Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2.1. Kaltinamasis S. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienos rytą visa šeima ruošėsi į darbus, mokyklą, darželį, nebuvo jokio konflikto nei barnių, apie sužalojimą jis nieko negirdėjo. Vaikščiojo po virtuvę, žmona ruošė valgį, su žmona virtuvėje prasilenkė kelis kartus, buvo tiesiog kalba apie skyrybas, jis klausė, kada pradės skyrybų procesą, nes prieš tai daug kartų sakė, kad pradės, bet nepradėjo. Žmona sakė, kad reikės pradėti.

Jis pirmas su vaikais išvažiavo iš namų, o kai grįžo namo, atvažiavo policija ir pasakė, kuo yra kaltinamas.

Savo sutuoktinės parodymus vertina kaip melagingus, jos tikslas yra iškraustyti jį iš namų ir skyrybų procese pasiimti didesnę turto dalį. Jis suveda šią bylą su skyrybų procesu. Nukentėjusioji jam ne kartą kartojo, kad jeigu jis ją palies, tai iškvies policiją. Įvykio rytą vaikščiojant po virtuvę galėjo prie žmonos prisiliesti, mano, kad tai buvo pretekstas iškviesti policiją.

Didysis vaikas pirmoje apklausoje sakė, kad nieko nematė, o vėliau girdėjo, kaip spyrė, o mažoji, mano, kad buvo primokyta.

Anksčiau yra buvęs atvejis, kai jis žmonai suėmė už kaklo norėdamas nuraminti, nes žmona jam trenkė per veidą. Yra buvę daug tokių kartų, kai žmona jam trenkė per veidą.

2.2. Nukentėjusioji B. P. parodė, 2022-05-05 ryte su vaikais ir vyru ruošėsi į darbus, mokyklą, darželį. Tarp jos ir vyro įvyko pokalbis dėl jos ir sūnaus važiavimo į futbolo varžybas, ji sakė, kad sūnų nuveš ji, kad važiuos jos draugė ir kiti žmonės, kurių ji neįvardijo. Grįžus su lėkštėmis į virtuvę ir stovint nusisukus, pajautė smūgį į nugarą, ją ištiko šokas, ji atsisukusi kaltinamojo paklausė, „ar čia tu rimai?“, tada dar kaltinamasis tempė ją už plaukų žemės link. Smūgis buvo stiprus, jai labai skaudėjo. Kai pradėjo tempti plaukus, nieko negalėjo pasakyti, nešaukė, nes nenorėjo, kad stresuotų vaikai. Įėjo dukra ir kaltinamasis ją paleido. Per ankstesnes apklausas suprato, kad vaikai smurtą prieš ją matė.

Jokių keiksmažodžių ar įžeidinėjimų nebuvo, negali pasakyti, kad būtų buvęs ir stiprus konfliktas, kad ji būtų konfliktą išprovokavusi, tai buvo emocinis protrūkis, gal kaltinamasis norėjo važiuoti su sūnumi.

Iš namų išvažiavo šoko būsenoje, išeinant iš namų dar kaltinamasis pasakė vaikams, kad jie čia gyvens su futbolininkais tėvais.

Važiuodama į darbą jautėsi blogai, buvo psichologiškai palūžusi, sustojo pasiskambinti mamai, su mama pakalbėjo, bet išvažiavo į darbą. Darbe jautė, kad negalės dirbti, turėjo eiti pas mokyklos direktorių prašytis, kad išleistų išvažiuoti iš darbo, jautė pažeminimą, nes turėjo pasakyti, kas atsitiko, aiškintis, kas vyksta jos šeimoje.

Vėliau, nurimus adrenalinui, jautė didelį skausmą ir važiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Ten padarė rentgeno nuotrauka, lūžių nebuvo, sumušimų buvo, bet išorinio sužalojimo nebuvo. Jai buvo suleisti vaistai nuo skausmo ir raminamieji vaistai. Dėl plaukų pešimo ir skausmo ji gydytojui sakė, tačiau gydytojas jos galvos neapžiūrėjo.

Dėl plaukų pešimo ir nugaros skausmo abu veiksmai buvo vienodai skausmingi. Dar apie valandą laiko skaudėjo plaukų šaknys.

Po vizito į ligoninę tą dieną į darbą negrįžo, nes psichologinė ir fizinė būklė buvo labai prasta. Jai buvo nustatytas 2 savaičių nedarbingumas dėl ko praleido 5 treniruotes ir 4 varžybas. Ji treniruojasi „(duomenys neskelbtini)“ komandoje. Buvo savigraužos ir savęs nuvertinimo jausmas, kreipėsi į psichologę, turėjo 5-6 konsultacijas. Vaikams taip pat buvo taikoma dailės terapija, ji kalbėjosi su vaikais, paaiškino, kad mama su tėčiu gyvens atskirai.

Anksčiau yra buvęs vienas atvejis, kai kaltinamasis prieš ją panaudojo fizinį smurtą, jai buvo paėmęs už kaklo, tai buvo prieš šį įvykį. Anksčiau taip pat buvo šeimoje nesutarimai, emociniai protrūkiai, žeminimai dėl šeimos gyvenimo būdo, laisvalaikio leidimo. Ji siūlė kaltinamajam kreiptis į psichologą, bet ji kreipėsi, o kaltinamasis kreiptis atsisakė.

Dabar ji dar vis jaučiasi nesaugi, yra baimės jausmas, nenorėtų gyventi su kaltinamuoju vienoje vietoje.

2.3. Liudytoja V. A. parodė, kad įvykio dieną dukra jai paskambino apie 8 val. ryto, iš balso suprato, kad dukrai kažkas negerai, apie tai dukros paklausė. Dukra pasakė, kad S. jai spyrė ir tempė už plaukų. Dukra buvo didelio šoko būsenoje, sakė, kad važiuoja į mokyklą, galvojo, kad būsena susinormalizuos, bet po pietų paskambino ir pasakė, kad yra ligoninės priimamajame.

Ji įvykio aplinkybių nematė, tik žino tai, ką pasakė dukra. Žino, kad kaltinamasis prieš dukrą naudoja psichologinį smurtą, yra buvęs ir paėmęs už kaklo, bet dukra apie tai pasakoja mažai, kai jau yra visai blogai.

Žino, kad dukra dėl šio įvykio buvo nedarbinga dvi savaites, dėl įvykio labai pergyveno ir dukra ir anūkai, visiems reikėjo psichologo pagalbos. Ji anūką A. vežiojo pas psichologę į (duomenys neskelbtini).

2.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui nepilnamečių A. P. ir A. P. duoti parodymai.

2.4.1. A. P. parodė, kad matė, kaip tėtis spyrė mamai vieną kartą į nugarą ir tempė plaukus. Mama tuo metu, kai tėtis spyrė, plovė indus. Kai tėtis įspyrė ir tempė plaukus, mama nieko nesakė. Po įvykio ji kalbėjo su mama ir sužinojo, kad mamai skaudėjo. Dar buvo A. ant sūpynių ir biški matė, kaip tėtis mušė mamą į nugarą. Būna dienų, kai tėtis pykstasi su mama (t. I, b. l. 80-83).

2.4.2. A. P. parodė, kad žino aplinkybes tarp mamos ir tėčio. Tą dieną pasiruošė važiuoti: sesė į darželį, jis - į mokyklą. Tada kažkaip susipyko tėtis ir mama. Mama tuo metu indus plovė, o tėtis gaminosi valgyti. Viskas vyko virtuvėje. Jis pats iš pradžių žiūrėjo televizorių, paskui buvo su telefonu ant sūpynių, kurios yra svetainėje, kuri yra be durų. Matė, kaip tėtis pakėlė koją ir kažką darė mamai. Pamatęs, kad tėtis pakėlė koją, pagalvojo, kad spyrė mamai. Truputį matė, kad spyrė mamai į nugarą. Tuo metu sesė buvo virtuvėje, ji valgė. Po mokyklos kalbėjosi su mama apie tą įvykį, jis buvo truputį išsigandęs. Yra buvę ir daugiau atvejų, kai mama ir tėtis susipyksta, šaukia. Girdėjosi, kad spyrė tėtis ir pataikė. Matė, kad buvo pakėlęs koją, o paskui išgirdo, kad kažkur spyrė. Mama po įvykio sakė, kad jai skaudėjo ir važiuos į ligoninę (t. I, b. l. 84-87).

2.5. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad B. P. parodė, jog 2022-05-05 apie 7:30 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis S. P. spyrė jai į nugaros sritį bei, sugriebęs už plaukų, tampė po kambarį matant jų mažametei dukrai A. P.. Tokiais veiksmais sutuoktinis jai sukėlė fizinį skausmą, jai buvo sumušta nugara, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) r. sav. ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatytas nugaros sumušimas. Tarp jos ir sutuoktinio S. P. šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl mano, kad dėl to ir kilo vyro pyktis (t. I, b. l. 8-15).

2.6. Iš specialisto išvados Nr. G 74/2022 (03) tiriamosios dalies matyti, kad specialistui buvo pateikta VšĮ asmens sveikatos istorija, kurioje užfiksuota, kad B. P. 2022-05-05 12:12 konsultuota gyd. V. A.. Gydytojo įrašai: skauda nugara. Šiandien apie 7:30 val. šeimyninio konflikto metu vyras spyrė į juosmens sritį. Obj.: hematomų nestebima, skausmingi juosmens slankstelių keterinės ataugos. Juosmeninių slankstelių Ro-lūžimų nestebima. Diagnozė-juosmens sumušimas. Spacialisto išvada- tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas jeigu bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį mušimo faktą (t. I, b. l. 44-45).

2.7. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad B. P. 2022-05-09 kreipėsi į šeimos gydytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl stuburo skausmo tebesitęsiančio nuo 2022-05-05, taikytas gydymas: tausojantis režimas ir vaistai ibuprofeni 400 mg, 2022-05-05 12:2 Plungės rajono savivaldybės ligoninėje atliktas juosmeninės stuburo dalies rentgeno tyrimas, 2022-05-09 konsultuota gydytojo neurologo, nustatyta diagnozė-G54.1 Juosmens ir kryžmens rezginio sutrikimai, taikytas medikamentinis gydymas (t. I, b. l. 194-198).

2.8. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto matyti, kad 2022-05-05 ryte nukentėjusioji kreipėsi į mokyklos administraciją, pranešė, kad blogai jaučiasi, negali toliau dirbti ir vyks į gydymo įstaigą. Iš pokalbio sužinota, kad B. P. patytė vyro smurtą, jos emocinė būklė buvo bloga, verkė, sunkiai rinko žodžius, atrodė sunerimusi ir nervinga. Grįžus po nedarbingumo laikotarpio B. P. emocinė ir psichologinė būsena turėjo įtakos darbo rezultatams (paskirtų užduočių atlikimo vėlavimas, atliekamų darbų „paviršutiniškumas“, nesusikoncentravimas į rezultatus) bei bendravimui su kolegomis (B. P. tapo uždaresnė, rečiau įsijungdavo į bendras kolegų veiklas) (t. II, b. l. 145).

2.9. Iš pranešimų apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad nuo 2022-05-09 iki 2022-05-20 B. P. buvo nedarbinga, nedarbingumo priežastis-nelaimingas atsitikimas buityje (t. II, b. l. 147-148).

2.10. Iš (duomenys neskelbtini) krizių centro informacijos matyti, kad šiame centre B. P. ir vaikams: A. P. bei A. P. buvo teikiamos paslaugos 2022-05-13 iš Plungės policijos komisariato gavus informaciją apie galimai įvykusį smurtą artimoje aplinkoje. Moteriai buvo teikiama kompleksinė pagalba, viso 5 konsultacijos (t. II, b. l. 149).

2.11. Iš Projektų įgyvendinimo grupės pateiktos pažymos matyti, kad B. P. buvo suteistos psichologės nuotolinės konsultacijos dėl patirto smurto iš vyro (t. II, b. l. 147-148).

2.12. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaiko A. P. situacijos vertinimo anketos matyti, kad pokalbio su specialiste metu 2022-05-05 19 val. A. nurodė aplinkybes, kad matė ir girdėjo konfliktą tarp mamos ir tėčio, matė, kaip tėtis mamai įspyrė iš kojos į nugarą (t. I, b. l. 97-106).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.2. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą savo žmonai.

3.3. Nors kaltinamasis neigia sukėlęs žmonai fizinį skausmą ir ją lietęs, nurodo, kad nukentėjusioji jį apkalba dėl vykstančio skyrybų proceso, tačiau įvertinęs bylos duomenis teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis S. P. įvykdė, prieš savo žmoną smurtavo ir fizinį skausmą jai sukėlė, nes nuo spyrio į nugarą bei nuo plaukų tempimo be abejo, kad yra sukeliamas fizinis skausmas, tuo labiau, kad nukentėjusioji turi stuburo patologiją ir tai kaltinamajam buvo žinoma, plaukų tempimas skausmingai veikia galvos odą, kuri yra jautrus žmogaus kūno organas.

3.4. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nukentėjusioji ir liudytoja V. A. parodymus davė prisiekusios ir būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymus patvirtina kiti rašytiniai bylos duomenys, o kad mažamečiai vaikai būtų primokinti duoti vienokius ar kitokius parodymus byloje duomenų nėra, tuo labiau, kad ir pats kaltinamasis nurodo, jog primokinta parodymus davė tik dukra A., nors sūnus A. taip pat matė, kaip kaltinamasis spyrė nukentėjusiajai. Vaikai buvo apklausiami dalyvaujant psichologei ir mažai tikėtina, kad jie apklausiami teisme būtų davę melagingus parodymus prieš savo tėtį. Tuo labiau, kad ir pokalbio su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos metu tuoj po įvykio 2022-05-05 19 val. A. P. nurodė tas pačias aplinkybes.

Iš specialisto išvados ir kitų byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad dar tą pačią dieną nukentėjusioji kreipėsi skubios medicinos pagalbos į Plungės rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių dėl skausmo nugaroje ir nurodė aplinkybes, kad vyras šeimyninio konflikto metu jai įspyrė į nugarą ir dėl to nugara skauda, nukentėjusiajai buvo suteikta pagalba, suleisti nuskausminamieji vaistai, atlikti tyrimai, tas pačias aplinkybes nukentėjusioji tuoj po nusikalstamos veikos padarymo nurodė ir liudytojai V. A. bei savo darbovietės administracijai, kurios pasiprašė išleidžiama į gydymo įstaigą. Nors nukentėjusioji medicininės pagalbos kreipėsi praėjus kelioms valandoms po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, kaip nurodė pati nukentėjusioji ir patvirtino liudytoja V. A., bei patvirtina (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės pateiktas raštas, nukentėjusioji po smurto šeimoje buvo streso, šoko būsenoje ir tik kiek atslūgus šiai būsenai priėmė sprendimą į medikus kreiptis, nes kaltinamojo sukeltas skausmas nebuvo praėjęs ir ji baiminosi dėl sužalojimo mąsto. Netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad ji buvo po smurtinio vyro elgesio šoko ir streso būsenoje teismas neturi pagrindo, nes smurtinis elgesys, tuo labiau šeimoje tarp artimų žmonių, streso ir šoko būsenas sukelia, tai yra normali žmogaus reakcija į patirtą smurtą.

Nors medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad nukentėjusioji būtų skundusis medikams dėl plaukų tempimo ir galvos plaukuotosios dalies skausmo sukėlimo, tačiau nukentėjusioji nurodė, kad ji tokius duomenis gydytojui nurodė, tačiau gydytojas į tai dėmesio nekreipė, buvo susikoncentravęs į nugaros skausmo ištyrimą. Tačiau nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie plaukų tempimo fakto buvimą patvirtino ir nukentėjusiosios bei kaltinamojo dukra A., kuri įvykio metu buvo virtuvėje ir nusikalstamos veikos aplinkybes matė, bei netiesiogiai liudytoja V. A., kuriai nukentėjusioji betarpiškai po įvykio šias aplinkybes papasakojo. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

6.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė ir nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus patiria iki šiol. Patyrė šoką, gėdos jausmą, nepatogumus, buvo nedarbinga, gydėsi, vaistus nuo skausmo vartojo apie 2 savaites, baimės ir nesaugumo jausmą patiria iki šiol, kreipėsi ir psichologo pagalbos.

6.3. Kaltinamasis ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė išgąstį, fizinį skausmą, didelį stresą, pažeminimą, nepatogumus dėl nusikalstamos veikos tyrimo, gydymo, dėl psichologinės pagalbos jai ir vaikams teikimo. Turėjo bendrauti su medikais, krizių centro, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, teisėsaugos institucijų pareigūnais, psichologais, pasakoti šeimoje iškylančias problemas ir apie savo sveikatos sutrikimus svetimiems žmonėms, pasakoti asmeninio gyvenimo aplinkybes, buvo į tai įtraukti ir šeimos nariai bei darbovietė, dėl ko nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, pasekmės tęsiasi iki šiol, nes nukentėjusioji kaltinamojo bijo, jaučia neigiamas emocijas, nenori, kad kaltinamasis prie jos artintųsi, todėl kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą.