Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-14 · Byla Nr. N-62-2566-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-14
Bylos Nr.
N-62-2566-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2566/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. S. (b. l. 3) už tai, kad jis 2010 m. gegužės 18 d., apie 17.40 val., Palangoje, vairavo automobilį Mitsubishi Galant būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,80 promilės alkoholio), nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šiais veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažino G. S. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus teisės pažeidimus, ir skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas atmetė G. S. paaiškinimą, kad jis 2010 m. gegužės 18 d., apie 17.40 val., transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholio išgėrė sustojęs Palangos miesto policijos komisariato kieme. Nurodė, jog 2010 m. gegužės 18 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole G. S. pasirašė, sutiko su pažeidimu. Savo kaltę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo neigti 2010 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime. Duomenų, kad G. S. būtų verčiamas prisipažinti, byloje nėra. G. S. versiją, kad pusę butelio degtinės jis išgėrė po 17.40 val., teismas laikė paneigtą Institucijos atstovo G. P. paaiškinimais, teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 80TPK-G-43 išvada. Dalyje dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nepateikimo teismas pažymėjo, kad pareigūnai prašė minėto dokumento, tačiau dėl girtumo pažeidėjas jų reikalavimo neįvykdė (b. l. 47-50).

II.

Apeliaciniu skundu G. S. prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, paskirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. Paaiškina, kad 2010 m. gegužės 18 d., nuo 08.00 iki 16.00 val., dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate. Apie 16.00 val. nuvyko į mokyklos sporto salę žaisti krepšinį, tačiau nieko neradęs, išvažiavo namo. 16.30 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs tyrėjas pranešė, jog yra kviečiamas pas viršininką. Institucijoje tuo metu buvo aiškinamasi dėl kito pareigūno sukelto eismo įvykio aplinkybių. Budinčioje dalyje kažkas nurodė, kad jis, G. S., gali vykti namo. Važiuojant Palangos miestu, apeliantą pasivijo A. J. ir nurodė grįžti atgal į komisariatą. 17.45 val. pastatęs automobilį aikštelėje ir būdamas vienas, G. S. išgėrė degtinės iš butelio, kurį turėjo transporto priemonės bagažinėje. Apeliantui atėjus į viršininko kabinetą, šis liepė rašyti paaiškinimą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Viršininko nurodymu, pareigūnai, nenustatę jokio pažeidimo, patikrino girtumą. Kadangi bijojo prarasti darbą, G. S. su kaltinimais sutiko. Apeliaciniame skunde pažymi, jog pateikti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą įvykio metu nebuvo reikalaujama, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, yra neproporcinga padarytiems teisės pažeidimams (b. l. 55-57).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nesutinka su G. S. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Skundžiamu nutarimu apeliantas nubaustas už tai, kad 2010 m. gegužės 18 d., apie 17.40 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad G. S., po 17.40 val. pasirodęs Institucijos patalpose, sukėlė pareigūnams įtarimų dėl neblaivumo (girtumo). Technine priemone „Drager“ jo iškvėptame ore nustatyta 2,81 promilės (b. l. 33). Nesant galimybės išspausdinti šio rezultato, 18.41 val. atliktas pakartotinis patikrinimas alkoholio matuokliu „Lion alcolmeter 500“, kuris parodė 0,80 promilės (b. l. 23). G. S. medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pradėta 19.25 val. Remiantis medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 14, pirmas testavimas prietaisu „Alcotest 7410“ 19.30 val. parodė 2,21 promilės, o antras 19.50 val. – 2,36 promilės girtumą (b. l. 25). Teismo psichiatrė priklausomybės ligų ekspertė, palyginusi tris kiekybinius iškvepiamo oro testus: 18.41 val. – 0,80 promilės, 19.30 val. – 2,21 promilės ir 19.50 val. – 2,36 promilės, padarė išvadą, jog minėtu laiku vyko alkoholio rezorbacija į kraują, todėl G. S. palaipsniui girtėjo. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-43 pažymima, kad rezorbacijos, priešingai nei eliminacijos (išsiskyrimo iš organizmo), metu ryškiau pasireiškia klinikiniai girtumo požymiai (b. l. 10-11).

G. P. 2010 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad vežamas iš VšĮ Klaipėdos ligoninės Palangos departamento, G. S. pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, gailėjosi grįžęs į policijos komisariatą savo automobiliu (b. l. 34). Šias aplinkybes G. P. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 46). G. S. teismo proceso metu dėstė versiją, kad alkoholio išgėrė policijos komisariato kieme, kai vadovybės nurodymu grįžo į darbovietę. Todėl nagrinėjamu atveju esminę įtaką įgauna visapusiškas bylai svarbių faktinių duomenų surinkimas bei prieštaravimų tarp G. S. gynybos argumentų ir jį kaltinančių įrodymų pašalinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengi administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009), jog vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

Analizuojamu atveju siekiant konkrečiai nustatyti, kuriuo metu G. S. vartojo alkoholį (prieš išvažiuodamas iš komisariato ar po to, kai grįžo atgal lydimas patrulio A. J.), kaip išoriškai kito pažeidėjo būklė šiuo laiku, būtina apklausti liudytojais J. K., A. J., J. K., V. R. ir D. P..

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių nuodugniai išsiaiškinti visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, neapklausė 2010 m. gegužės 18 d. įvykio dalyvių, netyrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltos įvykio versijos, jos nepaneigė. Todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

n utaria:

G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius