Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Dėl ginčo dėl apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio, rūšinio teismingumo

2006 m. vasario 10 d.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti ginčo pagal pareiškėjo Z.S. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Panevėžio apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad nors paduotu skundu pareiškėjas skundžia viešojo administravimo subjekto aktą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sprendimą (deklaraciją) dėl jam priskaičiuoto žemės nuomos mokesčio, - tačiau ginčas kyla iš nuomos santykių, kurie savo prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai, ir yra reguliuojami CK normomis. Teismo nuomone, šiame ginčo teisiniame santykyje savivaldybė dalyvauja ne kaip vykdantis viešojo administravimo funkcijas, o kaip vykdantis ūkinę komercinę veiklą subjektas. Todėl, teismo nuomone, ginčas šioje byloje kyla iš civilinių teisinių santykių ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas ginčija viešojo administravimo subjekto - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus - administracinį aktą (sprendimą (deklaraciją) dėl apskaičiuoto žemės nuomos mokesčio už žemės sklypą esantį Beržų g. 4, Panevėžyje), tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, laikytini civiliniais teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų.

Pažymėtina, jog žemės nuomos (tame tarpe ir valstybinės žemės nuomos) santykių reglamentavimo teisinius pagrindus apibrėžia Civilinio kodekso VI knygos XXIX skyrius (6.545 – 6.566 straipsnis). Atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, kurias jam paveda atlikti Civilinio kodekso 6.548 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punktas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas – valstybės vardu įgyvendina valstybinės žemės savininko teises, tarp jų ir teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus bei nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 3, 7 ir 8 punktas). Todėl darytina išvada, kad tarp atsakovo ir pareiškėjo susiklostę teisiniai santykiai nėra pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia išvada dėl valstybinės žemės nuomos santykių teisinės prigimties darytina ir atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti suformuotą praktiką (Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta byloje UAB „Eurovista ir Ko“ v. Telšių apskrities viršininko administracija ir kt.; 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis priimta byloje UAB „Alytaus autoservisas“ v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt.).

Taip pat pažymėtina, kad iki 2004-05-01 galiojusios Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio įvairios redakcijos numatė, jog valstybinės žemės nuomos mokestis (nuompinigiai už valstybinės žemės nuomą) yra administruojami pagal šį įstatymą. Tačiau nuo 2004-05-01 įsigaliojus naujai Mokesčių administravimo įstatymo redakcijai (2004-04-13 įstatymas Nr. IX-2112), valstybinės žemės nuomos mokestis nėra įtrauktas į pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių sąrašą (Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnis). Todėl apskaičiuojant bei išieškant šį mokestį, Mokesčių administravimo įstatymo nustatytos administravimo procedūros netaikomos. Atitinkamai, sprendžiant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, netaikytina ir Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje apibrėžta mokesčio administratoriaus veiksmų apskundimo tvarka.

Todėl atsižvelgiant į tai, kad viešosios teisės normos (Mokesčių administravimo įstatymas) nereglamentuoja žemės nuomos mokesčio administravimo bei į tai, kad teisiniai santykiai iš kurių kyla ginčas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, laikytini civiliniais teisiniais santykiais, konstatuotina, kad byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Tuo tarpu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Z.S. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.