Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkės L. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. papildomos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-5890-1137/2024 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos revizijos komisijos ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkei L. K. dėl įpareigojimo išduoti įgaliojimą susipažinti su dokumentais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2024 m. vasario 6 d. nutartimi teismas byloje pakeitė Ieškovą jo teisių ir pareigų perėmėja (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos revizijos komisija, o civilinę bylą Nr. 2-119-1105/2024 nutraukė.

4. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą, Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi nutarė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, neišsiaiškino prašymą pateikusio subjekto, nevertino, kad Ieškovas nebuvo informuotas ne tik apie klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo išsprendimą, bet ir apie apeliacinį procesą, bei konstatavo, kad aukščiau aptarti civilinio proceso pažeidimai lėmė, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo galėjo būti išspręstas neteisingai, pažeidžiant tiek asmenų teisę į teisminę gynybą, tiek civilinio proceso kodekso nuostatas dėl bylos šalių prašymų nagrinėjimo teisme, jiems keliamų reikalavimų ir kt., todėl klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

25. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti Atsakovės prašymą priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš buvusio Ieškovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. A. D. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti Bendrijos pirmininkę L. K., jam, kaip revizijos komisijos pirmininkui, išduoti įgaliojimą susipažinti su ūkiniais ir finansiniais dokumentais už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir pasidaryti šių dokumentų kopijas Bendrijos finansinę veiklą tvarkančioje AB „Panevėžio butų ūkis“ buhalterijoje bei techninę priežiūrą atliekančioje AB „Panevėžio butų ūkis“ 1-ojoje tarnyboje; priteisti iš Atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi byloje pakeitė ieškovą (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos revizijos komisijos pirmininką R. A. D. jo teisių perėmėja (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos revizijos komisija, o civilinę bylą Nr. 2-119-1105/2024 nutraukė. 2024 m. vasario 6 d. gautas advokatės I. R. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo R. A. D. pagal 2024 m. sausio 24 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro advokato teisinės paslaugos: susipažinimas su byla, prašymo dėl bylos nutraukimo parengimas, kurios apmokėtos 2024 m. sausio 26 d. mokėjimo pavedimu. Iš pateiktos sutarties matyti, kad advokatė I. R. sudarė atstovavimo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija.

28. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

29. Nagrinėjamu atveju prieš sprendžiant, ar yra pagrindas priimti papildomą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti prašymą pateikusį subjektą ir ar prašymą dėl Atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė įgaliotas Atsakovės vardu vesti bylą asmuo.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad advokatė I. R. nėra sudariusi su Atsakove atstovavimo sutarties, kad atstovavimo sutartį ji sudarė su (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, kuri ir turėjo išlaidų, bet nėra bylos šalis, netenkino Atsakovės (Bendrijos pirmininkės) prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš buvusio ieškovo R. A. D.

31. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad ji, gavusi Ieškovo ieškinį 2023 m. rugsėjo 18 d. prašė teismą pakeisti netinkamą atsakovę, nes atsakove byloje turi būti ne Bendrijos pirmininkė, o pati (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą iš naujo, neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytus pažeidimus, kad byloje nebuvo išspręstas tinkamo atsakovo pakeitimo klausimas ir šio klausimo nesprendė, nors, Atsakovės nuomone, reikalinga išspręsti visus apeliacinės instancijos nustatytus pažeidimus ir neapsiriboti tik prašančios šalies atlyginti bylinėjimosi išlaidas nustatymu, nes tik išsprendus šį klausimą galimas tolimesnis bylos nagrinėjimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

32. Bylos duomenys rodo, kad 2024 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas byloje pakeitė ieškovą (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos revizijos komisijos pirmininką R. A. D. jo teisių perėmėju (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos revizijos komisija, o civilinę bylą nutraukė, Atsakovė kitu atsakovu nebuvo pakeista. Minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinė byla yra nutraukta atsakovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pirmininkės L. K. atžvilgiu.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). P. A. prašymas dėl ieškovo pakeitimo reikštų jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrįstumo tikrinimą, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią.

34. Priešingai nei teigia Atsakovė, Panevėžio apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatė ne pažeidimus, o faktinę bylos aplinkybę, kad Atsakovės prašymas pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą nebuvo išspręstas. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šis klausimas pirmosios instancijos teismo turėjo būti sprendžiamas iš naujo pakartotinai narinėjant ginčo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, pirmosios instancijos teismui nurodė, kad reikia išsiaiškinti kieno vardu teismui pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei nustatyti, kas iš tiesų byloje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tai pakartotinai nagrinėjant ginčo klausimą buvo padaryta.

35. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, turėjo atsižvelgti į Ieškovo elgesį, nes jis, praradęs civilinį subjektiškumą, nesikreipė į teismą dėl bylos nutraukimo ir taip dididino bylinėjimosi išlaidas.

36. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37. Nagrinėjamu atveju, nors byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, Ieškovo procesinio elgesio vertinimas sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra teisiškai reikšmingas. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

38. Taigi įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos tik bylos šaliai, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Atsakovė nei iki, nei po bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė ir atstovavimo sutartį su advokate I. R. sudarė Bendrija, kuri nebuvo civilinės bylos šalis. Todėl nėra pagrindo Atsakovei priteisti atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad advokatei I. R. teismas suteikė prieigą prie teismų informacinės sistemos „Liteko” bei sprendė jos pateiktą prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą. Nustačius, kad Atsakovė šioje byloje pirmosios instancijos teisme nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, buvusio Ieškovo procesinis elgesys nevertinamas, nes tai šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

39. Pažymėtina, kad šioje byloje susidarė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti iš buvusio Ieškovo, kuris byloje 2024 m. vasario 6 d. teismo nutartimi buvo pakeistas teisių perėmėju, taigi, nebėra bylos šalis, o bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti Atsakovė, nors atstovavimo sutartį su advokate sudarė ir bylinėjimosi išlaidas patyrė Bendrija, kuri taip pat nebuvo civilinės bylos šalis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo išaiškinimui, teismas nagrinėjamoje byloje negali spręsti ir pasisakyti dėl asmenų, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, teisių ir pareigų, įskaitant ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

40. Be to, pradinis ieškovas R. A. D. buvo Bendrijos revizijos komisijos, kuri išrinkta Bendrijos vidaus kontrolės funkcijai atlikti, pirmininkas, o atsakove buvo tos pačios Bendrijos pirmininkė, kuri yra Bendrijos valdymo organas, per kurį Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio, 1, 4 dalys). Procesinių dokumentų turinys rodo, kad teisminis ginčas buvo iškeltas tarp Bendrijos valdymo organo – Bendrijos pirmininkės ir Bendrijos nario, išrinkto į revizijos komisiją, dėl Bendrijos valdymo klausimo, teigiant, kad Bendrijos pirmininkė netinkamai valdo Bendriją, nes riboja revizijos komisijos ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir Bendrijos įstatų 12.1 punktas draudžia Bendrijai jos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė Atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. papildoma nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.