Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1656-221/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2S-1656-221/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01007-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
G. R., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Atsakovas
N. R.
Trečiasis asmuo
E. T., R. T., J. R.
Advokatai
Irena Andriuškevičienė, Agnė Turauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1656-221/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01007-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo, tretieji asmenys – E. T., R. T., J. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. R. (toliau – ieškovė) prašė Alytaus apylinkės teismo priteisti jai iš atsakovo N. R. (toliau – atsakovas) paramą po 270 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. liepos 1 d., išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys Alytaus apylinkės teismui pateikė 2019 m. birželio 21 d. sudarytą taikos sutartį, prašydamos ją patvirtinti ir nutraukti civilinę bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino šalių 2019 m. birželio 21 d. sudarytą taikos sutartį, nustatant, kad atsakovas teikia paramą (išlaikymą) ieškovei po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jos mokymosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje dieniniame skyriuje laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.; atsakovas įsipareigoja kasmet indeksuoti paramos (išlaikymo) sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo išmokas atsakovas moka iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; atsakovas pripažįsta, kad ieškovės paramos (išlaikymo) įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (skirtumas nuo teikto išlaikymo iki 200 Eur per mėnesį), yra iš viso 278 Eur, kurį atsakovas įsipareigoja sumokėti per 5 kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtina ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pervesdamas įsiskolinimą į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB; šalys atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su civiline byla Nr. e2-3223-292/2019, išskyrus reikalavimus vykdyti šią taikos sutartį; nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3223-292/2019; panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisė valstybei iš ieškovės 351,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 13,5 Eur žyminį mokestį ir 4,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovo valstybei 4,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių interesų, todėl taikos sutartis tvirtinama.

5. Teismas nustatė, kad šalys taikos sutarties 3 punktu susitarė, kad visais atvejais bet kokias su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas, išskyrus pašto išlaidas valstybei, apmoka ta šalis, kurios iniciatyva ir/ar kurios naudai buvo teikiamos paslaugos ar kiti materialūs dalykai, įskaitant žyminį mokestį ir šių išlaidų atlyginimo šalys įsipareigoja viena iš kitos nereikalauti, tiek taikos sutarties pasirašymo metu, tiek ateityje. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimu byloje nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal 2019 m. birželio 27 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės paskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje – 351,58 Eur. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir šalių susitarimą, teismas iš ieškovės priteisė 351,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat 25 procentus žyminio mokesčio už reikalavimą dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo – 13,5 Eur. Remdamasis taikos sutarties 4 punktu, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas priteisė iš šalių lygiomis dalimis – po 4,29 Eur.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš ieškovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Priteisiant iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei, netinkamai taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų priteisimą valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1157-4212 pagrindu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas valstybei turėjo priteisti ne iš ieškovės o iš atsakovo, kuris nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nors CPK 96 straipsnyje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą taip šalių, kai ieškinys yra patenkinamas, patenkinamas iš dalies arba atmetamas, tačiau sistemiškai aiškinant CPK nuostatas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas analogiškai sprendžiamas ir kai byla nutraukiama šalims sudarius taikos sutartį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą turėjo būti priteistos iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (buvo patenkinta 74 proc. ieškinio reikalavimų).

1.2. Nepagrįstai vadovautasi šalių susitarimu, nurodytu teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punkte, numatančiu, kad kiekviena šalis apmoka bet kokias bylinėjimosi išlaidas (išskyrus pašto išlaidas valstybei) už savo iniciatyva ir/ar jos naudai suteiktas paslaugas, įskaitant žyminį mokestį ir įsipareigoja viena iš kitos šių išlaidų nereikalauti. Bylos šalys neturėjo teisės išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų atlyginimo, kadangi jų nepatyrė. Nors šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau jos savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti CPK 96 ir 99 straipsniuose įtvirtintų teisės normų ir teismas neturėjo pagrindo vadovautis tokiu šalių susitarimu. Taikos sutarties 3 punktą parengė ir pasiūlė būtent atsakovas, šalims aiškiai nesusitarus dėl minėto punkto turinio, t. y., jog būtent ieškovė turės sumokėti bylinėjimosi išlaidas valstybei, nuo kurių mokėjimo ji buvo atleista. Ieškovė, patvirtindama taikos sutarties 3 punktą, neturėjo valios pati sumokėti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą atsirado, nes atsakovas nesutiko gera valia teikti ieškovei paramos, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo iš atsakovo.

1.3. Nepagrįstai iš ieškovės valstybei priteistas žyminis mokestis, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, tačiau ir pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1.4. Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš ieškovės neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, ji yra moksleivė, nedirba, negauna pajamų, neturi turto, turi sveikatos problemų, todėl ieškovė neturėtų galimybės sumokėti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

7. Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria valstybei iš ieškovės priteistos 351,58 Eur išlaidos už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, priteisti šias išlaidas iš atsakovo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Proceso šalims nesuteikta teisė atsisakyti valstybės patirtų išlaidų priteisimo valstybės naudai ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsniu įtvirtintomis nuostatomis.

2.2. Teismas, gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą apie patirtas išlaidas, turėjo ex officio spręsti šių išlaidų priteisimą atskirai, nesiejant su bylos šalių patirtomis asmeninėmis išlaidomis, kaip numatyta CPK 99 straipsnyje.

2.3. Kadangi ieškovei buvo suteikta 100 procentų apmokama ir garantuojama teisinė pagalba, pareiškėjos procesinis elgesys buvo tinkamas (teismo nutartyje nekonstatuotas netinkamas elgesys), teismas neturėjo pagrindo valstybei iš ieškovės priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepimais į ieškovės ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

8.1. Šiuo atveju buvo sudaryta taikos sutartis, taigi nėra laimėjusios ar pralaimėjusios šalies, todėl yra taikytini ne CPK 96 ir 99 straipsniai o CPK 94 straipsnio 2 dalis, kuri leidžia šalims susitarti dėl bet kokių išlaidų atlyginimo ar sumokėjimo. Ši įstatyminė nuostata nedraudžia susitarti ir dėl išlaidų apmokėjimo, kurios dar nėra patirtos.

8.2. Taikos sutarties 3 punktas neprieštarauja įstatymuose numatytiems reikalavimams, yra sudėtinė visos taikos sutarties dalis, šis punkto buvimas sutartyje lėmė taikos sutarties sudarymą, kaip ir bet kuris kitas esantis sutartyje. Šį sutarties punktą šalys aptarė individualiai, derino jį ir dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, sutardamos, kad jei teismas savo iniciatyva nuspręstų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, šias išlaidas privalėtų padengti ieškovė, nes šios išlaidos atsirado ieškovės iniciatyva, paslaugos buvo teikiamos ieškovės naudai. Šalies savanoriškas įsipareigojimas apmokėti šias išlaidas yra galimas ir teisėtas net ir tuo atveju, jei šalis paslaugų teikimo metu buvo atleista nuo šių išlaidų apmokėjimo valstybei. Susitarimas dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims atrodė teisingas ir priimtinas, todėl ir buvo sudaryta taikos sutartis. Šiuo atveju buvo įgyvendintas šalių lygiateisiškumo principas – kiekviena šalis įsipareigojo apmokėti savo iniciatyva užsakytas ir jų naudai teiktas paslaugas.

8.3. Faktą, kad ieškovei buvo priimtinos sudarytos taikos sutarties sąlygos, patvirtina šalių pasirašytas taikos sutarties 6 punktas.

8.4. CPK 99 straipsnio 2 dalis ir kitos įstatyminės nuostatos nedraudžia susitarti, kas padengs išlaidas sudarius taikos sutartį ir teismui nusprendus jas priteisti valstybės naudai. Šalims sudarant taikos sutartį yra būtina apspręsti išlaidų apmokėjimą tam, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, galėtų jas tinkamai paskirstyti tarp šalių.

8.5. Ieškovė teismui pareiškė reikalavimą priteisti 270 Eur dydžio per mėnesį paramą, o sudarius sutartį pripažino, kad yra pakankama 200 Eur dydžio parama per mėnesį, todėl, sudarius taikos sutartį, ieškovės reikalavimų buvo patenkinta tik 25 proc.

9. Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria valstybei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui, tretiesiems asmenims dėl paramos (išlaikymo) pilnamečiam vaikui priteisimo ir civilinė byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos taikos sutarties 3 punktu, iš ieškovės valstybei priteisė 351,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 13,5 Eur žyminį mokestį, 4,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka ieškovė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistos iš ieškovės. Ieškovė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruosius skundus grindžia iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovaujantis CPK 96 ir 99 straipsniais, o ne taikos sutartimi.

13. Pažymėtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1157-4212 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, buvo patirtos 351,58 Eur išlaidos, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti 2019 m. birželio 27 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-3882. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

14. Iš šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad šios sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad visais atvejais bet kokias su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas, išskyrus pašto išlaidas valstybei, apmoka ta šalis, kurios iniciatyva ir/ar kurios naudai buvo teikiamos paslaugos ar kiti materialūs dalykai, įskaitant žyminį mokestį ir šių išlaidų atlyginimo šalys įsipareigoja viena iš kitos nereikalauti, tiek taikos sutarties pasirašymo metu, tiek ateityje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią šalių sudarytos taikos sutarties sąlygą, išsprendė bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo klausimą, jas priteisdamas iš ieškovės.

15. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1157-4212 4 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovė yra 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Taigi ieškovė buvo atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo. Šalims sudarant taikos sutartį, ieškovei atstovavo advokato padėjėja Agnė Turauskaitė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1157-4212 pagrindu (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1157-4212 antrinę teisinę pagalbą ieškovei paskirta teikti advokatė Irena Andriuškevičienė 2019 m. kovo 14 d. leidimo ir pavedimo sutartimi advokato padėjėjai A. Turauskaitei pavedė teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovei). Advokato padėjėja yra profesionali teisininkė, jai buvo žinoma aplinkybė, jog iš ieškovės negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ji yra atleista, t. y. taikos sutartyje apskritai negali būti sąlygos, kuria ieškovė yra įpareigojama atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei, nes ji prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, CPK 96 ir 99 straipsniams, pažeidžia ieškovės teisėtus interesus, tačiau dėl tokios sąlygos įrašymo į taikos sutartį ji neprieštaravo. Šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismui nenustačius taikos sutarties sąlygos, kuria ieškovė įsipareigojo atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ji yra atleista, prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, taip pat ieškovės teisėtiems interesams. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra ginčijama.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą, dėl to ieškovei esant atleistai nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo, nebuvo teisinio pagrindo iš ieškovės priteisti 351,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 13,5 Eur žyminį mokestį, 4,29 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtai ieškovei atstovauti atstovei neprieštaravus dėl taikos sutarties sąlygos, kuria ieškovė įsipareigojo atlyginti iš esmės visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ji buvo atleista, įrašymo į taikos sutartį ir jos patvirtinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl šios taikos sutarties sąlygos nėra teisinio pagrindo šias išlaidas priteisti ir iš atsakovo.

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas teisės normas, nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė iš ieškovės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis iš ieškovės valstybei priteistos 351,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 13,5 Eur žyminis mokestis, 4,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, panaikintinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalis dėl 351,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 13,5 Eur žyminio mokesčio, 4,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei iš ieškovės G. R.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė