- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-07-16
- Bylos Nr.
- 2-620/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- G. T., J. T., UAB „Kalijuka“
- Ieškovas
- UAB „Parex faktoringas ir lizingas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. T. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-3013-392/2009 pagal ieškovo UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pateikė ieškinį atsakovams UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 155 187,46 Lt nesumokėtų įmokų, 56 164,87 Lt delspinigių, 10 206 Lt transporto priežiūros sąnaudų, 254,25 Lt už turto vertinimo paslaugas, 5 proc. metinių palūkanų ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skola atsirado tarp ieškovo ir atsakovų sudarytų lizingo ir laidavimo sutarčių pagrindu, kurias UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. įvykdė netinkamai. Ieškinio suma 221 812,58 Lt. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų 221 812,58 Lt turto areštą. Nurodė, kad atsakovai buvo įspėti, kad jiems ir toliau nevykdant įsipareigojimų, kylančių iš lizingo ir laidavimo sutarčių, ieškovas kreipsis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo ir nuostolių atlyginimo. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nuomone, atsakovai gali imtis veiksmų, siekdami nuslėpti turimą turtą ar lėšas, o tokiu atveju ieškovo reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti, ieškovo reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovų UAB „Kalijuka“, G. T. ir J. T. 221 812,58 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nesant ar nepakankant atsakovų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovų lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiant UAB „Kalijuka“ iš savų areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad pareikštų reikalavimų suma – 221 812,58 Lt – yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą ir atsakovų teisėtus interesus, teismas pirmiausia nutarė areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o tik jo nesant – lėšos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai G. T. ir J. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, kad:
1. Tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas buvo pareiškęs 2008 m. pabaigoje, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pakartotinai kreipęsis į teismą ieškovas pareiškė antrą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šį kartą teismas jas pritaikė ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
2. Ieškovas niekada nebandė spręsti ginčo geruoju, net nebuvo pranešęs apie ketinimą kreiptis į teismą. Atsakovas G. T. ėjo UAB „Kalijuka“ direktoriaus pareigas. Pablogėjus įmonės finansinei situacijai, lizinguotos transporto priemonės buvo nedelsiant grąžintos ieškovui, tariamasi dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Ieškovo atstovai nurodė, kad transporto priemonės bus parduotos, o skirtumą tarp pardavimo kainos ir lizingo sumos turės atlyginti atsakovai. 2008 m. liepos 16 d. G. T. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, todėl negalėjo kontroliuoti situacijos ir sekti atsiskaitymų su ieškovu. Nuo to laiko ieškovas neteikė informacijos atsakovams G. ir J. T. Atsakovams nebuvo žinoma apie ginčą, todėl šio ginčo net nebuvo bandoma spręsti geruoju.
3. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas vien į tą aplinkybę, kad reikalavimo suma yra didelė. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėjo vertinti, ar pareikšto reikalavimo suma yra didelė atsakovams. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad ši suma atsakovams yra didelė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neatsižvelgė į ieškovo vykdomą veiklą, jos pobūdį, įmonės apyvartą.
4. Atsakovų J. ir G. T. atsakomybė kildinama iš laidavimo sutarčių. Lizingo gavėjas buvo UAB „Kalijuka“, kurioje direktoriaus pareigas ėjo atsakovas G. T. , tačiau nuo 2008 m. liepos 16 d. jis yra atleistas iš pareigų ir neturi jokių ryšių su bendrove. Atsakovams nėra žinoma kito atsakovo UAB „Kalijuka“ finansinė padėtis, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ši bendrovė yra nemoki. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad ir atsakovai G. ir J. T. yra nemokūs, turi kreditorių, piktybiškai vengia atsiskaityti su jais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantų argumentas, kad jie nežinojo apie UAB „Kalijuka“ skolą ir jos finansinę padėtį, neatitinka tikrovės. Lizingo sutartys su bendrove buvo nutrauktos 2007 m. gegužės 20 d., nes nuo 2007 m. spalio mėnesio bendrovė netinkamai vykdė lizingo sutarčių sąlygas, tai yra pradėjo nemokėti eilinių įmokų. Ši situacija buvo žinoma tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam G. T. ir vienintelei akcininkei J. T. . Pranešimai apie skolą ir lizingo sutarčių nutraukimą buvo siunčiami įmonės registracijos, o tuo pačiu ir atsakovų gyvenamosios vietos adresu. Apie skolą ir jos negrąžinimo faktą apeliantai žinojo dar 2008 metų pabaigoje. Be to, jie nepateikė įrodymų, kad nuo 2008 m. liepos 16 d. atsakovas G. T. yra atleistas iš direktoriaus pareigų. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio sumą, pagrįstai nusprendė, kad ieškinio suma yra didelė ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenumato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas ir kreditorius prievolę įvykdytų tiek kartu, tiek atskirai. Tačiau laidavimo sutartimi šalys gali susitarti, kad laiduotojo atsakomybė yra subsidorioji (CK 6.245 str. 5-6 d.). Tarp ieškovo UAB Parex faktoringas ir lizingas“ ir atsakovo G. T. buvo sudarytos šešios laidavimo sutartys, pagal kurias laiduotojas G. T. įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti ieškovui (kreditoriui), jeigu UAB ,,Kalijuka“ neįvykdys prievolių pagal lizingo sutartis. Su atsakove J. T. taip pat buvo sudarytos analogiškos laidavimo sutartys, pagal kurias J. T. įsipareigojo ieškovui atsakyti, jeigu UAB ,,Kalijuka“ neįvykdys prievolių pagal lizingo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir UAB ,,Kalijuka“ (b. l. 40-63). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo pagrindinio skolininko UAB ,,Kalijuak“ mokumo (gali būti ir mokus) ieškovas (kreditorius) gali reikšti reikalavimą įvykdyti prievolę tiek laiduotojams J. T. ir G. T. atskirai, tiek laiduotojams ir skolininkui kartu. Šiuo atveju ieškovas pareiškė reikalavimą ir skolininkui UAB ,,Kalijuka“ ir laiduotojams G. T. , J. T. ir tai atitinka CK 6.81 str. reikalavimams. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad G. T. ir J. T. šiuo metu nebeturi jokių sąsajų su UAB ,,Kalijuka“ ir kad nėra įrodymų, jog UAB ,,Kalijuka“ yra nemoki.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tas, kad jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas ar ieškovo teisių įgyvendinimas dėl esamos faktinės padėties pasikeitimo pasidarytų nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas ir laiduotojas gali be apribojimų disponuoti savo turtu iki teismo sprendimo priėmimo. Būsimojo teismo sprendimo įvykdymo pavojų gali sukelti tiek pačio skolininko arba laiduotojo veiksmai, tiek trečiųjų asmenų veiksmai. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kad užkirsti kelią pavojui įvykdyti būsimą teismo sprendimą, yra teisinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta, kad atsakovų G. T. ir J. T. pareiga įvykdyti prievolę yra solidari ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad jie, kaip solidarūs skolininkai, įvykdytų prievolę (CK 6.6 str. 4 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo teisių suvaržymu ir gali sukelti asmeniui, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neigiamas pasekmes. Todėl taikant laikinosios apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko, laiduotojų pagrįstus interesus. Taikomosios laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams – užtikrinti kreditoriaus ir skolininko turėtų interesų pusiausvyrą.
Atsakovai J. T. G. T. ir G. T. pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) ir 0,41 ha žemės sklypas, kurie, užtikrinant paskolos bankui grąžinimą, yra įkeisti. Šio turto vertė pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenys yra 1200000 litų. Hipotekos užtikrintos prievolės dydis – 278035 EUR. Be to G. T. nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 166 000 litų, namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , kurį atsakovas 2008 m. lapkričio 20 d. įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 70 000 litų, automobilis VW Transportes valst, Nr. XXXXXXXX įsigytas 2008 metais už 40 000 litų. Atsakovai savo turtą vertina 1 393 000 litų sumai, o įsipareigojimų bankui sudaro 960 000 litų, kurie turi būti grąžinti iki 2038 metų birželio mėn. Taigi, iš pareiktų apeliacinės instancijos teismui įrodymų matyti, kad atsakovai T. (laiduotojai) turi nekilnojamojo turto, bet turi ir įsipareigojimų bankui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, kad 1 393 000 litų turtas (namas ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra įkeistas bankui užtikrinant 278035 EUR paskolos grąžinimą, sprendžia, kad piniginių lėšų areštas pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovų (laiduotojų) teisėtų interesų pusiausvyrą. Areštavus pinigines lėšas iškyla pavojus, kad atsakovai gali nebepajėgti grąžinti bankui paskolą. Tačiau visiškai netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos ieškovo (kreditoriaus) teisėtas interesas – realus teismo sprendimo įvykdymas.
Teismui, priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovų nekilnojamojo turto areštas kaip tik ir užtikrintų realų teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į laiduotojų interesus jų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštas, leidžiant turtu naudotis, tačiau uždraudžiant turtą parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims taip pat užtikrina ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovų (laiduotojų) teisėtų interesų pusiausvyrą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 397 str. 4 punktu
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria, nesant ar nepakankant atsakovų G. T. ir J. T. nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti jų pinigines lėšas, panaikinti. Ieškovo UAB ,,Parex faktoringas ir lizingas“ prašymą areštuoti G. T. ir J. T. pinigines lėšas atmesti.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.