Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. F. (nuotoliniu būdu) ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir (duomenys neskelbtini) kalėjimas), teistas:

1. 2013 m. balandžio 25 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. 2013 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. 2014 m. sausio 17 d. atliko bausmę;

2. 2013 m. lapkričio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2014 m. gegužės 16 d. atliko bausmę;

16. 2024 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2023 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, ir su 2023 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

kaltinamas (pagal patikslintą kaltinimą) padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytoja R. F., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad praeitais metais, t. y. nuo vasario iki balandžio mėn., parduotuvėje Žirmūnų g. 106, „Šaltinėlyje“ buvo įvykdyta labai daug vagysčių, ir atpažino asmenį (t. y. kaltinamąjį R. F.) vaizdo įraše dėl šios nagrinėjamos vagystės. Atpažino kaltinamąjį iš (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, ūgio apie (duomenys neskelbtini) cm, bendrų veido bruožų. Iki šio įvykio jai buvo tekę gyvai bendrauti su kaltinamuoju, kadangi jos darbo laikotarpiu buvo apie 20-30 vagysčių vienoje parduotuvėje, kur eidavo vienas ar keli asmenys, kur prilaikydavo duris, t. y. kaltinamąjį žino dėl darbo specifikos. Jei gerai atsimena šį įvykį, prieš metus laiko, buvo dviese, vogė alkoholį, vienas prilaikė duris ir po to išėjo. Kito dalyvavusio asmens ji neatpažino. Nurodė, kad ji yra veiklos pareigūnė, ši parduotuvė priklauso jos veiklos aptarnaujamai teritorijai, apie šį įvykį sužinojo kartu su kolegomis apžiūrėjus vaizdo įrašus.

Iš 2024 m. kovo 23 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „IKI“, esanti Vilniuje, Žirmūnų g. 106E. Įėjimas į parduotuvę yra nuo Žirmūnų gatvės pusės, Vilniuje. Durys yra atsidarančios automatiškai. Nuo pagrindinių įėjimo durų kairėje pusėje yra durys į parduotuvės vidų. Kairėje ir dešinėje parduotuvės viduje yra lentynos, kuriose yra sudėti maisto produktai. Dešinėje pusėje nuo įėjimo yra lentynos kuriose sudėti maisto produktai t. y., makaronai. Tiesiai nuo pagrindinio įėjimo yra durys į parduotuvę, kairėje pusėje nuo šių durų yra kasos, bei apsaugos darbuotojo postas. Už kasų bei apsaugos postas yra parduotuvės salė. Dešinėje pusėje yra alkoholio skyrius, kur lentynos yra sudėti alkoholiniai gėrimai. Pridėtos nuotraukos (b. l. 12-19).

Iš 2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vaizdo įrašai iš parduotuvės „IKI“, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 106E. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D03_20240102200257“. Vaizdo įrašo data 2024 m. sausio 2 d. ir laikas 20:03:00. Vaizdo kamera apima parduotuvės įėjimą/išėjimą. Vaizdo įraše matoma, kaip į parduotuvę 20:03:16 užeina vyras Nr. 1, apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) ūgio bei (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvi žalios spalvos striukę su oranžinės spalvos gaubtuvu, juodos spalvos su baltos spalvos užrašais šonuose kelnes, mėlynos spalvos sportbačius. Vyras įeina į prekybos salę. Matoma, kaip vyras grįžta ir palaukia, kol kitas pirkėjas užeis, kad atsidarys stiklinės duris, vyras išeina ir prieina prie stovinčių sudėtų apsipirkimams skirtu krepšelių, vieną iš jų pasiima ir vėl nueina į prekybos salę. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D35_20240102200404“, matomas laikas nuo 20:04:03. Vaizdo kamera apima parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrių. Matoma, kaip 20:04:42 į skyrių ateina ankščiau minėtas vyras Nr. 1 su pirkinių krepšelių. Vyras Nr. 1 paima nuo viršutinės lentynos 3 butelius alkoholinio gėrimo, kuriuos įsideda į pirkinių krepšelį. Vyras Nr.1 prieina prie kitos lentynos ir nuo antros, skaičiuojant nuo apačios, paima dar vieną butelį alkoholinio gėrimo, kuri įdeda į pirkinių krepšelį. Vyras Nr. 1 nueina prie kitos lentynos iš kurios paima dar 3 butelius alkoholinio gėrimo (iš vaizdo įrašo matome tik vyro rankas). Vyras Nr. 1 nueina už kameros ribų. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D33_20240102200800“, matomas laikas nuo 20:08:03. Vaizdo kamera apima parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrių. Matoma, kaip 20:08:11 prie lentynų su alkoholiniais gėrimais ateina ankščiau minėtas vyras Nr. 1 su pirkinių krepšeliu. Vyras Nr. 1 ima nuo viršutinės lentynos tris butelius, kuriuos įsideda į pirkinių krepšelį. Vyras Nr. 1 nueina už kameros ribų. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D22_20240102201100“. Vaizdo kamera apima vieną iš parduotuvės skyrių. Matoma, kaip 20:11:00 vyras Nr. 1 pastato pirkinių krepšelį ant prekystalio. Vyras Nr. 1 iš apatinės lentynos pasiima trys pakuotės prekių, kurias įsideda į pirkinių krepšelį. Vyras Nr. 1 prieina prie kitos lentynos paima dar dvi pakuotės prekių ir įsideda į pirkinių krepšį vėl grįžta prie lentynos paima dar vieną prekę ir įsideda į krepšį. Vyras Nr. 1 įdeda į krepšelį dar vieną prekę. 20:12:10 matome kaip vyras Nr.1 nueina palikdamas pirkinių krepšelį ant prekystalio. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D22_20240102201959“, matomas laikas nuo 20:20:00. Vaizdo kamera apima vieną iš parduotuvės skyrių. Matoma, kaip 20:20:28 ateina ankščiau minėtas vyras Nr. 2, kuris paima iš prekystalio pirkinių krepšelį su prekėmis, kurį ankščiau paliko vyras Nr. 1. Vyras Nr. 2 nueina už kameros ribų. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D03_20240102202000“, matomas laikas 20:20:01. Vaizdo kamera apima parduotuvės įėjimą/išėjimą. Iš vaizdo įrašo matoma, kaip į parduotuvę įeina du vyrai. Vyras Nr. 1 apie (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) ūgio bei (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvi žalios spalvos striukę su oranžinės spalvos gaubtuvu, juodos spalvos su baltos spalvos užrašais šonuose kelnes, mėlynos spalvos sportbačius, kitas vyras Nr. 2 apie (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, dėvi pilkos spalvos striukę su gaubtuvu, juodos spalvos kelnes su baltos spalvos juostomis šonuose, juodos spalvos sportbačius, ant galvos turi pilkos spalvos kepurę. Matoma, kaip vyras Nr. 2 įeina į parduotuvę, o vyras Nr. 1 pasiima žalios spalvos pirkinių krepšelį ir stovi prie įėjimo į parduotuvę. Vaikšto tai į viena pusę, tai į kitą. Matoma, kaip 20:21:10 vyras Nr. 2, laikydamas žalios spalvos krepšelį su prekėmis, išeina iš parduotuvės, o iš paskos eina vyras Nr. 1, bet su tuščiu pirkinių krepšeliu. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „D16_20240102201959“. Vaizdo kamera apima parduotuvės įėjimą/išėjimą bei apima vaisių ir daržovių skyrių. Matoma, kaip 20:20:15 į parduotuvę įeina ir praeina vaisių ir daržovių skyrių ankščiau minėtas vyras Nr. 2, o vyras Nr. 1 stovi su tuščiu pirkinių krepšelių prie įėjimo. 20:21:05 matome kaip vyras Nr. 2 su pirkinių krepšelių, kuriame sudėtos prekės eina link išėjimo. Vyras Nr. 1 atsistojęs tarp automatiškai užsidarančiu durų, kad automatiškai durys neužsidarytų, vyras Nr. 2 praeina apsaugos vartelius, kurie suveikia, ir vyrai kartu išeina iš parduotuvės. Pridėtos nuotraukos (b. l. 22-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. F. 2024 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-07154-24, dėl vagystės nustatyta, kad vienas iš įtariamųjų, kuris salėje surinko prekes – R. F.. Asmuo atpažintas iš drabužių, veido bruožų (b. l. 30).

Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. Z. iš jai parodytų nuotraukų atpažino R. F., t. y. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 2 esantis vyras yra labiausiai panašus iš visų parodytų (b. l. 36-40).

2024 m. spalio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas nenustatyto asmens atžvilgiu (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagrobus svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą pasitvirtino. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad R. F. kaltinime nurodytą dieną ir laiku buvo UAB „IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje Žirmūnų g. 106E, Vilniuje. Tokias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis, paaiškinęs, kad minimos parduotuvės prekybos salėje sudėjo prekes į krepšelį, tačiau išėjo jas palikęs, kadangi neturėjo pinigų; liudytoja R. F. parodė, kad atpažino kaltinamąjį, tuo metu buvusį parduotuvėje. Kaltinimo aplinkybes, kad nurodytu laiku iš parduotuvės buvo pasišalinta nesumokėjus už prekes, patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, taip pat teisme apklaustos liudytojos L. Z. parodymai, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo nustatyta, jog asmuo, kuris, vaikščiodamas po parduotuvę, susidėjo prekes į krepšelį, jį paėmė kitas vyras, o prekes dėjęs asmuo laukė prie automatinių išėjimo durų; parduotuvės pateiktas pareiškimas.

Kaltinamasis neigė pagrobęs prekes iš parduotuvės, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl jo nieko negalėjo paaiškino. Kaltinamojo paaiškinimus, kad paliko krepšelį su prekėmis, nes neturėjo pinigų, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti minimos parduotuvės pateikti vaizdo įrašai. Juose užfiksuota, kaip kaltinamasis parduotuvėje į prekių krepšelį dedasi įvairias prekes (kaip minėta, ginčo dėl šių aplinkybių nėra). Toliau matyti, kaip R. F. išeina iš prekybos salės, paėmęs tuščią krepšį lūkuriuoja prie išėjimo durų, vaikšto į vieną, į kitą pusę, kai tuo metu į prekybos salę įeina nenustatytas asmuo, paima prekių krepšelį, kurį buvo palikęs kaltinamasis, o jam priėjus prie įėjimo durų, R. F. prie jų atsistojo, kad pastarosios atsidarytų, ir abu greitai pasišalino iš parduotuvės su minėtomis prekėmis.

Bendrininkavimas reiškia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad šios pastangos būtų bendro sutarimo rezultatas. Susitarimas gali būti išreikštas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–214/2011). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad R. F. veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu - iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių matyti, kad abu veikė vienas kitam padėdami, t. y. vienas sudėjo prekes į pirkinių krepšelį, po ko kitas asmuo jas paėmęs išnešė iš prekybos salės, kaltinamajam atsistojus prie automatinių įėjimo durų taip, kad jos atsidarytų.

Kaltinamasis, paimdamas prekes iš parduotuvės prekių lentynų bei pasišalindamas už šias prekes nesumokėjęs kartu su asmeniu, išnešusiu krepšį iš prekybos salės, akivaizdžiai suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia, taip pat suvokė ir kad veikia bendrai su kitu asmeniu. Pagrobto turto vertė - 296,95 Eur, viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. F. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis teistas 22 kartus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 80-92) baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkias vagystes ir kitus pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 69-79), nedirbantis (b. l. 68), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 67), 2024-2025 m. mokosi 8 klasėje suaugusių pagrindinio ugdymo programoje (b. l. 66). Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje nėra.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam R. F. bausmę, teismas įvertina tai, kad praeityje yra teistas 23 kartus, daugiausia už analogiškų veikų padarymą, jam buvo skiriamos savo pobūdžio griežčiausios bausmės – areštas, laisvės atėmimas, tačiau tai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio asmens nesustabdė. R. F. ne kartą baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant maksimalią jos trukmę.

Kaltinamasis šiuo metu atlieka subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatytą

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, subendrinus bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. ir 2024 m. liepos 26 d. baudžiamaisiais įsakymais. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su minėta nutartimi nustatyta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad 2024 m. sausio 2 d. 20:03 val. pavogtos prekės, kurių bendra vertė – 296,95 Eur (b. l. 10), šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. F., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais tyčia pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 296,95 Eur. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra, todėl UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamojo R. F. 296,95 Eur suma jo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendrais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (BPK 109 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis, 6.263 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 391,55 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis R. F. šiuo metu atlieką terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to, kaltinamasis R. F. iki bausmės atlikimo nedirbo. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.

Bylos duomenimis, kaltinamasis R. F. laikinai sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Kaltinamajam R. F. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, teismas nenustatė pagrindo ją skirti ir šioje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. F. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesnei, t. y. laisvės atėmimo bausmei, apimant arešto bausmę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį, ir joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Patenkinti civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį ir priteisti iš R. F. civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ naudai 296,95 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus devyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. F. nepriteisti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.