priemonės, kurias teismas gali taikyti. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad laikinosios priemonės gali būti ne tik tos, kurios tiesiogiai numatytos įstatyme, bet ir teismo pritaikytos.
9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, jog apeliantas neįrodė grėsmės galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš varžytynėse parduotas žemės sklypas bus perduotas varžytinių laimėtojui, nes skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas nesustabdo vykdomosios bylos eigos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka. Sprendimų instrukcijos 107 punkte numatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris yra nuosavybės teisės perėjimą patvirtinantis dokumentas, antstolis surašo per tris darbo dienas po visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos. Varžytynės įvyko 2018 m. gruodžio 6 d., todėl antstolis turi teisę surašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nuomone, jog grėsmė apeliantui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui yra.
10. Kaip jau nurodyta asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones be grėsmės galimai jam palankaus teismo sprendimo vykdymui, turi įrodyti ir preliminarų jo pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundą dėl antstolio veiksmų apeliantas iš esmės grindžia, tuo kad negavo jam elektroniniu paštu antstolio siųstų dokumentų ir jam nebuvo suteikta teisė pasiūlyti pirkėją. Iš kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateiktų dokumentų matyti, jog visi antstolio priimti dokumentai ir patvarkymai apeliantui buvo siųsti į darbovietę ir laikomi įteikti tinkamai. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas buvo tinkamai informuojamas apie vykdomosios bylos proceso eigą, todėl preliminariai nėra galimybės teigti, jog apelianto pateikto skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai yra pagrįsti. Byloje esant duomenų apie tai, kad apeliantas laiku ir tinkamai buvo informuojamas apie vykdymo bylos proceso eigą nėra galimybės daryti išvados, jog jam buvo užkirsta galimybė pasinaudoti teise pasiūlyti savo turto pirkėją.
11. Apeliantas pateiktu skundu taip pat nurodo, jog turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei buvo įvertintas atliekant turto vertinimo ekspertizę. Byloje nustatyta, jog turtas buvo parduotas vykstant trečiosioms varžytinės, o tai leidžia daryti išvadą, jog parduodamo turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, o turto vertinimo ekspertizėje nustatyta parduodamo turto vertė yra per didelė ir neatitinka realios pardavimo varžytynėse kainos, nes nebuvo pageidaujančių už tokią vertę turtą įsigyti.
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, tačiau teisingai išsprendė bylą. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą.