Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-24 · Administracinė byla Nr. I-1473-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
I-1473-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04347-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
L. N.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1473-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-04347-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. N. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018-11-23 sprendimą Nr. S-204(7-191/2018); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018-09-10 sprendimą Nr. 68-108; 3) panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) 2018-07-16 sprendimą Nr. 44.1-1/2016/V44-191 ir priimti naują sprendimą, kuriuo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų 6 711,75 Eur GPM delspinigių ir 2 522,93 Eur PSD delspinigių (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad pareiškėjo mokestinę nepriemoką sudaro 9 234,68 Eur, t. y. 6 711,75 Eur GPM delspinigių ir 2 522,93 PSD delspinigių. Delspinigiai priskaičiuoti tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepagrindė 2008-08-20 paskolos su A. G. pagrindu gautų pinigų gavimo šaltinio. Pareiškėjo įsitikinimu, MGK sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, o pareiškėjas atleistas nuo priskaičiuotų baudų bei delspinigių. Nurodo, kad mokesčių įstatymo pažeidimą padarė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, ir kurių nenumanė bei negalėjo numatyti. Pareiškėjo teigimu, skolindamasis pinigus iš A. G., negalėjo numatyti, kad po pinigų pasiskolinimo praėjus 7 metams ir po jos mirties mokesčių administratoriui atlikus mokestinį patikrinimą, jos paskolos paveldėtojas (jos sūnus) A. G. nepateiks pakankamai dokumentų, pagrindžiančių jos turėtas pajamas ir lėšų šaltinius. Pats pareiškėjas negalėjo gauti dokumentų ir pagrįsti kito asmens gautų pajamų ar turėtų išlaidų. Todėl su prašymu atleisti jį nuo priskaičiuotų delspinigių 2018-06-19 kreipėsi į Šiaulių AVMI, taip pat prašė atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių ir tuo pagrindu, kad šių delspinigių išieškojimas yra netikslingas ekonominiu ir socialiniu požiūriu, nes pareiškėjas turi invalidumą, jo gaunamos pajamos nėra didelės, o turtas – areštuotas.

Teigia, kad jau pasibaigus mokestiniam ginčui ir pranešus A. G. turto paveldėtojui A. G. apie tai, kad yra nutraukiama paskolos sutartis, A. G. 2018-09-10 pateikė paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo paveldėjo paskolą, ir kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad A. G. turėjo pakankami lėšų ir turėjo galimybę pareiškėjui suteikti 450 000 Lt paskolą. Todėl mano, kad atsiradus kasos išlaidų orderiams dėl priskaičiuotų mokesčių ir taikytų baudų, delspinigių pareiškėjo kaltės nėra.

Pareiškėjo įsitikinimu, jeigu mokesčių administratorius 2009-11-03 būtų tinkamai atlikęs savo pareigas ir nurodęs, kad A. G. neturėjo pajamų, ir tokios pinigų sumos grynais paskolinti negalėjo, pareiškėjui už tą laikotarpį nebūtų buvę priskaičiuoti delspinigiai ir taikytos baudos. Todėl mano, kad mokesčių administratorius nepagrįstai atsisako taikyti nuostatą, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudų ir delspinigių, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Pažymi, kad visas pareiškėjo turimas turtas yra areštuotas mokesčių administratoriaus, ir pareiškėjas neturi galimybės jo parduoti, kad galėtų atsiskaityti su valstybe, o iš 2017 metais gautų pajamų sumokėjo priskaičiuotus mokesčius. Nurodo, kad pareiškėjas turi II grupės neįgalumą, o jo darbingumas yra tik 40 proc., taigi sudėtinga sumokėti priskaičiuotus mokesčius. Todėl pagrindas atleisti pareiškėja nuo delspinigių mokėjimo kyla ir dėlto, kad šiuos delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Atkreipė dėmesį, kad asmenys, turintys invalidumą, nemoka PSD mokesčio, todėl ir delspinigiai dėl šių mokesčių nesumokėjimo negali būti priskaičiuoti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 72–75).

Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių AVMI su prašymu atleisti nuo delspinigių mokėjimo pasibaigus pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus mokestiniam ginčui, t. y. LVAT 2018-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1144-442/2018 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą tiek skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-10-19 sprendimą, tiek MGK 2016-03-14 sprendimą Nr. S-125 (7-76/2016). Šiais procesiniais sprendimais buvo palikti nepakeisti mokesčių administratorių sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti 14 118,69 Eur (8 531,63+5 587) Eur GPM, 6 693,25 Eur GPM delspinigius ir 1 411,86 Eur šio mokesčio baudą, 3 471,38 Eur PSDĮ, 2 147,49 Eur PSDĮ delspinigius ir 347,25 Eur PSDĮ baudą. Papildomai mokėtinos sumos pareiškėjui buvo apskaičiuotos, mokesčių administratoriui konstatavus, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pakankamai teisėtais pajamų šaltiniais pagrįstų pajamų, kurios buvo panaudotos pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti.

Atkreipė dėmesį, kad pagal MAĮ 41 straipsnio nuostatas, mokesčių mokėtojui tenka pareiga pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, todėl mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai neturi kelti abejonių dėl jų patikimumo, realumo ir pagrįsti aplinkybes, kad piniginės lėšos realiai yra gautos iš nurodyto pajamų šaltinio. LVAT 2018-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1144-442/2018 yra nustatyta, kad pareiškėjas objektyviais įrodymais ir dokumentais nepagrindė savo pozicijos, kad jis realiai gavo pinigines lėšas iš A. G.. Pareiškėjo pozicija buvo paneigta tiek surinkta informacija apie A. G. negalėjimą turėti lėšų, kurios tariamai buvo paskolintos pareiškėjui, tiek tuo, jog pareiškėjas nepateikė jokių realų lėšų perdavimą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus pačią paskolos sutartį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotų aplinkybių vertinti kitaip, tuo labiau pripažinti jų aplinkybėmis, atitinkančiomis nenugalimos jėgos poveikio ir atsitiktinių aplinkybių poveikio požymius, ar sudarančiomis pagrindą pripažinti, kad dėl padaryto pažeidimo nėra pareiškėjo kaltės.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog jis buvo suklaidintas mokesčių administratoriaus, nurodo, kad toks atleidimo nuo delspinigių pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo padarytą pažeidimą lemia klaidinga konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais, pateikta apibendrintame mokesčio įstatymo paaiškinime arba suteikta mokesčių mokėtojui raštu ar telefonu. Aplinkybė, kad 2009 m. lapkričio mėn. atlikto mokestinio tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pateiktą paskolos sutartį ir jo žodinį paaiškinimą, buvo nuspręsta, kad pajamų deklaravime nenustatyta trūkumų ir prieštaravimų, nesudaro pagrindo mokestinio tyrimo ataskaitos išvados pripažinti mokesčių konsultacija ar paaiškinimu, kuris sąlygojo pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, kad pareiškėjas 2008 metais patirtų išlaidų nepagrindė juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad tuo atveju, jeigu išvada 2009 metais būtų buvusi kita, jam nebūtų taikomos poveikio priemonės (delspinigiai ir baudos) yra hipotetinio pobūdžio ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms.

Dėl pareiškėjo nurodomos sunkios socialinės-ekonominės padėties, pažymi, kad pats mokesčių mokėtojo socialinis statusas (pensininkas, neįgalus asmuo, bedarbis) nesudaro pagrindo konstatuoti sunkią mokesčių mokėtojo padėtį. Papildomai turi būti vertinama mokesčių mokėtojo turto, pajamų sudėtis ir tai, ar pajamos (turtas) leidžia mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestines prievoles. Asmuo, net ir priklausydamas atitinkamai socialinei grupei, gali turėti nemažai turto ir finansinių lėšų, o tokiu atveju jo atleidimas nuo delspinigių mokėjimo jau negalėtų būti pateisinamas ekonominiu ar socialiniu požiūriu. Tiek Šiaulių AVMI, tiek VMI savo sprendimuose detaliai aptarė pareiškėjo turimą turtą, gautas pajamas, vykdomą veiklą. Mokestinio ginčo metu buvo įvertinta informaciją apie pareiškėjo gautas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, duomenis apie jo sveikatos būklę, bei konstatuota, kad, nors pareiškėjas ir yra ribotai darbingas, turi invalidumą, tačiau jis turi nemažai nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas (darbines, nuomos ir kt.), dirba, vykdo veiklą, todėl jo ekonominė ir socialinė padėtis negali būti pripažinta sunkia. Atsakovas pažymi, kad yra areštuoti tik 2 nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai), tuo tarpu iš viso pareiškėjas valdo 7 nekilnojamojo turto objektus, neskaičiuojant registruotos gyvenamosios vietos.

Atsakovės VMI atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01).

Vadovaujantis MAĮ 100 straipsniu, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas ir kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies šiais pagrindais: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Pagrindas atleisti nuo apskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių kai tai daryti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu apibūdintas MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo tokių delspinigių išieškojimo, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys, arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas 2018-06-19 prašymu kreipėsi į Šiaulių AVMI, prašydamas atleisti nuo priskaičiuotų 9 234,68 Eur delspinigių (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 59). Pareiškėjas šį prašymą grindė dvejais pagrindais, t. y. kad pareiškėjas mokesčių įstatymą pažeidė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, taip pat tuo pagrindu, jog delspinigių išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu. Šiaulių AVMI 2018-07-16 sprendimu atsisakė atleisti pareiškėją nuo 6 693,25 Eur GPM delspinigių ir 2 147,49 Eur PSD įmokų delspinigių nenustatęs atleidimo nuo delspinigių pagrindų (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 39–40). Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių AVMI 2018-07-16 sprendimu, pateikė skundą VMI, nurodydamas, kad nėra kaltas dėl padaryto mokestinio pažeidimo, taip pat, jog pažeidimas padarytas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareiškėjo valia, ir tokių aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, taip pat tuo pagrindu, jog mokesčių administratorius pareiškėjui pateikė klaidingą informaciją, dėl kurios priskaičiuoti delspinigiai ir taikytos baudos, be to, atkreipė dėmesį, kad galimybės sumokėti apskaičiuotus delspinigius apsunkintos dėl sunkios finansinės padėties (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 31–33). VMI 2018-09-10 sprendimu Šiaulių AVMI 2018-07-16 sprendimo dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 6 711,75 Eur GPM delspinigių patvirtino, o dalį dėl atleidimo nuo 2 522,93 Eur PSDĮ delspinigių paliko nenagrinėtą (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 27–29). Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2018-09-10 sprendimu, pateikė skundą MGK, kuri VMI sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodama, jog pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo MAĮ įtvirtintais pagrindais negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teismas, vertindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, analizuos ar egzistavo bent vienas iš MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje ir MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pagrindų atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto

Pareiškėjo teigimu, pasibaigus mokestiniam ginčui ir pranešus A. G. turto paveldėtojui A. G. apie tai, kad yra nutraukiama paskolos sutartis, A. G. 2018-09-10 pateikė paveldėjimo teisės liudijimą ir kasos pajamų orderius, iš kurių matyti, kad A. G. turėjo pakankami lėšų ir turėjo galimybę pareiškėjui suteikti 450 000 Lt paskolą. Todėl teigia, kad atsiradus kasos išlaidų orderiams dėl priskaičiuotų mokesčių ir taikytų baudų, delspinigių pareiškėjo kaltės nėra. Taigi dėl šių pareiškėjo argumentų pagrįstumo aktualus MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. pagrindas atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Teismas pastebi, kad Mokesčių administravimo įstatymo komentare pateikiant paaiškinimą dėl pagrindo atleisti mokesčių mokėtoją nuo apskaičiuotų delspinigių, kai jis nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, taikymo, pažymėta, kad pagal MAĮ ar kitus mokesčio įstatymus už mokėtino į biudžetą mokesčio sumažinimą skiriamos baudos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visuomet preziumuojama. t. y. laikoma, kad dėl mokesčio įstatymo pažeidimo kaltas mokesčių mokėtojas, jeigu jis neįrodo priešingai (Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentaras).

Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatyta, kad Šiaulių AVMI 2015-12-16 sprendimu Nr. (42.2)FR0682-780 patvirtino Patikrinimo akto sumas ir apskaičiavo pareiškėjui 6 693,25 Eur GPM delspinigių, 1 411,86 Eur šio mokesčio baudą, 2 147,49 Eur PSD įmokų delspinigių ir 347,25 Eur šių įmokų baudą (MGK medžiaga, t. b. l. 106–112). VMI 2016-03-14 sprendimu Nr. 68-66 patvirtino Šiaulių AVMI 2015-12-16 sprendimą Nr. (42.2)FR0682-780 (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 23–26) . MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016-06-14 sprendimu Nr. S-125(7-76/2016) patvirtino VMI 2016-03-14 sprendimą Nr. 68-66 (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 134–145). Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtus VMI ir MGK sprendimus, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-19 sprendimu pareiškėjo skundas atmestas, o Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2018-05-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1144-442/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Taigi mokesčių administratoriaus sprendimas dėl 6 693,25 Eur GPM delspinigių ir 2 147,49 Eur PSD įmokų delspinigių apskaičiavimo pareiškėjui yra galiojantis ir nepanaikintas, byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui priskaičiuotų delspinigių sumų dydžio ar jų pagrįstumo, nes mokestinis ginčas jau yra pasibaigęs. Taigi pareiškėjo kaltė dėl mokesčių įstatymo pažeidimų yra patvirtinta įsiteisėjusiais teismo bei mokesčių administratoriaus sprendimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas padarė pažeidimus nesant jo kaltės. Taigi pagrindo atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra.

Dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto

Pareiškėjo teigimu, jis mokesčių įstatymo pažeidimą padarė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kurių nenumanė ir negalėjo numatyti, nes skolindamasis pinigus iš A. G., negalėjo numatyti, kad po pinigų pasiskolinimo praėjus 7 metams ir po jos mirties mokesčių administratoriui atlikus mokestinį patikrinimą, jos paskolos paveldėtojas A. G. nepateiks pakankamai dokumentų, pagrindžiančių jos turėtas pajamas ir lėšų šaltinius.

Teismas pastebi, kad MAĮ komentare pateikiant paaiškinimą dėl pagrindo atleisti mokesčių mokėtoją nuo apskaičiuotų delspinigių, kai mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, pažymėta, kad aplinkybės, dėl kurių mokesčių mokėtojas pažeidė mokesčio įstatymą, turi atitikti šiuos du požymius: 1) nepriklausyti nuo mokesčio mokėtojo valios; 2) jų mokesčių mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti. Šis atleidimo nuo paskirtų baudų pagrindas tiesiogiai siejamas su nenugalimos jėgos (lot. force majeure), taip pat kitomis nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, bei su jų įtaka mokesčių mokėtojo galimybėms vykdyti savo mokestines prievoles (Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto komentaras).

Teismo vertinimu pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti priskirtinos nepriklausančiomis nuo jo valios ar tokiomis, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Teismas pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. Nr. eA-1144-442/2018 konstatuotos aplinkybės iš naujo nebeįrodinėtinos nagrinėjamoje administracinėje byloje (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). Nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad vien tik aptariama paskolos sutartis bei pareiškėjo paaiškinimai apie paskolos gavimą, atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus išvadas dėl A. G. turėtų pajamų, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas realiai gavo minėtoje paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą. Taigi matyti, kad mokesčių įstatymo pažeidimas nustatytas dėl to, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie paskolos sutartyje gautą pinigų sumą. Toks mokesčio įstatymo pažeidimas priklausė išimtinai nuo pareiškėjos valios, jis galėjo šią aplinkybę numatyti, nes jis, kaip paskolos gavėjas, nepateikė paskolos gavimą patvirtinančių įrodymų ir ši aplinkybė nėra iš naujo vertinama ar įrodinėtina, nes, kaip minėta, patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomų kitų asmenų (A. G. paveldėtojų) veiksmai jau pasibaigus mokestiniam ginčui įtakos nedaro, nes įsiteisėję teismo sprendimai įgyja res judicata galią, kuri reiškia, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimas. Todėl byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas padarė mokesčių įstatymo pažeidimą ir kurių nenumatė ar negalėjo numatyti, ar nepriklausė nuo jo valios, todėl atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra.

Dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto

Pareiškėjo, įsitikinimu, jeigu mokesčių administratorius 2009-11-03 būtų tinkamai atlikęs savo pareigas ir nurodęs, kad A. G. neturėjo pajamų, ir tokios pinigų sumos grynais paskolinti negalėjo, akivaizdu, kad pareiškėjui už tą laikotarpį nebūtų buvę priskaičiuoti delspinigiai ir taikytos baudos. Todėl mano, kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad siekiant pasinaudoti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atleidimo nuo minėtų sumų pagrindu, mokesčio mokėtojui tenka pareiga įrodyti, kad jis dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, mokėtino tam tikru laikotarpiu, kreipėsi į mokesčių administratorių, o pastarasis jam suteikė tuo klausimu klaidingą konsultaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-796/11, 2010-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1637/10). Be to, pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos normos prasmę mokesčių mokėtojo atleidimą nuo delspinigių ir baudų lemia ne bet kokia klaidinga konsultacija. Priešingai, mokesčių administratoriaus konsultacija turi būti tas faktas, kuris nulėmė mokesčių mokėtojo padarytą mokesčių įstatymų pažeidimą. Todėl turi būti nustatyta, jog mokesčių mokėtojas pažeidė įstatymą, bet tas pažeidimas sąlygotas paties mokesčių administratoriaus suteiktu klaidingu taikytinų mokestinių teisės normų aiškinimu. Be to, mokesčių administratoriaus konsultacijoje nagrinėtas klausimas turi atitikti aplinkybes, dėl kurių konstatuotas mokesčių įstatymų pažeidimas, tai yra konsultacija turi būti pateikta mokesčių mokėtojui nurodant iš principo analogišką situaciją, dėl kurios vėliau jo atžvilgiu konstatuojamas mokesčių įstatymų pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-13/2012).

Teismas nesutinka su pareiškėjo nurodomais teiginiais, kad mokesčių įstatymo pažeidimą lėmė mokesčių administratoriaus klaidingai suteikta konsultacija. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą, matyti, kad mokesčių administratorius 2009-11-03 pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą informavo pareiškėją, kad pareiškėjo pajamų šaltinių tyrime už 2008 metus trūkumų ar prieštaravimų nenustatyta (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 36–37). Teismo vertinimu toks Šiaulių AVMI pranešimas nelaikytinas nei apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas, nei konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais, taip pat nėra duomenų, kad mokesčių administratoriaus pareiškėjui telefonu ar kitokia forma raštu būtų suteikęs klaidingą konsultaciją mokesčių mokėjimo klausimais. Šiame mokesčių administratoriaus pranešime yra išdėstytos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir remiantis jomis padaryta išvada, kuri nedaro įtakos pareiškėjo statusui, bet gali turėti reikšmės vėliau sprendžiant apmokestinimo klausimus. Šiuo pranešimu nėra pateikiama mokesčių administratoriaus pozicija dėl konkrečios MAĮ nuostatos aiškinimo, juo tik informuojama apie nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teigti, kad tai galėjo suklaidinti pareiškėją nėra pagrindo. Teismo vertinimu, mokesčio įstatymo pažeidimą nulėmė aplinkybės, konstatuotos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-01-19 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1144-442/2018, tačiau mokesčių administratoriaus veiksmų įtakos įvykdytiems pažeidimams nenustatyta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas atleistinas nuo delspinigių mokėjimo MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto

Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodo, kad turi II grupės neįgalumą, o jo darbingumas yra tik 40 proc., todėl sudėtinga sumokėti priskaičiuotus mokesčius. Atkreipė dėmesį, kad asmenys, turintys invalidumą, nemoka PSD mokesčio, todėl ir delspinigiai dėl šių mokesčių nesumokėjimo negali būti priskaičiuoti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad išieškojimo netikslingumas ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu reiškia, kad mokesčių administratoriui netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi sunki mokesčių mokėtojo fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis (Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto komentaras). Iš LVAT praktikos, aiškinančios atleidimo nuo delspinigių mokėjimo dėl sunkios mokesčių mokėtojo ekonominės–socialinės padėties taikymą (LVAT 2011-01-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-254/2011, 2011-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-221/2011, 2011-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2900/2011, 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-807/2010), matyti, kad laikomasi nuoseklios pozicijos, jog pats mokesčių mokėtojo socialinis statusas (pensininkas, neįgalus asmuo, bedarbis) nesudaro pagrindo konstatuoti sunkią mokesčių mokėtojo padėtį, papildomai turi būti vertinama mokesčių mokėtojo turto, pajamų sudėtis ir tai, ar pajamos / turtas leidžia mokesčių mokėtojui įvykdyti mokestines prievoles. Paminėtina ir tai, jog laikomasi pozicijos, kad įstatymo nuostatos negali būti taikomos vien tik formaliai, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo priklausymą tam tikrai socialinei grupei, kuriai valstybė paprastai teikia paramą. Asmuo, net ir priklausydamas atitinkamai socialinei grupei, gali turėti nemažai turto ir finansinių lėšų, o tokiu atveju jo atleidimas nuo delspinigių mokėjimo jau negalėtų būti pateisinamas ekonominiu ar socialiniu požiūriu. Taip pat LVAT yra nurodęs, kad mokesčių mokėtojas, prašantis atleisti nuo delspinigių, turi teikti faktinius duomenis, įrodančius, jog jam reikalinga valstybės parama arba tokia parama jau teikiama. Pareiga įrodyti galimybę taikyti atleidimą nuo delspinigių pagal minimą MAĮ normą tenka fiziniam asmeniui (LVAT 2014-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-947/2014).

Pareiškėjas, prašydamas jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo šiuo pagrindu pateikė neįgaliojo pažymėjimą Nr. 1064307 (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 60), taip pat 2016-04-12 darbingumo lygio pažymą, kuri patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygis yra 40 proc. (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 61), išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pagal kurios turinį matyti, kad pareiškėjas negali dirbti aplinkoje, kuri neatitinka pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, taip pat negali kelti krovinių, kurių svoris didesnis nei 15 kg, negali dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais, o taip pat darbo, kuriame naudojama rankinė pastūma (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 63).

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenis nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jo ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo dėl netikslingo lėšų išieškojimo, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo mažas pajamas ar turimą turtą. Priešingai, Šiaulių AVMI, remdamasi nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjo vardu yra registruoti 7 nekilnojamojo turto objektai, pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, taip pat vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Šiuo aspektu taip pat aktuali aplinkybė, kad pareiškėjas MGK pateikė VĮ Centrinės hipotekos įstaigos 2016-01-27 pranešimą (MGK bylos Nr. 7-191/2018 medžiaga, b. l. 72–74), pagal kurį matyti, jog yra areštuoti tik du pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis nėra sunki, pareiškėjas gauna periodines pajamas, dirba, turi nekilnojamojo turto, taip pat nepateikė duomenų, kurie pagrįstų sunkią finansinę padėtį, o vien pareiškėjo, kaip neįgaliojo asmens, statusas, nėra pagrindas taikyti MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Dėl atleidimo nuo PSDĮ delspinigių

Pareiškėjo teigimu, asmenys, turintys invalidumą, nemoka PSD mokesčio, todėl ir delspinigiai dėl šių mokesčių nesumokėjimo negali būti priskaičiuoti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų mokėjimo, jei draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad kompetencija spręsti prašymus dėl atleidimo nuo PSDĮ delspinigių mokėjimo priskirtina būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl mokesčių administratorius ginčijamu 2018-09-10 sprendimu pagrįstai šią pareiškėjo prašymo dalį paliko nenagrinėtą, o MGK ginčijamu 2018-11-23 sprendimu Nr. S-204(7-191/2018) VMI sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami MGK 2018-11-23 sprendimas Nr. S-204(7-191/2018), VMI 2018-09-10 sprendimas Nr. 68-108 ir Šiaulių AVMI 2018-07-16 sprendimas Nr. 44.1-1/2016/V44-191 priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų panaikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, atmestinas pareiškėjo reikalavimas priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo priskaičiuotų 6 711,75 Eur GPM delspinigių ir 2 522,93 Eur PSD delspinigių mokėjimo. Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė