- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 1S-184/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Julija Asovskaja
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. gegužės 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
A. K. kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.
A. K. kaltinamas ir tuo, kad jis nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, taip dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje jis bendrai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais ir nariais neteisėtai disponavo, pardavė ir išplatino labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
A. K. kaltinamas ir tuo, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams J. B., G. Š., vadovams T. Č., K. L., S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje A. K. neteisėtai, neturėtas leidimo, disponavo šaudmenimis, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 23 d
Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, be to, A. K. anksčiau teistas šešis kartus, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismo teisėjos nuomone, kaltinamasis A. K. gali daryti naujus nusikaltimus, nes jis anksčiau teistas, baudžiamojoje byloje kaltinimai yra pareikšti 33 asmenims dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl manytina, jog A. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo neatsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. K. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti.
Kaltinamasis A. K. skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo grindė vien tik gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme. Tačiau, anot kaltinamojo, pagal baudžiamosios teisės doktriną gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė gali tik padidinti bėgimo (slėpimosi) tikimybę, bet vien tik gresiančios sankcijos griežtumas negali būti įrodymu, kad egzistuoja pagrindas, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis pažymi, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau dirbo individualiai, teistas buvo seniai, be to, kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu nuo 2002 m. pabaigos iki 2003 m. pradžios jis negalėjo padaryti jokios nusikalstamos veikos, kadangi tuo metu atlikinėjo bausmę, po paleidimo nė karto teistas nebuvo, teismas nenustatė jokių jo ketinimų išvykti į užsienį ar kokių nors ryšių užsienyje, kuriais jis galėtų pasinaudoti ir pasislėpti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis bandė bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.
Kaltinamojo A. K. teigimu, nepagrįsta ir niekuo nemotyvuota yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis pažymi, kad jis turi stiprius socialinius ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą, turi motiną ir brolius, iki sulaikymo dirbo, būdamas laisvėje nori ir galėtų oficialiai dirbti.
Šalies argumentai
A. K. skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, nenurodė, kokie yra byloje surinkti duomenys, leidžiantys manyti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neatskleidė nė vieno iš tokių duomenų turinio bei nemotyvavo kaip minėti duomenys atskirai ar jų visuma galėtų sudaryti pagrįstą pagrindą išvadai, kad jis padarė kokią nors įstatymo uždraustą veiką. Kaltinamasis pažymi, kad yra suimtas jau dvejus metus ir tris mėnesius, per tą laiką jis neturi galimybės bendrauti su artimaisiais. Anot kaltinamojo A. K., kitiems kaltinamiesiems šioje byloje suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones nors jų pozicija dėl kaltės yra tokia pati kaip ir jo, be to, ir jų šeiminė padėtis nesiskiria nuo jo. Kaltinamasis taip pat pažymi, jog jo mama yra išsituokusi, turi tris nepilnamečius vaikus, yra iš dalies nedarbinga, todėl jai reikalinga kaltinamojo pagalba.
Teismo posėdyje gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Kaltinamasis A. K. skunde nurodo, kad byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog byloje esantys duomenys – kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados bei kiti duomenys leidžia pagrįstai A. K. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. K. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. K. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. A. K. kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. A. K. praeityje teistas šešis kartus, šioje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, truko ilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, jog A. K. yra nevedęs, nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Iki sulaikymo kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad nusikalstamų veikų darymas buvo A. K. pragyvenimo šaltinis, iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, turi motiną ir brolius, galimybę įsidarbinti, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Kaltinamasis A. K. skunde nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems šioje byloje, kurių tiek pozicija dėl kaltės yra tokia pati kaip ir jo, tiek šeimyninė padėtis nesiskiria nuo jo, suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones. Su tokiu kaltinamojo skundo argumentu sutikti negalima. Tai, kad kitiems asmenims šioje byloje pareikšti analogiški kaltinimai, nereiškia, kad jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Todėl ta aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės A. K., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam kaltinamam (arba įtariamam) asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo A. K. skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam A. K. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo A. K. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.