Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn R. Z. ir jo gynėjai advokato padėjėjai Zitai Kazlauskienei,

iš­nag­ri­nė­jo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., 2015 m. liepos 19 d., 12³⁵ val., Plungės r., sav., kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė, 51 kilometre buvo sustabdytas, vairavęs automobilį Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nustatytas 0,48 promilės girtumas, įvertinus alkotesterio matavimo 0,02 procentų paklaidą – 0,46 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. savo kaltę pripažino, patvirtino, kad vairavo transporto priemonę būdamas vartojęs alkoholį iš vakaro, ryte jautėsi blaivus. Paaiškino, kad prieš važiuodamas, tris kartus pasitikrino savo stovį turimu alkotesteriu „Alcosure K3“, kurio duomenys rodė visus atvejus nulius, todėl neabejojo savo blaivumu. Be to kelyje kitų vairuotojų šviesų signalais buvo ne kartą perspėtas, kad kelyje yra policijos reidas, tačiau įsitikinęs savo blaivumu, tęsė kelionę, nors šalia buvo žmona, kuri po jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, perėmė vairuotojos vaidmenį. Esant nustatytam pažeidimui, nuoširdžiai gailisi.

Be paties R. Z. prisipažinimo jo padaryto pažeidimo padarymą patvirtina: policijos pareigūnės F. R. tarnybinis pranešimas; pranešimas dėl R. Z. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; R. Z. blaivumo testo duomenys; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Kelių eismo taisyklių, nustatančių eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 14 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Surinkti įrodymai patvirtina, R. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalies, sudėtį.

R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašo neskirti sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašymą grindžia ne tik nuoširdžiu gailesčiu dėl padaryto pažeidimo, bet ir tuo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi ir jo darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Kartu pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Tokį pažeidimą per savo 25 metų vairavo stažą padarė pirmą kartą, suklydęs dėl savo būsenos.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Ši teisės norma taikytina nagrinėtinu atveju.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismas, įvertinęs administracinė atsakomybėn traukiamo R. Z. prašyme nurodytas aplinkybes, bei tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, laipsnį, t.y., kad jam nustatytas lengvas girtumas, kuris iš esmės nežymiai, tik 0.06 promilių dalimi viršija nustatytą leistiną girtumo normą, per 25 metų vairavimo stažą pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, charakterizuojamas teigiamai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrus sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą minimalią piniginę nuobaudą bei mažesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemonių atėmimą, paskirta bausmė bus laikytina proporcinga padarytai veikai, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai, o paskirtos nuobaudos pakaks siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei, kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį ir pritaikius 30¹ straipsnį paskirti jam administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnio 1 dalimi, R. Z. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 3 dalis).