- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-111-318/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00067-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- R. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. (R. L.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. L. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 77 straipsnio nuostatas ir jį atleisti lygtinai nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu padaręs BK 119 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas šnipinėjimas) numatytą nusikalstamą veiką, už kurią paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nesutikdami su šiuo nuosprendžiu, nuteistasis R. L. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendį iš dalies pakeitė: R. L. kaltinimą papildė kitomis aplinkybėmis ir sugriežtino jam bausmę, už BK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirdamas laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. L. prašymas taikyti jam BK 77 straipsnio nuostatas, numatančias lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme. Tokį prašymą nuteistasis motyvavo tuo, kad jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas, nes šiuo metu yra atlikęs 4/5 bausmės, pataisos namuose įsidarbino, gyvena ramiame būryje, nesilaiko kriminalinės subkultūros, eilę kartų skatintas, palaiko ryšius su artimaisiais pasimatymų metu, telefoniniais pokalbiais ir laiškais. Nors BK 77 straipsnis nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios, tačiau jo veika buvo padaryta iki minėtos įstatymo nuostatos panaikinimo. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir gali būti jam pritaikytas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi minėtą nuteistojo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)) 3 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, grįžtamąją galią turi tik galiojantis įstatymas. Nuteistojo prašyme nurodytas BK 77 straipsnis, kuriame buvo nustatyta galimybė nuteistąjį lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme, nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1861 redakcija). Šiuo metu atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindus reglamentuoja BVK 176 straipsnis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti minėtą įstatymo nuostatą. Nuteistasis R. L. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – remiantis BK 77 straipsniu, taikyti jam lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba pakeisti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme.
Šalies argumentai
5.1. Nuteistasis R. L., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi, skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą pritaikyti BK 77 straipsnio nuostatas, nes yra visos sąlygos jas taikyti ir jį nuo neatliktos bausmės atleisti prieš terminą arba pakeisti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį švelnesne bausme.
5.2. Priimdamas skundžiamą nutartį, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad prašyme paminėtas BK 77 straipsnis neteko galios po jam inkriminuojamos veikos padarymo, todėl jis turi grįžtamąją galią. Teismas netinkamai aiškina šią įstatymo normą, nes baudžiamasis įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, o jis atitinka šią sąlygą. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad BK 77 straipsnis nuo 2012 m. liepos 1 d. neteko galios ir jam būtina taikyti naują BK 77 straipsnio redakciją.
5.3. Skunde nuteistasis pateikia ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatų, galiojusių skirtingų įstatymo redakcijų priėmimo metu, analizę. Pagal šiuo metu galiojantį BVK 158 straipsnį, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, tačiau iki 2013 m. sausio 1 d. pakeitimo minėtas įstatymo straipsnis tokių draudimų nenumatė. Anksčiau galiojusiame BK 77 straipsnyje taip pat nebuvo numatytas reikalavimas drausti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Šiuo metu galiojančiame BVK 157 straipsnyje taip pat numatyta lygtinio paleidimo galimybė, tačiau įstatymo leidėjo nustatyti apribojimai dėl galimybės taikyti šį teisės institutą sumažina asmenų, kurie gali pasinaudoti šia įstatymo norma, ratą. Tokia praktika, nuteistojo manymu, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatoms.
5.4. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad BK 3 straipsnyje nustatytas tik baudžiamojo įstatymo galiojimas laike, o Bausmių vykdymo kodekso nuostatų minėtas straipsnis nepaliečia. Be to, BVK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
5.5. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis, įgyvendinant BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, yra palengvinti nuteistųjų socialinę adaptaciją, sudarant galimybę likusią bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiūrimiems. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovaujasi išimtinai tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, nes Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys turi taikymo pirmenybę prieš nacionalinius teisės aktus. Nuteistasis skunde cituoja tarptautinių dokumentų ištraukas. Skunde atkreipia dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003)22, kur nurodyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią naujam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lietuva vadovaujasi Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2007 m. birželio 27 d. paskelbta ataskaita, taip pat ratifikavo Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą. Minėtoje ataskaitoje Europos Sąjungos valstybėms narėms rekomenduojama nenustatyti kaliniams draudimų, kalinių negrupuoti, akcentuojant, kad atsisakymas išleisti į laisvę neturi būti galutinis (2007 m. birželio 27 d. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaita „Dėl faktinių (realių) laisvės atėmimo bausmių“ (2007) 55).
5.6. Net asmenys, kurie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (ar specialiųjų tarptautinių teismų) nuteisiami už pačius sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, iš esmės po tam tikro laiko gali būti paleisti lygtinai (prieš terminą). Europos Tarybos Ministrų Komiteto nuomone, reabilitacijos tikslas negali būti pasiektas nesuteikiant nuteistajam paleidimo į laisvę vilties, o laisvės atėmimo bausmė be paleidimo galimybės, remiantis EŽTT aiškinimu, neigia pačią asmens reabilitaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (no. 66069/09, 130/10 ir 3896/10) konstatavo, jog kalinimas be paleidimo galimybės pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. EŽTT nuomone, nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Nors bausmė vis dar yra vienas iš laisvės atėmimo elementų, Europos bausmių politikoje pagrindinis dėmesys skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje (EŽTT bylos Dickson prieš Jungtinę Karalystę, no. 44362/04; Boulois prieš Liuksemburgą, no. 37575/04). Byloje Kafkaris prieš Kiprą teismas konstatavo, kad teisė į lygtinį paleidimą įstatymu turi būti suteikta visiems nuteistiesiems (no. 21906/04). Byloje Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją akcentuojamas kalinamųjų reabilitacijos tikslas (no. 15018/11 ir 61199/12). EŽTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nuteistasis turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, gali būti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus.
5.7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas diskriminacijos draudimas. Siekiant nepažeisti asmens lygybės principo, Lietuvoje turi būti numatytas mechanizmas, kad nuteistam pagal BK 119 straipsnį asmeniui būtų sudaryta galimybė būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
8. Nuteistasis R. L. kreipėsi į teismą prašydamas, remiantis BK 77 straipsnio nuostatomis, taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą ir prieš laiką paleisti jį į laisvę arba jam nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme. Apygardos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kad nuteistojo R. L. prašymas negali būti tenkinamas.
8.1. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje teisingai nurodė, kad BK 77 straipsnis, reglamentavęs lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, vadovaujantis 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1861, kuris įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d., neteko galios. Priešingai, nei skunde nurodė nuteistasis, jokių naujų baudžiamojo įstatymo redakcijų, susijusių su šio straipsnio galiojimu, nebuvo priimta. Dėl šios priežasties nuteistojo prašymas jam taikyti naują BK 77 straipsnio redakciją yra nepagrįstas.
8.2. Nuteistasis R. L. skunde BK 77 straipsnio nuostatų taikymą sieja su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo data (2012 m. spalio 19-22 d.), teigdamas, kad tuo metu minėta įstatymo nuostata (BK 77 straipsnis) dar galiojo ir todėl jam turi būti taikoma. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į įstatymo grįžtamosios galios kriterijų. Tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti.
8.3. Apygardos teismas tinkamai vertino BK 3 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Minėtame straipsnyje numatoma, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, grįžtamąją galią turi tik galiojantis švelnesnis įstatymas. Šiuo atveju nuteistajam BK 77 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu (2012 m. spalio 19-22 d.) ir tokio prašymo padavimo dieną jos nebegaliojo, nes, kaip jau minėta, šis baudžiamasis įstatymas neteko galios 2012 m. liepos 1 d, t.y., iki nusikaltimo padarymo.
8.4. Dabar nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka ir sąlygos nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 7 skirsnyje (157–164 straipsniuose) ir Probacijos įstatyme. Anksčiau galiojusio BK 77 straipsnio, kuriame buvo numatyta galimybė paleisti nuteistąjį į laisvę prieš terminą, taikymą apima BVK 157 straipsnio nuostatos. Dėl to konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nuteistojo R. L. prašymą vertino BVK 176 straipsnio, reglamentuojančio nuteistojo atleidimą nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kontekste, tačiau tai nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.
8.5. Vadovaujantis BVK 158 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, už nusikaltimus prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas už kvalifikuotą šnipinėjimą (BK 119 straipsnio 2 dalis), todėl R. L. prašymas paleisti jį iš pataisos įstaigos negali būti tenkinamas.
8.6. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai BVK 158 straipsnio redakcijai (Žin., 2012, Nr. 68-3464), kurioje nustatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, jo paleidimas iš pataisos įstaigos tapo negalimas, jo teisinė padėtis ypatingai pasunkėjo. Anot nuteistojo, jo atveju derėtų taikyti ankstesnę Bausmių vykdymo kodekso redakciją, kurioje nenustatyta jokių apribojimų nuteistajam pasinaudoti BVK 157 straipsnyje numatyta galimybe išeiti iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Nauja BVK įstatymo redakcija yra jam nepalanki ir ypatingai apsunkina jo padėtį, todėl neturi galioti jo atžvilgiu. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti.
8.7. Nors nuteistasis nurodo, kad jam turėtų būti taikomos tos BVK nuostatos, kurios galiojo tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika arba jo bausmės atlikimo pradžios metu, tačiau R. L. pagrįstai taikoma nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BVK 158 straipsnio redakcija. Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas. Bausmių vykdymo įstatymas nėra baudžiamasis įstatymas. Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar poveikio priemonių vykdymo tvarką yra procesiniai teisės aktai. Padėtį sunkinančio įstatymo negaliojimo atgal principo taikymas galimas tik materialiosios baudžiamosios teisės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčijamas taikymas procesinių teisės aktų, kuriems minėtas principas įtakos neturi, nes jie taikomi tie, kurie galioja proceso veiksmų atlikimo metu. Taigi apygardos teismas teisingai nurodė, kodėl taikant ir aiškinant Bausmių vykdymo kodekso normas, negalima remtis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike.
8.8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam R. L. švelnesnės, palankesnės BVK 157 straipsnio ir 158 straipsnio nuostatos galiojo iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios ir nustojo galioti iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas padarė pagrįstą išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi bausmės vykdymo metu galiojančiomis bausmių vykdymo kodekso nuostatomis.
8.9. Nuteistasis didžiąją dalį skundo argumentų skyrė EŽTT praktikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimui, siekiant paneigti BVK 158 straipsnio (įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d.) pagrįstumą (ir konstitucingumą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skunde nurodyti EŽTT sprendimai buvo priimti, sprendžiant dėl nuteistų iki gyvos galvos asmenų lygtinio paleidimo ar atleidimo nuo bausmės galimybės. Šis atvejis yra skirtingas nuo skunde analizuojamų, nes nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas. Kas liečia nuteistojo nurodytus EŽTT sprendimus, nei Europos Tarybos, nei ES dokumentai valstybėms narėms nenumato draudimo taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; EŽTT jurisprudencijoje taip pat nėra jokių teiginių, konstatuojančių, kad ši bausmė prieštarauja Konvencijai. Iš skunde nurodytos EŽTT praktikos negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės peržiūrėjimas gali būti užtikrintas tik įtvirtinus nacionalinėje teisėje laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistų asmenų lygtinio paleidimo institutą ir jį taikant. Taigi nuteistojo R. L. atlikta tarptautinių dokumentų ir teismų praktikos analizė nėra teisinga. Be to BVK 158 straipsnis numato, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas ne tik asmenims nuteistiems už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, bet ir asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; asmenims, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistiems asmenims, nuteistiesiems už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose, asmenims, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai.
8.10. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog situacija, kurioje po nuosprendžio priėmimo, vykdant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsidūrė R. L., yra jį diskriminuojanti ar pažeidžia Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų reikalavimus.
8.11. Nuteistojo R. L. prašymas neatliktą bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme taip pat negali būti tenkinamas, nes pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas įsiteisėjusiu bei vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama, remiantis BPK 362¹ straipsniu, tik tada, kai yra pagrindas taikyti baudžiamąjį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Kaip jau minėta, tokių pagrindų nėra.
8.21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.